Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, kaltinamajam M. J., nukentėjusiajam T. V., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, nedalyvaujant nukentėjusiajai D. B., nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M J, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r., LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirba, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 182 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2011 m. balandžio 3 d. apie 16 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios Chemikų g. 37, Jonavoje tyčia sudavė nukentėjusiajam T. V. į veidą vieną smūgį kumščiu, nuo ko nukentėjusysis nukrito nuo 64 cm. aukščio betoninės pakylos ant betoninių trinkelių, tuo padarė nukentėjusiajam T. V. muštines žaizdas veide, poodines kraujosruvas veide, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, nosies kaulo lūžimą, kuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. V. sveikatą.

Be to, M. J. 2011 m. rugpjūčio mėnesį, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, patalpino skelbimą internetiniame tinklapyje www.manodrabužiai.lt, kuriame siūlė pirkti „prada classic“ rankinę, tačiau realiai jokių prekių neparduodamas ir žinodamas, kad prekės nurodytų skelbime neturi, bendraudamas elektroniniais laiškais su nukentėjusiąją D. B., šiai už norimą pirkti rankinę nurodė pervesti į jo - M. J. sąskaitą AB DNB Nr. 414010043900477993 160 litų, susitarimo sąlygų nesilaikė ir po nukentėjusiosios D. B. pervestų per du kartus į M. J. sąskaitą pinigų 160 litų sumoje, rankinės jai neišsiuntė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai D. B. priklausančius pinigus 160 litų sumoje.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Motyvuojamoji dalis

Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. J. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Jonavoje, vieną kartą sudavė T. V. į veidą, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų. Teismas tiki nuosekliais kaltinamojo parodymais, jog jis, norėdamas išeiti iš parduotuvės, paprašė šalia jos stovėjusio nukentėjusiojo pasitraukti ir leisti praeiti. Nukentėjęs į tai sureagavo įžeidžiai ir prieš M. J. pavartodamas keiksmažodį. Tai M. J. suerzino ir šis nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino ir liudytojas M. R.. Esant tokioms aplinkybėms kaltinimo argumentai, kad smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas visiškai be jokios dingsties, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai, kad tarp priešingų pusių konfliktas kilo spontaniškai, nereiškia, kad jis kilo dėl chuliganiškų paskatų. Vien veikos padarymo viešoje vietoje aplinkybė nėra lemianti konstatuojant chuliganiškas paskatas. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, chuliganiškos paskatos kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-136/2008, 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2010). Taigi kaltinamojo argumentas, kad jis smūgį nukentėjusiajam sudavė dėl asmeninių, o ne chuliganiškų paskatų, nepaneigtas, todėl pripažintina, kad kaltinimas dėl M. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra nepagrįstas ir jo veika perkvalifikuotina į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl sukčiavimo

Teisme ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku M. J. iš nukentėjusios D. B. apgaule ir neteisėtai įgijo pastarosios turtą – pinigus 160 Lt. Būtent M. J. kaltinime nurodyti ir įrodymais pagrįsti veiksmai nukentėjusios atžvilgiu sudarė apgaulės, kaip būtino sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties objektyvios pusės požymį, ir dėl prieš nukentėjusiąją panaudotos apgaulės kaltinamasis neteisėtai įgijo nukentėjusios turtą – 160 Lt. Tad kaltinimas yra pagrįstas, nes M. J. veika atitinka BK 182 str. 3 d. aprašytą nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi neteisėtai apgaulės būdu įgyto turto vertė neviršija 3 MGL (390 Lt) sumos, M. J. veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas.

Iš kaltinimo kaip nereikalingai nurodytas šalinamas turtinės žalos, viso 160 Lt, padarymo nukentėjusiajai D. B. požymis. Turtinė ir (ar) neturtinė žala kaltinime nenurodoma, nes ji nėra nei būtinas, nei fakultatyvus sukčiavimo baudžiamojo nusižengimo požymis. Žala šiuo atveju yra išimtinai civilinio ieškinio dalykas, tuo tarpu kaltei dėl sukčiavimo pagrįsti turi reikšmės tik apgaule įgyto turto vertė. Tuo tarpu apgaule įgyto turto vertė ir nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala ne visada sutampa.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į M. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai ir nuosavybei), pavojingumo laipsnį (baudžiamasis nusikaltimas ir nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamų veikų padarymo žemus motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, bei siekiant neteisėtai praturtėti, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo, yra tos, kad M. J. prisipažino jas padaręs ir nuoširdžiai gailisi; be to, jo veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo T. V. elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Tuo tarpu kaltinime nepagrįstai nurodyta, todėl šalintina M. J. baudžiamąją atsakomybę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, nes tikslus apsvaigimo laipsnis byloje nenustatytas, paties kaltinamojo bei liudytojo M. R., neneigusių prieš įvykį išgėrus po butelį alaus, parodymai apie tai, kad išgertas silpno alkoholio kiekis neturėjo įtakos jų elgesiui, liko nepaneigti. Kitų M. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant M. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 119-122), neteistas (1 t., b.l. 123), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro priežiūroje dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė. Priežiūroje dėl priklausomybės ligos neįrašytas (1 t., b.l. 113), įvykio metu turėjo darbą (1 t., b.l. 116-117), gyvena su motina. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs M. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvmą, teistumo nebuvimą, jauną amžių (nusikalto būdamas 18 metų), kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 138 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą M. J. negali būti paskirtos griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo ar arešto bausmių rūšys (BK 55 str.), todėl jam skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos bene švelniausios laisvės apribojimo bausmės rūšys, nustatant žemesnius nei vidurkis laisvės apribojimo bausmės dydžius.

Nustatyta, kad M. J. iš realiosios sutapties padarė dvi nusikalstamas veikas, už kurias paskirtos atskiros bausmės turi būti subendrintos. BK 63 str. 5 d. 2 p. įpareigoja teismą privalomai taikyti bausmių apėmimo bendrinimo būdą tuomet, kai abi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. M. J. padarė dvi skirtingų rūšių nusikalstamas veikas, t. y. nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 10 str.). Įvertinęs tai, kad kaltininkas nors ir padarė panašias nusikalstamas veikas – tyčinį nesunkų nusikaltimą ir tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, tačiau šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, o būtent: abi veikos buvo nukreiptos į iš esmės skirtingus kėsinimosi objektus ir teisinius gėrius – žmogaus sveikatą ir svetimą nuosavybę, nukreiptos į skirtingus dalykus – 160 Lt pinigų sumą ir nukentėjusio T. V. sveikatą, padarytos prieš skirtingus ir tarpusavyje nesusijusius nukentėjusius – T. V. ir D. B., abi veikos padarytos skirtingais būdais – internetinis sukčiavimas ir fizinio smurto panaudojimas, abi veikos sukėlė skirtingus padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą ir turto įgijimą apgaule, abi veikos buvo tiriamos atskirose ikiteisminio tyrimo bylose, o bylos sujungtos tik teisme. Tai reiškia, kad byloje nustatytos visos bausmių bendrinimo apėmimo būdu taikymo sąlygos, todėl M. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apimamos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinei subendrintai bausmei prilygstant griežčiausiai iš paskirtų už atskirą nusikalstamą veiką bausmei. Skiriant galutinę apėmimo būdu subendrintą bausmę, M. J. skirtini du įpareigojimai – tam tikru laiku būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, šie įpareigojimai leis geriau pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl D. B. civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusi D. B. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl baudžiamuoju nusižengimu padarytos 160 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 16). Ieškinio pagrindas ir dydis yra įrodyti bylos medžiaga, kurioje nustatyta, kad dėl M. J. sukčiavimo, t. y. apgaulės, nukentėjusi 160 Lt neteko pinigų sumos, ją bankiniais pavedimais persiųsdama M. J.. Ši žala iki šiol neatlyginta, ją kaltinamasis kaip civilinis atsakovas pripažįsta, todėl nukentėjusios D. B. ieškinys pilnai tenkintinas, nes yra pagrįstas.

Dėl „Sodros“ civilinio ieškinio

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (prieš teisių perėmimą ir reorganizavimą – Jonavos skyriaus) pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b.l. 68-69) dėl 1248,08 Lt atlyginimo už nukentėjusiam T. V. ligos pašalpos išmokėjimą nuo 2010-04-06 iki 2011-05-18 yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.290 str. 3 d. numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kadangi ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius už nukentėjusiam ligos pašalpos išmokėjimą dėl kaltininko kaltės viso patyrė 1248,08 Lt, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo M. J..

Nukentėjusiojo T. V. pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b.l. 16-18) 338,16 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas iš dalies.

Dėl T. V. reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

Ieškinyje T. V. prašomą priteisti 338,16 Lt turtinę žalą sudaro vaistų įsigijimo išlaidos, kurios grindžiamos vaistinių UAB „Euro vaistinė“ ir UAB „Norfos vaistinė“ išduotais prikimo kvitais (1 t., b.l. 21-22). Teismas laiko įrodyta, kad nukentėjęs T. V. tikrai patyrė pagrįstų išlaidų medikamentams įsigyti, šios išlaidos susijusios su M. J. kalte dėl tyčiniu nusikaltimu sukeltų padarinių, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl nukentėjusiajam priteistina 338,16 Lt. Kaltinamasis šios sumos neginčijo, nepaneigė, o pripažino. Pažymėtina, kad civilinėje atsakomybėje, skirtingai nei baudžiamojoje, galioja kaltės prezumpcija, kurią paneigti turi atsakovas, šiuo atveju kaltinamasis. Būtent jam perkeliama įrodinėjimo našta įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia nesutikimą su ieškiniu (CPK 178 str.).

Dėl T. V. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Teismui nustačius, kad T. V. dėl kaltinamojo M. J. neteisėtų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis dėl to patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusysis nurodė, jog jis patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus bendraujant tiek su šeimos nariais, artimaisiais, tiek ir su kitais žmonėmis. Nukentėjusysis jaučiasi pažemintas, patiria nepatogumus, nes dėl sulaužytos nosies yra apsunkintas kvėpavimas, negali kvėpuoti taip lengvai, kaip anksčiau. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad jį iki šiol kankina įvykio prisiminimai ir nakties košmarai, jis jaučia nuolatinę įtampą ir nepatogumus bendraujant su šeima. Teismo manymu, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės tiek dėl fizinio skausmo sukėlimo, tiek ir dėl kitaip pasireiškusios neturtinės žalos yra pagrįstos. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o fizinio skausmo nukentėjusiajam T. V. sukėlimas yra nustatytas specialisto išvada. Taip pat tikėtina, jog nukentėjusysis, kuriam dėl M. J. padarytos nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patyrė bei patiria nepatogumų bendraudamas tiek su šeimos nariais, tiek ir su kitais asmenimis, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą ir pažeminimą. Kaip nurodė nukentėjusysis, apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus, o kartu ir apie nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą sužinojo šeimos nariai ir pašaliniai asmenys, dėl ko nukentėjusysis pagrįstai gali jaustis pažemintas.

Šalia to teismas pažymi, kad negalima nustatyti nepagrįstai didelio, neteisingo ir neprotingo neturtinės žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėjęs asmuo negali pralobti ir nepagrįstai atsidurti aiškiai daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą. Nukentėjusysis nurodė, jog jis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė 6000 Lt neturtinę žalą, tačiau, teismo manymu, nukentėjusiojo nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti ženkliai mažinamas. Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiajam buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi jam padarytas sveikatos sužalojimas nėra sunkus, jis nepatyrė ypač didelio fizinio skausmo. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiojo provokuojantis elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pats nukentėjęs savo noru atsisakė nuo stacionarinio gydymo (1 t., b.l. 49). Neturtinės žalos teisingam dydžiui nustatyti vertinamas ir tyrėjo tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad T. V. neblaivumo laipsnis buvo ypač didelis, nes gydymo įstaigoje nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas ir jo nebuvo galima apklausti apie įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 11). Nors tai neįrodo nukentėjusio girtumo ir nepaneigia jo parodymų apie degtinės išsiliejimą iš sudaužyto butelio, tačiau tyrėjo tarnybiniame pranešime aprašyta T. V. parodymų užfiksavimo kliūtis jį charakterizuoja neigiamai. Byloje esančiais įrodymais nustatyta ir tai, kad kaltinamasis M. J. neturi nekilnojamojo turto, jo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, tačiau jis yra darbingas, ir nors šiuo metu nedirba, tačiau žada įsidarbinti, o įvykio metu dirbo UAB „Skaginta“ ir gavo nuolatines pajamas, į kurias prokuroro nutarimu laikinai apribota nuosavybės teisė (1 t., b.l. 133). Teismas pažymi ir tai, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusiojo T. V. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3000 Lt, su kuriuo M. J. sutiko ir kurį jis turėtų atlyginti nukentėjusiajam.

Dėl valstybės patirtų išlaidų.

Teisme gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-364 patvirtinanti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam T. V. pagal Tarnybos 2011-12-22 sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-11-T-3799-4954 valstybė iki nuosprendžio priėmimo patyrė 160 Lt išlaidų už civilinio ieškinio byloje parengimą ir 80 Lt už advokatės atstovavimą nukentėjusiajam pirmosios instancijos teisme, viso 240 Lt, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo.

Advokato darbo apmokėjimo klausimai patenka į BPK VIII skyriaus reglamentuojamus teisinius procesinius su proceso išlaidomis ir jų atlyginimu susijusius santykius. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš Tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (1 t., b.l. 25) matyti, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei apmokant 100 proc. jos teikimo išlaidų. Tai reiškia, kad ne nukentėjęs, o valstybė procese patyrė atstovavimo išlaidų, todėl pagal įstatymo cesiją ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo M. J.. O šios išlaidos pagal pateiktą pažymą yra 240 Lt.

Dėl procesinės prievartos priemonės tolesnio taikymo

Prokuroro 2012-02-03 nutarimu nukentėjusio T. V. byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl 6338,16 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimui užtikrinti iki 2012-08-03 buvo laikinai apribotos kaltinamojo M. J. nuosavybės teisės į jo lėšas kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas ieškinio reikalavimo ribose 6338,16 Lt, leidžiant įskaityti į civilinio atsakovo sąskaitas gautas lėšas ir iš šių sąskaitų atsiskaityti su civiliniu ieškovu, paliekant M. J. teisę savo nuožiūra kas mėnesį disponuoti 600 Lt suma nuo UAB „Skaginta“ pervedamo darbo užmokesčio.

Prokuroro nutarimu nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo M. J. atžvilgiu pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus šios procesinės prievartos mastas – mažintinas iki 4986,24 Lt, t.y. iki teismo priteistinos nukentėjusios D. B. 160 Lt turtinės žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1248,08 Lt turtinės žalos, nukentėjusio T. V. 338,16 Lt turtinės žalos, nukentėjusio T. V. 3000 Lt neturtinės žalos ir valstybei priteistinų 240 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos. Šis sumažinto masto 4986,24 Lt apimtimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių patenkinimo ir išlaidų valstybei dėl nukentėjusiam T. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos priteisimo visiško įvykdymo, paliekant tas pačias laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.

BPK 94 str. nustatyta tvarka priimami sprendimai dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikoms nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 138 str. 2 d. 8 p.), ir jį nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, M. J. paskiriant įpareigojimus nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per visą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti M. J., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

M. J. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusios D. B., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jos naudai iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įm.k. 188677437, A. M. g. 42, LT-44240 Kaunas, civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jos naudai iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1248,08 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 08 centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusio T. V., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Jo naudai iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 338,16 Lt (tris šimtus trisdešimt aštuonis litus 16 centų) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidotės Žižienės 2012 m. vasario 3 d. nutarimu paskirtą laikiną M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė s apribojimą į jo lėšas kredito įstaigose, uždraudžiant atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas ieškinio reikalavimo ribose 6338,16 Lt, leidžiant įskaityti į civilinio atsakovo sąskaitas gautas lėšas ir iš šių sąskaitų atsiskaityti su civiliniu ieškovu, paliekant M. J. teisę savo nuožiūra kas mėnesį disponuoti 600 Lt suma nuo UAB „Skaginta“ pervedamo darbo užmokesčio.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu sumažinti iki 4986,24 Lt (keturių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt šešių litų 24 centų) litų ir šioje apimtyje M. J. laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių patenkinimo ir išlaidų valstybei dėl nukentėjusiam suteiktos antrinės teisinės pagalbos priteisimo visiško įvykdymo, M. J. uždraudžiant atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į M. J. sąskaitas gautas lėšas ir iš šių sąskaitų leidžiant atsiskaityti su civiliniais ieškovais bei valstybe, paliekant M. J. teisę savo nuožiūra kas mėnesį disponuoti 600 Lt suma.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie su byla buvo perduoti teismui: 1) nukentėjusiojo T. V. striukę, džinsines kelnes, megztinį, esančius pakuotėje Nr. 1, – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. V.; 2) „Swedbank“ AB mokėjimo nurodymą iš 1 lapo, AB „DNB“ banko suvestinį memoralinį orderį Nr. 6 iš 1 lapo – laikyti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.