- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- e1-1304-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30889-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30889-20, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1) 2007 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėn. laisvės atėmimu;
2) 2008 m. balandžio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimu;
3) 2008 m. balandžio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – subendrinus su 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu – 4 metų laisvės atėmimu;
4) 2009 m. vasario 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 d., subendrinus su 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi – 4 metų ir 2 mėn. laisvės atėmimu;
5) 2019 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 26 paros arešto, paskirta bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:
jis, 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 10-11 val., perlipęs tvorą įsibrovė į R. P. priklausančią teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė 220 kg metalo laužo konstrukcijų ir tokiu būdu nukentėjusiajam R. P. padarė 41,80 eurų turtinę žalą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 1 d. dienos metu, gal apie 10-11 val., tiksliai laiko nepasakys. Metalą pavogė vienas perlipęs tvorą. Buvo ten nuvažiavęs savo tėvo vardu registruotu automobiliu SAAB 93, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip išėjo, kad jam reikėjo pinigų, dėl ko ir pagrobė metalą, kurį iš karto tą pačią dieną pridavė į supirktuvę, (duomenys neskelbtini). Supirktuvėje prašė jo asmens dokumento, dėl ko jis darbuotojui pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir po to savo ranka pasirašė dokumente, kad priduoda metalą. Jam atrodo, kad jis gavo 34 eurus, bet gal ir daugiau, nesiginčija. Pinigus išleido savo reikmėms, su niekuo nesidalino. Pripažįsta, kad metalas buvo sukrautas krūvoje teritorijoje, t. y. už tvoros prie kažkokio statomo pastato. Toje teritorijoje prabuvo iki 15 minučių. Jokių žmonių joje nesimatė. Būdamas teritorijoje nematė, kad joje veikė ir buvo įrengtos vaizdo fiksavimo priemonės. Jokių žmonių teritorijoje nesimatė. Jis atsitiktinai pateko į tą teritoriją, joje nebuvo lankęsis anksčiau. Tiesiog kilo mintis ir nuvažiavo į ją. Tėvas jam leidžia naudotis jo automobiliu, kuriuo jie abu naudojasi. Jis gailisi, kad šitaip įvyko. Atsiprašė nukentėjusiojo, džiaugiasi, kad jis nereiškia civilinio ieškinio. Jis nėra dirbantis, yra registruotas darbo biržoje. Yra teistas 2019 metų pabaigoje. Dar nėra atlikęs jam paskirtos arešto bausmės (b. l. 67-70).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis R. P. savo pareiškime bei ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos metu parodė, kad jis turi nuosavybės teise priklausančią 68 arų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Teritorija yra aptverta tinkline tvora, vartai rakinami pakabinama spyna. Teritorijoje taip pat įrengta perimetro apsaugos sistema, vaizdo stebėjimo kameros. 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 09.00 val. iš minėtos teritorijos išvyko darbuotojas. Jis išvažiuodamas tik užrakino vartus spyna, bet signalizacijos neįjungė. Tai įprasta, jie dienos metu nejungia signalizacijos. Tada apie 10.58 val. jam paskambino prie teritorijos gyvenantis asmuo, kurio daugiau anketinių duomenų nežino. Jis pasakė, kad atvažiuotų prie teritorijos, nes ten kažkas vyksta, t. y. kažkas kažką vagia. Jam nuvykus į teritoriją, atėjo tas netoli gyvenantis asmuo. Jis parodė, kad kažkoks vyriškis atvažiavęs automobiliu, kurio nei valstybinio numerio, nei markės nematė, sustojo prie tvoros iš garažų, esančių šalia teritorijos, pusės ir krovė kažkokius daiktus per tvorą iš jo teritorijos į savo automobilį. Ten buvo metalo laužas, t. y. kampuočiai ir loviniai profiliai. Jis tada nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bet supirktuvė tuo metu nebedirbo. Į policiją nesikreipė. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų teritorijoje, įrašus, buvo matyti, kad vyriškis privažiavo prie teritorijos tvoros pilkos ar violetinės spalvos automobiliu, galimai SAAB. 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 08.00 val. jis vėl nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išsiaiškino, kad kažkoks jau supirktuvei žinomas vyriškis atvežė priduoti 2020 m. rugpjūčio 1 d. jo nurodytą metalo laužą, už kurį gavo 34 eurus. Viso to metalo buvo 220 kg. Jam supirktuvė grąžino jo metalo laužą. Todėl civilinio ieškinio nereikš. Vaizdo įrašų pats nemokėjo perkelti į laikmeną ir pateikti policijai prie bylos, o po kiek laiko jie prarasti, nes kameros juos saugojo 17 dienų. Šiuos vaizdo kamerų įrašus matė policijos pareigūnas M. D., užsukęs pas jį, t. y. R. P., savo nedarbo laiku. Įrašuose buvo matyti vienas asmuo, vyriškis, kuris buvo privažiavęs teritoriją, po to grįžo atgal ir pasistatę savo automobilį, lyg violetinės spalvos, SAAB prie garažų ir ėjo palei teritorijos tvorą, kur ją perlipo ir iš teritorijos per tvorą krovėsi jam priklausančius metalus. Tas asmuo visus metalus susinešė prie tvoros jo teritorijoje, po to juos permetė per tvorą, tada privažiavo automobiliu ir tuos metalus susikrovė į automobilio bagažinę. Asmuo vaizdo įrašuose jam nebuvo pažįstamas, jis buvo vienas, apie 40 metų amžiaus, kalbėjo telefonu ir rūkė. Jokių savo asmeninių daiktų už teritorijos ribų nėra palikęs ir nėra laikęs. Visi jam priklausantys daiktai, kaip ir pavogtas metalas buvo teritorijoje už tvoros, ką gali paliudyti tiek pas jį kartais besilankantis M. D., tiek kaimynas, kuris, jis mano, tai tikrai matė. Jis nežino, kiek tiksliai vertas jo pavogtas metalas. Kiek žino iš supirktuvės metalo buvo 220 kg. Tokia suma, kokia įvertino metalo supirktuvė, jis pats šį metalą ir vertina. Jokio civilinio ieškinio nereiškia, tik nori, kad metalą vogęs asmuo pasimokytų ir į jam priklausančią teritoriją daugiau negrįžtų. Buvo dienos metas, signalizacija, juosianti teritorijos perimetrą nebuvo įjungta (b. l. 1-6, 23-25).
Nukentėjusysis R. P. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino akistatos su R. M. metu, kada R. M. sutiko su jo parodymais, pripažino savo kaltę dėl metalo konstrukcijų vagystės ir R. P. teritorijos. R. M. parodė, kad visi metalai buvo jo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis perlipo teritorijos tvorą, kuri buvo iki dviejų metrų aukščio ir iš šios teritorijos pavogė metalo laužą, kaip jam jis atrodė. Jis gal penkis, šešis kartus nešė metalą nuo krūvos teritorijoje iki tvoros, po to jį perkėlė per tvorą ir sudėjo į automobilį, kuriuo buvo atvažiavęs iki teritorijos. Automobilį pradžioje buvo palikęs kiek toliau ne šalia teritorijos, o vėliau jau pernešęs per tvorą metalą, atsivarė arčiau automobilį ir į jį susidėjau metalą. Buvo atvykęs savo tėvo A. M. vardu registruotu automobiliu SAAB93, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš karto tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 1 d. metalą pridavė į metalo supirktuvę. Jam atrodo, kad jis gavo 34 eurus. Jis ant to dokumento, kad priduoda metalą pats pasirašė. Gal ir daugiau pinigų gavo, nebeatsimena tiksliai kiek pinigų gavo, bet jam atrodo 34 eurus. Juos išleido sau, savo reikmėms. Jis taip pat parodė, kad įvykio metu jis buvo visiškai blaivus, nebuvo apsvaigęs nuo kokių medžiagų. Jis atsiprašė R. P., kad taip įvyko. Jam reikėjo pinigų (b. l. 58-62).
Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jo namų esanti teritorija yra priešingoje šiek tiek įstrižai jo sklypo pusės. Jam teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini) yra dalinai matoma. 2020 m. rugpjūčio 1 d. laike iki pietų, dabar jau valandų nepasakys, būdamas savo namų kieme jis išgirdo skardų barkštelėjimą ir pro medžių tarpą pamatė ant keliuko, vedančio į jo namų kiemą stovintį automobilį universalą vyšninės spalvos, modelio nežino. Jis matė šio automobilio galinę dešinės pusės dalį, iš ko ir pažino, kad tai universalas. Kelias minutes jis į tą automobilį nekreipė dėmesio, nes dažnai į keliuką vedantį link jo namų, įvažiuoja kokie jaunimo vairuojami automobiliai tiesiog palūkuriuoti, gal pasišnekėti, jų žargonu „pakimarinti“. Jis tada iš smalsumo pažiūrėjo, ar šalia jo namų vis dar stovi tas vyšninės spalvos universalas automobilis. Jis pamatė aukštoje, iki kelių ar virš kelių pievoje išmintą brydę, vedančią link kaimyno aptvertos tvora teritorijos. Iš to suprato, kad kažkas ne šiaip sau buvo tuo vyšninės spalvos automobiliu sustojęs ir tokiu būdu matyt patekęs į tą teritoriją eidamas pro pievą link tvoros. Per maždaug 20-30 minučių jam per pažįstamus pavyko sužinoti teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), šeimininko R. P. telefono numerį, kuriuo jis susisiekė su šeimininku ir informavo jį, kad matė šalia jo teritorijos automobilį ir rado pievoje išmindžiotą brydę, dėl ko įtarė vagystę iš jo teritorijos. Kada atvyko į teritoriją pats šeimininkas R. P., jis apžiūrėjo savo teritoriją ir sakė, kad iš jos yra pavogtas metalas. Matyta tas jo girdėtas barkštelėjimas ir buvo kraunamo į automobilį metalo skleidžiamas triukšmas, kuris atrodė gan skambus (b. l. 34-37).
Liudytojas M. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, dirba (duomenys neskelbtini). R. P. yra geras jo pažįstamas. Jis dažnai jį aplanko jo nuosavoje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Ši teritorija yra aptverta tvora, kurios perimetrą juosia signalizacija. Teritorija žino, kad yra stebima vaizdo fiksavimo kameromis. Šioje teritorijoje, į ją įvažiavus pro pagrindinį įvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) pusės, šalia statomo angaro kairėje pusėje matė sudėtą metalo laužo krūvą. Tai buvo įvairios metalinės konstrukcijos: kampuočiai, „šveleriai“, taip pat buvo sudėtos betoninės plokštės, stovėjo autokranas „MAZ“. Visa tai matė R. P. teritorijoje vykstančių statybų metu laikotarpyje nuo 2020 m. birželio pradžios. Pati teritorija visada buvo tvarkinga ir prižiūrėta, aplink ją augo pieva, kurioje tikrai nesimatė besimėtančių ar sukrautų kokių konstrukcijų, metalų ar kitų objektų. 2020 m. rugpjūčio 1 d. jo ne darbo meta, apie 11 val. jam į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. P., kuris informavo apie metalo laužo, t. y. konstrukcijų vagystę iš jam priklausančios minėtos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Pats nuvyko į jo teritoriją paprašytas padėti peržiūrėti veikiančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, ko pats R. P. tiesiog nemokėjo. Nuvažiavo pas jį į teritoriją, apėjo su R. P. teritoriją. Teritorijoje šalia autokrano „MAZ“ ir likusių didžiagabaričių metalo konstrukcijų krūvos ant žvyro buvo matyti pėdsakai, vedantys link tvoros. Už šios tvoros aukštoje, virš kelių pievoje buvo išmindžiota brydė ir šviežiai nubrauktas žvyruotas šlaitas. Vienoje vietoje žolė buvo išminta apie metro skersmeniu. R. P. sakė ir pats pamena, kad toje teritorijoje prie didžiagabaričių metalo konstrukcijų buvo ir mažesnių jo minėtų metalo likučių, kurių įvykio dieną jau nebuvo. R. P. įtarė šių metalo konstrukcijų vagystę. Su juo atsuko vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose, kiek jis atsimena, 10.16 val. matyti link A. J. namų vedančiu keliuku važiuojantį tamsiai pilkos spalvos universalo tipo galimai „SAAB 93“ automobilis, kuris važiavo link A. J. namų, po to sustojo ties R. P. teritorijos viduriu. Tas automobilis sustojo ir pastovėjo gal minutę ar dvi, po ko atbulu grįžo link konteinerių, stovinčių šalia garažų masyvo. Šioje vietoje vaizdo fiksavimo kameros vaizdo nebeaprėpia. Po kurio laiko, neilgai trukus nuo šios pusės link R. P. teritorijos keliuku matyti einantis apie 40-45 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo vyriškis, kuris ant galvos, tiksliau ant kaktos, pakėlęs nuo akių dėvėjo akinius. Vyriškis buvo poilgių plaukų, dėvėjo įspiriamas „tapkes“, galimai pilkus ar tai melsvos spalvos drabužius. Šis vyras rūkė cigaretę, o kita ranka naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Jis atėjo prie R. P. teritorijos nuo A. J. namų pusės. Vaizdo fiksavimo kameromis nesimato ta tvoros dalis, pro kurią tas vyriškis pateko į teritoriją. Vaizdo įraše buvo matyti, kad šis vyriškis priėjęs prie autokrano „MAZ“ ir metalo krūvos atsitūpė ir dairėsi. Jokių žmonių aplinkui nebuvo. Po to šis asmuo paėmė nuo žemės metalines iki jo metro ilgio konstrukcijas, kurias nešėsi link R. P. teritorijos tvoros pusės, nuo kurios jis atėjo į teritoriją. Taip šis asmuo iš teritorijos link tvoros nešėsi metalo konstrukcijas vis ateidamas ir nueidamas ne mažiau kaip penkis kartus. Tai jis matė ir įsidėmėjo su R. P. žiūrėdamas vaizdo įrašus. Po kurio laiko buvo matyti, šis asmuo, nueinantis link konteinerių, stovinčių šalia garažo masyvo. Po akimirkos nuo šios pusės link R. P. teritorijos buvo matyti privažiuojantis atbulu tas pats pilkos spalvos galimai SAAB 93 automobilis. Kur jis sustoja kamerų fiksuojamas vaizdas neaprėpia. Greitai šis automobilis matyti nuvažiuojantis keliuku link (duomenys neskelbtini) pusės. Šis automobilis atbulu važiavęs keliuku iki jam grįžtant užtruko vos kelias, gal 3-4 minutes. Kaip minėjo, visa tai matė ir gerai įsidėmėjo kartu su R. P. peržiūrėdamas ir analizuodamas vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Jų iš karto įrašyti į kompaktinę laikmeną nebuvo galimybės dėl to, kad nebuvo galimybės iš laikmenos patalpinti į kitą laikmeną šių įrašų (b. l. 40-43).
Apžiūrėjus įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), matyti tvora aptverta teritorija, užrakinti pakabinama spyna vartai. Teritorijos kairėje ir dešinėje pusėse ant stulpų matyti įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Teritorijos gale ant žemės matėsi sudėtas metalo laužas. Teritorijos gale bei už teritorijos tvoros prie žolė buvo išmindžiota. Daugiau jokių nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta (b. l. 3, 7-11).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjos D. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-30889-20, buvo nuvykta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur įmonės direktorius nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo atvykęs R. M., kuris atvežė metalo laužą (kampuočius) automobiliu SAAB (valstybinio numerio neįsidėmėjo). R. M. buvo atvykęs vienas. Už atvežtą metalą R. M. buvo išmokėta 41,80 eurai. Susisiekus telefonu su R. M., pastarasis nurodė, kad atvyks į Ukmergės rajono policijos komisariatą 2020 m. rugpjūčio 4 d. ryte. Pabendravus su A. J., pastarasis nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. pastebėjo violetinės spalvos automobilį, stovėjusį prie teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tvoros ir girdėjo kažkokį bildesį. Daugiau A. J. nieko konkrečiai nematė, vėliau tik pastebėjo, kad prie tvoros išmindyta žolė, kas jam pasirodė įtartina. Prie bylos pridedama metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ iš R. M. priėmė kopija. Iš jos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš R. M. priėmė 220 kg juodojo metalo, už kurį jam išmokėjo 41,80 eurų (b. l. 29-31).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos nustatyta, kad valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra prarasti, o automobilis SAAB 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. M. vardu (b. l. 44-45).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis R. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamasis R. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 120-123).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 88-93). Baustas administracine tvarka (b. l. 114-119). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra nedirbantis (b. l. 112), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 113). Įvertinus aptartas aplinkybes, R. M. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnis).
Kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis padarė nusikaltimą neatlikęs visos paskirtos arešto bausmės pagal 2019 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi – 26 paromis arešto (BK 63 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir kiti klausimai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad už 2020 m. rugpjūčio 1 d. pavogtą R. P. priklausantį metalo laužą gavo 41,80 eurus (b. l. 31).
Atsižvelgiant į išdėstytas ir teismo ištirtas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio, pagrindu kaltinamajam R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 41,80 eurą, gautų iš nusikalstamos veikos, tai yra, pardavus pavogtą turtą, konfiskavimas valstybės naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžimojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nutaria:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis paskirtąją arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti 2019 m. spalio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi – 26 (dvidešimt šešiomis) paromis arešto ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 86 (aštuoniasdešimt šešių) parų arešto bausmę, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio pagrindu kaltinamajam R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 41,80 (keturiasdešimt vieno euro 80 centų) eurų, gautų iš nusikalstamos veikos, konfiskavimą valstybės naudai.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.