- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2-24506-820/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-318964-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva gyvybės draudimas“
- Trečiasis asmuo
- K. R.
- Advokatai
- Gediminas Blaškevičius
- Kategorijos
- 2.6.39.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dalyvaujant trečiajam asmeniui K. R. dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
Šalies argumentai
1.1. Pripažinti Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 5.1.2 punktą nesąžiningu.
1.2. Pripažinti 2018 m. spalio 9 d. K. R. patirtą blauzdikaulio lūžį draudiminiu įvykiu.
1.3. Priteisti iš atsakovo 1 737,72 EUR draudimo išmoką.
1.4. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
1.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog ieškovė 2010 m. rugpjūčio 18 d. pateikė atsakovui prašymą dėl gyvybės draudimo sutarties sudarymo, kuriuo prašė apdrausti ieškovės sūnų trečiąjį asmenį K. R. investiciniu gyvybės draudimu, kartu draudžiant ir nuo kritinių ligų bei nelaimingų atsitikimų. Ieškovė pateikė atsakovui reikalaujamus duomenis apie save ir sūnų.
3. Buvo sudaryta draudimo Sutartis. Apdraudus ieškovei buvo išduotas gyvybės draudimo polisas Nr. P01063818 (toliau tekste – Polisas).
4. 2014 m. rugsėjo 24 d. ieškovė padidino draudimo įmoką ir pakeitė investavimo kryptis, atsakovas atliko Sutarties ir Poliso pakeitimus.
5. 2018 m. spalio 9 d. apdraustasis K. R. buvo hospitalizuotas dėl blauzdikaulio lūžio, traumą patyrė futbolo aikštelėje. Buvo atlikta operacija ir iš ligoninės išleistas 2018 m. spalio 11 d.
6. 2018 m. spalio 23 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą išmokėti draudimo išmoką.
7. Atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju surašydamas Įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju aktą Nr. 2018/116903, kuriame nurodyta, jog įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju priežastis – trečiojo asmens gyvenimas užsienyje. Atsakovas nurodė, jog pagal Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 402 (toliau tekste – Taisyklės) 5.1.2 punktą atsiradus aplinkybėms iki draudiminio įvykio, kurios turi esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsiradimui, tačiau apie tai nepranešė iki draudiminio įvykio, tokie veiksmai laikomi nedraudiminiu įvykiu. Atsakovo teigimu ieškovė neatskleidė, jog tretysis asmuo žaidžia futbolą bei neinformavo apie apdraustojo išvykimą gyventi į užsienį.
8. Apie išvykimą į užsienį ieškovė buvo informavusi atsakovo darbuotoją ir tai matyti iš susirašinėjimo elektroniniu paštu. Ieškovė su atsakovo atstovais bendravo per telekomunikacines priemones. Atsakovas iš ieškovės gavo visą informaciją, kurios prašė ir atsakovas neprašė informacijos apie išvykimo šalį.
9. Ieškovė buvo apsilankiusi atsakovo būstinėje ir bendravo su atsakovo darbuotoja, kuri taip pat buvo informuota apie ieškovės ir jos sūnaus išvykimą į užsienį.
10. Nedraudiminiai įvykiai turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių dėl draudimo sutarties sąlygų, jos aiškintinos prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
11. Taisyklių 5.1.2 punktas nustato, jog nedraudiminiu įvykiu laikomas Apdraustojo kūno sužalojimas įvykęs dėl įvykio, kuris atsirado dėl aplinkybių, turėjusių esminės įtakos draudiminio įvykio atsiradimui ir šio įvykio pasekmėms, ir apie kurias Draudėjas turėjo pranešti Draudikui prieš sudarydamas draudimo sutartį, bet nepranešė, o jeigu tokios aplinkybės atsirado po Draudimo sutarties sudarymo – nepranešė apie jas Draudikui iki įvykio, sąlygojusio Apdraustojo kūno sužalojimą.
Motyvuojamoji dalis
12. Pagal CK 6.993 straipsnio 1 ir 2 dalis esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją.
13. Taisyklių 5.1.2 punktas suteikia galimybę atsakovui išvengti draudimo išmokos mokėjimo, nes draudikas nusprendžia, kuri aplinkybė yra esminė, kuri neesminė. Be to, norma pripažintina nesąžininga dėl kitų aplinkybių, nes, pirma, norma yra labai abstrakti, nesuvokiama ieškovei, kaip vartotojai. Antra, neaiški formuluotė ar vertinama kokios pasekmės atsiranda. Trečia, nėra įvardintos aplinkybės apie kurias ieškovė privalėjo pranešti atsakovei.
14. Gyvenamosios vietos pasikeitimas draudiminių įvykių atsiradimo tikimybės nepakeitė, t. y. nepakeitė draudiminės rizikos.
15. Nei atsakovo pateiktoje prašymo dėl sutarties sudarymo formoje, nei liudijime nėra reikalavimo pateikti informaciją apie apdraustojo sportinę veiklą. Taisyklių 5.2 punkte prie nedraudiminių įvykių priskiriamos nelaimingo atsitikimo pasekmės, atsiradusios dalyvaujant profesionalaus sporto bei rizikingų sporto šakų varžybose ar treniruotėse. Profesionalus sportas apibrėžtas kaip fizinis aktyvumas sporto disciplinose, kuri vykdoma apdraustojo kaip: pirma, klubo nario, dalyvaujančio profesionalaus pobūdžio šalies arba tarptautinio masto žaidynėse, organizuotose atitinkamos sporto sąjungos (individualus sportas arba kolektyviniai žaidimai) arba, antra, apdraustojo, kuris pagal darbo sutartį ar civilinės teisės sutartį gauna
16. Atsakovas futbolo nepriskyrė prie rizikingų sporto šakų grupės. Apdraustasis nežaidė futbolo profesionaliai, o dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklos, kurią lanko apdraustasis, užsiėmimuose. Tokia veikla negali būti laikoma kaip didinanti draudimo riziką, nes lankydamas bendrojo lavinimo mokyklą vaikas privalo dalyvauti fizinio lavinimo užsiėmimuose, kurie vyksta tiek dienos metu, tiek vakarais.
17. Draudimo išmokos dydis paskaičiuotas Traumų lentelės 97 punkto b papunkčio pagrindu: už blauzdikaulio lūžį – 3 000 LTL ir už operaciją – 3 000 LTL, bendra suma 6 000 LTL arba 1 737,72 EUR.
18. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė apie atsisakymo išmokėti draudimo išmoką sužinojo 2019 m. kovo 5 d., kai pateikė atsakovui prašymą nutraukti Sutartį dėl atsakovo nesąžiningumo. Senaties terminas yra suėjęs, tačiau ieškovė mano, jog yra pagrindas laikyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
19. Ieškovė nebuvo pasyvi, ji savo teises bandė apginti anksčiau besikreipdama į teismą su ieškiniu 2019 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė 2019 m. birželio 13 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, tačiau teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi nutarė, jog trūkumai nepašalinti ir grąžino ieškinį. Ieškovę atstovavo advokatų kontora „Consultax“, kurios advokatu buvo ieškovės atstovas šioje byloje. Teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą pakartotinai ieškovės atstovas įsteigė advokatų kontorą „Blaškevičius LEGAL“. Kontoros „Consultax“ parneriams išsiskiriant buvo pasidalinti klientai ir ieškovė liko kontoros „Consultax“ klientų sąraše. Esant dideliam bylų ir klientų kiekiui, dėl įvairių organizacinių problemų, ieškovės ieškinio trūkumų pašalinimo klausimas liko neišspręstas. Dabartinis atstovas pagal nekonkuravimo susitarimą metus laiko negalėjo užsiimti klientais, kurie liko buvusioje kontoroje. Ieškovei pasikreipus į atstovą ir išsiaiškinus situaciją, atstovas ėmėsi ginti ieškovės teises ir teisėtus interesus ieškovei sudarius atstovavimo sutartį su advokatų kontora „Blaškevičius LEGAL“. Be to, kreipimąsi į teismą laiką pratęsė karantinas, nes apribojo asmenų judėjimą ir susitikimus, ieškovė gyvena užsienyje. Taigi, ieškovė gynė savo teises ir teisėtus interesus nedelsdama, tačiau dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, ieškovės tinkamas ieškinys nebuvo pateiktas laiku, todėl yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.
20. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, prašė priteisti ir procesines palūkanas.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
21. Atsakovas UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsakovas nurodė, jog prie sudarant Sutartį ieškovė buvo supažindinta su draudimo Taisyklėmis, tai patvirtino pasirašydama. Esminės aplinkybės, apie kurias privalėjo pranešti atsakovė, yra aplinkybės, apie kurias atsakovas raštu klausė ieškovės prašymo sudaryti Sutartį formoje bei Draudžiamojo asmens anketoje.
23. Taisyklių 20.1 punkte nurodyta, jog visi pranešimai pateikiami raštu, o žodiniai neturi teisinės galios. Pagal Taisyklių 20.3 punktą, pranešimai siunčiami registruotu paštu arba įteikiami asmeniškai paskutiniu žinomu draudiko adresu. Pranešimai laikomi įteiktais, kai juos faktiškai gauna draudikas, o draudiko tarpininkai nėra įgalioti priimti pranešimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas nėra gavęs iš ieškovės informacijos apie jos išvykimą į užsienį. Ieškovė pažeidė ne tik pareigą informuoti apie išvykimą gyventi į užsienio valstybę, bet ir apie apdraustojo sportinį aktyvumą. Šios aplinkybės turėjo esminės įtakos rizikos pasikeitimui ir įvykio pripažinimui nedraudžiamuoju.
24. Ieškovė nepagrįstai reikalauja Taisyklių dalį pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis, nes tai iš esmės atkartota įstatyminė nuostata, todėl negali būti laikoma nesąžininga. Prašyme sudaryti Sutartį ieškovė nurodė, jog jai visa informacija žinoma ir suprantama bei ji įsipareigojo informuoti apie aplinkybių pasikeitimą.
25. Esminė aplinkybė, kuria remiantis buvo atsisakyta išmokėti draudiminę išmoką buvo ieškovės pareigos informuoti apie tai, jog apdraustasis užsiiminėja futbolo treniruotėmis.
26. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė praleido šį terminą. Pranešimą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ieškovė gavo 2018 m. lapkričio 12 d., todėl senaties terminas pasibaigė 2019 m. lapkričio 12 d. Ieškovė turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą. Aplinkybė, jog buvo pateiktas ieškinys su trūkumais, neleidžia teigti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
27. Tretysis asmuo K. R. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.
28. Nurodė, jog futbolą žaidė ne profesionaliai, o mėgėjiškai dalyvaudamas popamokinėje veikloje, kuri būtina pagal Norvegijos teisės aktus.
29. Sudarant Sutartį apdraustasis buvo mažametis, tačiau sudarant Sutartį 15 metų atsakovas galėjo ir privalėjo suprasti, jog apdraustasis užaugs ir lankys bendrojo lavinimo mokyklą.
30. Tretysis asmuo iš esmės palaikė ir pakartojo ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas konstatuoja:
31. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
32. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
34. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
35. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė nurodė, jog esminė aplinkybė dėl kurios buvo atsisakyta įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudiminę išmoką yra neinformavimas apie padidėjusią riziką apdraustajam užsiiminėjant sportine veikla - futbolu, o ne išvykimas gyventi į (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenimas (duomenys neskelbtini), atsakovo teigimu, nėra aplinkybė esmingai didinanti draudimo riziką ir nebuvo pagrindas atsisakyti pripažinti įvykį draudžiamuoju. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja bylą ir pasisako tik dėl nepranešimo apie apdraustojo veiklą – futbolo užsiėmimus.
Dėl Sutarties sąlygų sąžiningumo
36. Ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti Taisyklių 5.1.2 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu dėl šių aplinkybių: pirma, sąvoka esminis yra labai neapibrėžta ir suteikia atsakovui galimybę bet kokią informaciją vertinti kaip esminę ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką neaiškiais pagrindais. Ieškovės teigimu atsakovas turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokios aplinkybės yra laikytinos esminėmis. Antra, ieškovei nėra aiški formuluotė „kūno sužalojimas įvykęs dėl įvykio, kuris atsirado dėl aplinkybių, turėjusių esminės įtakos draudiminio įvykio atsiradimui ir šio įvykio pasekmėms“ ar vertinama, kokios pasekmės atsiranda. Trečia, konkrečiai nėra įvardintos aplinkybės, kurias ieškovė privalėjo draudikui pranešti po Sutarties sudarymo, kadangi joks kitas Taisyklių punktas nenumato praneštinos informacijos sąrašo. Su šiais teiginiais nesutiktina.
37. Pagal savo esmę atsakovas Taisyklių 5.1.2 punkte panaudojo CK 6.1010 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normos dalį numatančią draudėjo prievolę informuoti draudiką apie aplinkybes, kurios gali padidinti draudimo riziką. Visų gyvenime galinčių atsirasti aplinkybių neįmanoma išvardinti, jų sąrašas nėra baigtinis, todėl teisinė technika leidžia teisės normas ir sutarčių sąlygas konstruoti abstrakčiau, nei konkretūs baigtiniai atvejai. Atsakovas įstatyminės normos dalį perkėlė į Taisykles, todėl negalima laikyti, jog ši sąlyga yra nesąžininga.
38. Be to, ši aplinkybė nėra reikšminga, nes nagrinėjamo ginčo atveju, sąlyga dėl informavimo sportavimo sporto organizacijos organizuojamuose užsiėmimuose yra laikytina esmine sąlyga, nes ši sąlyga kaip esminė buvo pateikta apdraudžiamo jo anketoje. Apdraudžiamojo asmens anketoje buvo pateikta 19 sąlygų, kurios yra esminės ir lemiančios draudimo rizikos dydį. Be šių sąlygų, anketoje ieškovė įpareigojo informuoti net esant abejonei apie faktus ar jie esminiai ir ieškovė įsipareigojo informuoti apie apdraudžiamojo anketoje nurodytų apdraudžiamojo duomenų pasikeitimą. Anketoje ieškovei buvo išaiškinta ir pasirašydama ieškovė patvirtino, jog supranta, kad nepranešimas apie 19 sąlygų pasikeitimus gali būti pagrindu įvykį pripažinti nedraudiminiu. Taigi, ieškovė žinojo kokios anketoje nurodytos sąlygos yra esminės, žinojo, jog tarp jų esminė yra ir informacija apie sportinę veiklą, žinojo, jog nepranešimas gali būti pagrindu įvykį pripažinti nedraudiminiu, todėl turėtų pati priimti atsakomybę dėl savo prievolių neįvykdymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima teigti, jog ginčijama sutarties sąlyga yra nesąžininga dėl savo neapibrėžtumo ir neaiškumo.
39. Ieškovė nurodo, jog jai nėra aiški formuluotė „kūno sužalojimas įvykęs dėl įvykio, kuris atsirado dėl aplinkybių, turėjusių esminės įtakos draudiminio įvykio atsiradimui ir šio įvykio pasekmėms“ ar vertinama, kokios pasekmės atsiranda. Aplinkybė, jog kokia nors susitarimo sąlyga nėra aiški sutarties šaliai yra pagrindas pradėti aiškintis šios sąlygos esmę, bet nėra pagrindas pripažinti sąlygą nesąžininga ir negaliojančia.
40. Ieškovė nurodo, jog konkrečiai nėra įvardintos aplinkybės, kurias ieškovė privalėjo draudikui pranešti po Sutarties sudarymo, kadangi joks kitas Taisyklių punktas nenumato praneštinos informacijos sąrašo. Kaip jau minėta, apdraudžiamojo anketos 16 punkte buvo nurodyta aplinkybė, kuri yra esminė ir apie kurios pasikeitimą ieškovė įsipareigojo informuoti atsakovą nedelsiant raštu. Pažymėtina, jog 2014 m. rugsėjo 15 d. pateikdama Prašymą pakeisti gyvybės draudimo sutarties sąlygas ieškovė nurodė, jog apdraudžiamojo anketos duomenys nėra pasikeitę ir pakartotinai įsipareigojo nedelsiant raštu informuoti atsakovą apie duomenų pasikeitimus. Taigi, ieškovė žinojo, jog sportavimas ir sportavimo pobūdis yra viena iš esminių sąlygų įtakojančių draudimo riziką apie kurią ieškovė privalėjo nedelsiant informuoti atsakovą raštu.
41. Teismas ex officio nenustatė aplinkybių įpareigojančių pripažinti prašomą ar kitas draudimo sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti Taisyklių 5.1.2 punkto sąlygų pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo
42. Ieškovė 2010 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Prašymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį.
43. Atsakovė 2010 m. rugpjūčio 11 d. su Prašymu pateikė Apdraudžiamojo anketą, kurioje nurodomi apdraudžiamojo duomenys ir kitos esminės aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas įvertina draudimo riziką ir kurių pagrindu sudaroma šios rūšies draudimo sutartis.
44. Ieškovei atsakovas išdavė Gyvybės draudimo liudijimą Poliso Nr. P01063818.
45. Prašymo 9 punkte ieškovė nurodė, jog patvirtina, kad visi duomenys, pateikti prašyme yra tikslūs, teisingi ir pilni. Apie šiame Prašyme ir apdraudžiamojo anketoje nurodytų duomenų pasikeitimą bei apie esmines rizikos aplinkybes, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika nedelsiant praneš draudikui raštu. Taigi, ieškovė buvo įsipareigojusi nedelsiant raštu informuoti atsakovą apie aplinkybių, galinčių įtakoti rizikos pasikeitimą, atsiradimą.
46. Ieškovė turėjo pareigą nedelsiant informuoti apie aplinkybių, didinančių draudimo riziką atsiradimą. Esant ieškovės pareigai informuoti atsakovą, ieškovė neturi teisės savo pareigų ir atsakomybės perkelti atsakovui, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas galėjo suprasti ir pareikalauti papildomų duomenų vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir pan. atmestini, kaip nepagrįsti.
47. Apdraudžiamojo asmens anketoje buvo pateikta 19 sąlygų, kurios yra esminės ir lemiančios draudimo rizikos dydį. Apdraudžiamojo anketos lentelės pradžioje nurodyta: „jei abejojate, kad faktai yra esminiai, būtina juos atskleisti“ ir toliau pateikiami klausimai į kuriuos ieškovė už vaiką turėjo atsakyti taip arba ne. Šioje anketoje ieškovė įpareigojo informuoti net esant abejonei apie faktus ar jie esminiai ir ieškovė įsipareigojo informuoti apie apdraudžiamojo anketoje nurodytų apdraudžiamojo duomenų pasikeitimą. Anketoje ieškovei buvo išaiškinta ir pasirašydama ieškovė patvirtino, jog supranta, kad nepranešimas apie 19 sąlygų pasikeitimus gali būti pagrindu įvykį pripažinti nedraudiminiu. Anketos pabaigoje ieškovė patvirtino, jog anketą užpildė ji asmeniškai, patvirtino duomenų teisingumą. Ieškovė patvirtino, jog ji supranta, kad paaiškėjus aplinkybėms, galėjusioms turėti esminės įtakos įvykio, kuris galėtų būti pripažintas draudžiamuoju, atsitikimui, draudikas turės teisę nemokėti draudimo išmokos. Taigi, ieškovė žinojo kokios anketoje nurodytos sąlygos yra esminės, žinojo, jog nepranešimas gali būti pagrindu įvykį pripažinti nedraudiminiu.
48. Apdraudžiamojo anketos lentelės 16 punkte yra pateiktas klausimas: ar sportuojate? Bei patikslinantys klausimai: ar užsiėmimai individualūs, ar organizuojami sporto organizacijos? Ar sportuojate profesionaliai? Ieškovė buvo prašoma nurodyti sporto rūšį, užsiėmimų dažnį ir informuoti ar dalyvauja sporto varžybose? Į šiuos klausimus atsakovė atsakė neigiamai - „Ne“. Taigi, ieškovė ne tik žinojo kokios anketoje nurodytos sąlygos yra esminės, bet ir žinojo, jog tarp jų esminė yra ir informacija apie sportinę veiklą, žinojo, jog nepranešimas gali būti pagrindu įvykį pripažinti nedraudiminiu.
49. 2014 m. rugsėjo 15 d. ieškovė pateikė Prašymą pakeisti gyvybės draudimo sutarties sąlygas, kurio 9 punkto 9 papunktyje nurodė, jog patvirtino, kad Prašyme ir apdraudžiamojo anketoje nurodyti duomenys yra teisingi bei įsipareigojo apie nurodytų duomenų pasikeitimą bei apie esmines rizikos aplinkybes, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika nedelsiant praneš draudikui raštu.
50. Taigi, atsakovas pateikė ieškovei užpildyti Prašymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir Apdraudžiamojo anketą, kurioje nurodė, kurios aplinkybės draudikui yra esminės ir ieškovė įsipareigojo nedelsiant raštu informuoti apie šių aplinkybių pasikeitimą. Sportas buvo viena iš esminių aplinkybių apie kurių pasikeitimą privalėjo informuoti ieškovė.
51. Byloje kyla ginčas dėl to, ar futbolą apdraustasis žaidė pagal bendrojo lavinimo fizinio auklėjimo pamokas, ar papildomoje sportinėje sekcijoje.
52. Ieškovė teigė, jog įvykis įvyko bendrojo lavinimo mokyklos popamokinėje veikloje - tarpklasinėse varžybose, kurios buvo bendrojo lavinimo mokyklos veiklos dalis. Ieškovė neįrodė šios aplinkybės (CPK 178 straipsnis).
53. Ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus patvirtinančius, kad ginčo įvykis įvyko bendrojo lavinimo mokyklos popamokinėje veikloje, kurią rekomenduoja (duomenys neskelbtini) nacionalinės rekomendacijos dėl mokinių fizinio aktyvumo skatinimo. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog ginčo įvykis įvyko bendrojo lavinimo mokyklos popamokinėje sportinėje veikloje. Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) skatinamas mokinių fizinis aktyvumas nekeičia ieškovės pareigos pagal draudimo Sutartį informuoti draudiką apie draudiminės rizikos pasikeitimą apdraudžiamajam pradėjus užsiiminėti veikla, kuri gali turėti įtakos draudimo rizikai.
54. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, jog apdraustasis asmuo užsiminėjo sportine veikla ne bendrojo lavinimo mokyklos programų rėmuose.
55. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės 2018 m. spalio 11 d. epikrizės išrašo matyti, jog K. R. buvo hospitalizuotas 2018 m. spalio 9 d. ir išleistas iš ligoninės 2018 m. spalio 11 d. Diagnozė – proksimalinio blauzdikaulio galo lūžis, patirtas apie 20:30 valandą futbolo aikštėje, ir buvo atlikta operacija.
56. Ieškovė 2018 m. spalio 18 d. atsakovui pateikė Prašymą išmokėti draudimo išmoką, kurioje nurodė, jog traumą apdraustasis patyrė sportuodamas, treniruotės metu. Taigi, ieškovė pati nurodė, jog trauma patirta ne bendrojo lavinimo mokymu metu, bet vakare apie 20:30 valandą vakare treniruotėje.
57. 2018 m. lapkričio 7 d. Įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju aktu Nr. 2018/116903 atsakovas atsisakė mokėti draudiminę išmoką motyvuodamas tuo, jog „nesuteikta draudimo apsauga gyvenant užsienyje“. Atsakovas ieškovei pateikė 2018 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 2018/116903, kuriame nurodė, jog atsisako mokėti draudimo išmoką, nes ieškovė neinformavo atsakovo dėl esminių aplinkybių pasikeitimo – nepranešė, jog pradėjo sportuoti neprofesionaliai arba profesionaliai ir neinformavo apie išvykimą gyventi į užsienio valstybę.
58. Iš ieškovės užpildytos 2018 m. spalio 17 d. Sportinės veiklos anketos matyti, jog apdraudžiamasis asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)mieste, mokosi (duomenys neskelbtini) bendrojo lavinimo mokykloje. Ten pat nurodyta, jog priklauso (duomenys neskelbtini) futbolo klubui, įsikūrusiame (duomenys neskelbtini) mieste, ir treniruojasi penkis kartus per savaitę bei 3-4 per metus dalyvauja treniruočių pobūdžio, tarpklasinėse varžybose. (duomenys neskelbtini) yra gerai žinomas sporto (rankinio, ledo ritulio ir futbolo) klubas (duomenys neskelbtini), turintis daugiau nei 100 metų istoriją, kuriame treniruoja profesionalūs treneriai įvairaus amžiaus asmenis ir asmenys dalyvauja įvairaus lygio varžybose (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, iš ieškovės 2018 m. lapkričio 12 d. elektroninio laiško matyti, jog ieškovė išreiškė nesutikimą su atsakovo sprendimu, kuriame ieškovė nurodė, jog nežinojo, kad turi pranešti apie išvykimą į užsienio valstybę ir pranešti apie treniruočių lankymą, t. y. pati ieškovė nurodė, jog apdraudžiamasis asmuo lankė futbolo treniruotes, o ne dalyvavo bendrojo lavinimo mokyklos fizinio lavinimo veikloje, tik ji nežinojo, jog tai yra svarbu.
59. Taigi, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog apdraudžiamasis asmuo ginčo įvykio metu buvo ne bendrojo lavinimo mokyklos organizuotoje popamokinėje veikloje, bet dalyvavo papildomoje savanoriškoje sportinėje veikloje, kuri yra labai dažna – penkis kartus per savaitę, t. y. faktiškai kasdien išskyrus nedarbo dienas. Akivaizdu, jog kasdienis sportavimas sporto klube padidina traumų atsiradimo tikimybę, t. y. padidina draudiminę riziką, lyginant su įprastomis bendrojo lavinimo pamokomis arba vaikų fizine veikla kieme. Ši aplinkybė atitinka Apdraudžiamojo anketos 16 punkte ieškovei užduotą klausimą – ar sportuojate užsiėmimuose organizuojamuose sporto organizacijos? Ši aplinkybė buvo žinoma ieškovei ir ji priskirtina prie esminių, apie kurios pasikeitimą ieškovė įsipareigojo informuoti nedelsiant raštu. Pareiga informuoti buvo ne tik Prašyme, apdraudžiamojo anketoje, bet ir Taisyklių 5.1.2 punkte bei CK 6.1010 straipsnio 1 dalyje.
60. Kadangi ieškovė nedelsiant neinformavo atsakovo apie aplinkybių, galinčių padidinti draudiminę riziką atsiradimą, kaip buvo šalių sutarta sudarant Sutartį, atsakovas pagrįstai Taisyklių 5.1.2 punkto pagrindu atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu ir išmokėti draudiminę išmoką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis).
Dėl senaties termino
61. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovė prašė jį atnaujinti.
62. Atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. raštu informavo ieškovę, jog atsisako mokėti draudimo išmoką. Iš ieškovės 2018 m. lapkričio 12 d. elektroninio laiško matyti, jog ieškovė išreiškė nesutikimą su atsakovo sprendimu. Laiške ieškovė argumentuoja, jog nežinojo, kad turi pranešti apie išvykimą į užsienio valstybę ir treniruočių lankymą bei nurodė ginsianti savo teises teisme. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ieškovė sužinojo vėliausiai 2018 m. lapkričio 12 d. ir nuo šios dienos skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), kuris turėjo baigtis 2019 m. lapkričio 12 d. (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).
63. 2019 m. gegužės 31 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį ir buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-22300-465/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi ieškinys, neištaisius trūkumų, buvo paliktas nenagrinėtu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį, ieškinio palikimas nenagrinėtu nenutraukia ieškinio senaties termino, todėl ieškinio senaties terminas liko nepakitęs – 2019 m. lapkričio 12 d.
64. Ieškinį šioje byloje ieškovė pateikė 2020 m. liepos 1 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą beveik 8 mėnesius.
65. Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių – pasidalinus ieškovę atstovaujančiai advokatų kontorai į du atskirus juridinius vienetus, pagal klientų pasidalinimo susitarimą ieškovės byla liko buvusioje advokatų kontoroje, o ją atstovavęs advokatas pagal nekonkuravimo susitarimą metus laiko neturėjo teisės perimti klientės savo žinion. Ieškovė su advokatų profesine bendrija „Blaškevičius LEGAL“ atstovavimo sutartį pasirašė 2020 m. liepos 1 d. ir advokatas nedelsiant pateikė ieškinį. Ieškovės nurodomos aplinkybės – karantinas, buvo paskelbtas 2020 metų pavasarį, praėjus maždaug keturiems mėnesiams po senaties termino pabaigos, ieškovės atstovai turėjo visą esminę ieškiniui pateikti reikalingą medžiagą, todėl karantino paskelbimas ir kelionių ribojimas negalėjo turėti įtakos senaties termino skaičiavimui. Mažai tikėtina aplinkybė, jog ieškovė, 2019 m. gegužės 31 d. pareiškusi ieškinį, per metus nebūtų pasidomėjusi apie savo bylą jos atstovaujančios advokatų kontoros. Advokatų kontora privalo informuoti atstovaujamą asmenį apie teismo priimtą procesinį sprendimą, todėl preziumuojama, jog ieškovė žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jos ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Informavimo pareigos neatlikimas galėtų būti pagrindas ieškovei reikšti reikalavimus pareigų neatlikusiems asmenims, tačiau nėra pagrindas laikyti svarbia aplinkybe sudarančią pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Šioje byloje nėra nagrinėjami klausimai susiję su informavimo pareigos atlikimu ar neatlikimu, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako. Taigi, ieškovė žinojo, jog jos ieškinys paliktas nenagrinėtu ir beveik metus laiko nesiėmė jokių veiksmų, t. y. buvo pasyvi, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių.
66. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, todėl ieškinys atmestinas, kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
67. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
69. Teismas patyrė 1,86 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
70. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.