Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Joniškio rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas:

2022-10-16, apie 15:50 val., A. M., kelio Dauparai - Gargždai - Vėžaičiai, 8,7 kilometre, Kalniškės kaimo ribose, Klaipėdos rajone, vairavo R. M. priklausantį automobilį „BMW 535“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji A. M. pagal jam pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022-10-15 ji dalyvavo giminių susitikime, kur vartojo alkoholį iki paryčių (apie 04:00 val. ryto). Išsiskirsčius svečiams ji nemiegojo, tvarkėsi. Įdienojus 2022-10-16 išgėrė stiklinę alaus, o apie 15:00 val. iš namų, (duomenys neskelbtini) į Gargždų autobusų stotį vežė dukrą vyro R. M. vardu registruotu automobiliu „BMW 535“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo, nes nesijautė apsvaigusi, tik pavargusi ir manė, kad jau yra praėję nemažai laiko po to, kai buvo vartojamas alkoholis ir jau gali vairuoti. Grįždama namo, Kalniškės kaime, sankryžoje buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kadangi buvo vykdomas policijos reidas. Kai jai buvo nustatytas neblaivumas, nustebo, kad tiek daug įpūtė, tačiau neneigia, kad jai buvo nustatytas neblaivumas, su nustatytais alkotesterio rodmenimis susipažino, pasirašė žurnale. Labai gailisi dėl savo elgesio. Tai pirmas kartas, kai šitaip pasielgė, daugiau taip nebesielgs. Neturi priklausomybės alkoholiui. Automobilis yra jos ir vyro R. M. bendras turtas (įgytas santuokoje), registruotas R. M. vardu. Vyras pensininkas, vyksta į užsienį darbo paieškoms. Šiuo metu šeimos turtinė padėtis prasta, nes abiejų gaunamos pajamos nedidelės, turi mokėti būsto įsigijimui ir remontui paimtus kreditus. Pragyvenimui lieka nedaug, santaupų neturi. Santuokoje gyvena 27 metus, santykiai su vyru geri, abu yra tvarkingi, nėra buvę išsiskyrę, augina nepilnametę dukrą, taip pat prižiūri anūką. Šeimoje diskutuoja ir priima bendrus sprendimus. Mano, kad vyras bus tinkamas laiduotojas, jis gali daryti jai teigiamą įtaką. Gyvena(duomenys neskelbtini), vienkiemyje, susisiekimas sunkus, gatvėse nėra apšvietimo, kelkraščių. Šeima turi tik vieną transporto priemonę. Dažnai lanko tėvus, apie 2-3 kartus per mėnesį. Jos mama gyvena Joniškio rajone, ji turi didelių sveikatos problemų. Vyro mama gyvena viena vienkiemyje Kretingos rajone, irgi turi didelių sveikatos problemų, jie turi nuvežti jai maisto, prinešti vandens. Tiek automobilis, tiek teisė vairuoti yra būtini susisiekimui.

Iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus specialistės L. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022-10-16, jai dirbant su vyr. specialistu A. Ž., policinės priemonės metu Klaipėdos rajone, kelyje Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai, ties 8,7 km, apie 15:53 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M.. Patikrinus bekontakčiu detektorium nustatyta, jog jos iškvėptame ore yra alkoholio. Paklausus vairuotojos, ar yra vartojusi alkoholio, ji nurodė, kad išgėrė alaus maždaug prieš valandą. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0036 jai 15:55 val. nustatytas 2,03 promilių girtumas. 16:16 val. patikrinus antrą kartą nustatytas 1,81 promilių girtumas. Po nustatyto girtumo A. M. patikslino, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir vakar vakare. A. M. buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, automobilis „BMW“ nuvežtas į saugojimo aikštelę, užpildytas priverstinio nuvežimo aktas ir nušalinimo nuo vairavimo aktas. Filmuota „Body Cam“ Nr. B0F1EC6194E6 ir B0F1EC6193FE (b. l. 1–2).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2022-10-16, 16:23 val. policijos pareigūnai pranešė, kad sustabdytas KET pažeidėjas su automobiliu „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos APK KPT ekipažo L1807 vyr. specialistas A. Ž. iš Tilto g., Gargždai, priėmė sprendimą priverstinai nuvežti automobilį BMW 535 D, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M., kuriai pirmu pūtimu nustatytas 2,03 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 7–10).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Tilto g., Gargždų m. tęsinyje, ties kelio sankryža (posūkiu į Maciuičių kaimą), kur priekiu į Maciuičių kaimo pusę stovi juodos spalvos automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–17).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti pareigūnų mobilia „Body“ kamera daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matyti, kad pareigūnai atlieka policinę priemonę, tikrina vairuotojų neblaivumą. Vaizdo įraše matosi kaip privažiuoja tamsios spalvos automobilis BMW markės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie vairo sėdi moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. M.. Pareigūnas duoda pūsti A. M. bekontaktį alkotesterį, ji kelis kartus bando pūsti. Pareigūnas paklausia ar vartojo alkoholio, A. M. atsako, kad gėrė alų. Pareigūnas informuoja, kad bekontaktis alkotesteris nurodė, kad buvo vartotas alkoholis. Pareigūnas klausia ar vakar vartojo alkoholį, A. M. nurodo, kad vartojo. Patikrinamas A. M. neblaivumas. Pirmu pūtimu nustatomas 2,03 promilės neblaivumas. A. M. atliekamas neblaivumo nustatymo testas. Pareigūnė nurodo eiti tiesia linija koja už kojos, po ko, pareigūnė paprašo ranka paliesti nosies galą su abejomis rankomis, užsimerkus ir atsimerkus, A. M. prašomus veiksmus atlieka. A. M. nurodo, kad alkoholio vartojo vakar ir šiandien maždaug prieš pusvalandį ar valandą iki sustabdymo. Pareigūnei priėjus prie tarnybinio automobilio girdisi, kaip kitas pareigūnas informuoja jog antras pūtimas atliktas 16:16 val., nustatytas 1,81 neblaivumas (b. l. 18–20).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos nustatyta, kad 2022-10-16, 15:55 val. A. M. nustatytas 2,03 promilių girtumas, 16:16 val. nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 21, 23).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo ir transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis „BMW 535“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuo 2021-05-01 priklauso R. M. (b. l. 26, 28).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 2014 metų automobilio „BMW 535“ vidutinė vertė Lietuvoje yra 17 204 Eur su PVM (b. l. 27).

Laiduotojas R. M. parodė, kad palaiko prašymą laiduoti už A. M.. Prašo skirti laidavimą be užstato. Kartu gyvena 27 metus, vienas kitą palaiko. Jos poelgį vertina kritiškai. Negali paaiškinti kodėl taip įvyko, nes problemų dėl alkoholio neturi nei jis, nei žmona. Įvykio metu buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį ir neturėjo galimybės žmoną sulaikyti. Šiuo metu mėnesiais neišvažiuoja į užsienį. Automobilio vertę jis pats pakėlė jį sutvarkydamas. Jis automobilio neketina parduoti, jis jam reikalingas šeimos poreikiams. Nežino kokia automobilio vertė. Šeimos turtinė padėtis prasta – iš gaunamų pajamų šeima tik pragyvena ir apmoka paskolą, kuri buvo paimta namo statybai, santaupų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios A. M. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamoji neteista (b. l. 67), bausta administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjusi (b. l. 62, 63). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 92). Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog A. M. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog A. M. verta teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, A. M. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. A. M. laiduotoju skirtinas R. M., kuris, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra vertas pasitikėjimo ir tinkamas laiduoti už A. M. asmuo (b. l. 113–121).

Taip pat kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamoji transporto priemonę vairavo būdama vidutinio girtumo laipsnio. Atsižvelgiant į tai, siekiant užkirsti jai kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant vienerių metų terminą. Netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar taikyti ją trumpesniam nei įstatymo nustatytas minimalus laikotarpiui prieštarautų visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teisingumo principams, todėl tokia galimybė teismo nesvarstoma.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilis „BMW 535“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivi vairavo A. M. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio registruotas savininkas yra R. M. (b. l. 26, 28), tačiau turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl automobilis „BMW 535“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju kaltinamosios sutuoktinis) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Bylos duomenimis automobilis „BMW 535“ reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, nuvykti į darbą, pas gydytojus ir kt. iš gyvenamosios vietos kaimo vietovėje, taip pat - rūpinantis pasiligojusiais tėvais (b. l. 94-97, 111-119). Atsižvelgiant į visa tai ir į teismų formuojamą praktiką panašiose bylose, darytina išvada, kad atleidžiant A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šio gan didelės vertės turto konfiskavimas natūra būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kuri ne tiek padėtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, kiek finansiškai ir organizacine prasme sužlugdytų kaltinamąją ir jos šeimą. Todėl, siekiant įgyvendinti teisingumą laikantis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, A. M. taikytinas automobilio rinkos vertės dalies konfiskavimas, nustatant šią dalį pagal byloje nustatytas ir kaltinamąją bei jos šeimos turtinę padėtį charakterizuojančias aplinkybes ir šiuo klausimu suformuotą Lietuvos teismų praktiką.

Kaltinamosios gynėjas prašė automobilio vertę vertinti pagal nurodytą jo vertę pirkimo-pardavimo sutartyje (1500 Eur) (b. l. 120). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau ji dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-618-383/2020, 1A-44-843/2021). Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Šioje byloje transporto priemonės, kurios konfiskavimo klausimas turi būti sprendžiamas, įvertinimas nebuvo atliktas, specialisto išvada šiuo klausimu teismui nebuvo pateikta, todėl automobilio „BMW 535“ vidutinė vertė Lietuvoje nustatoma pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą ir sudaro 17 204 Eur su PVM) (b. l. 27). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-81-676/2019). A. M. šeimos pajamos nedidelės, iš jų yra išlaikoma nepilnametė dukra, vykdomi įsipareigojimai kreditoriams (b. l. 93, 98-101, 109), todėl visos pakankamai didelės transporto priemonės vertės konfiskavimas būtų neproporcingas A. M. pirmą kartą ir tikėtina – atsitiktinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, A. M. asmenybei. Atsižvelgiant į visa tai A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalies automobilio „BMW 535“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertės konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant proporcingumo principą atitinkančią automobilio rinkos vertės dalį – 2000 Eur (BK 72 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. M. laiduotoju paskirti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti A. M., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2022 m. spalio 17 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW 535“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant proporcingumo principą atitinkančią automobilio rinkos vertę – 2000 ( du tūkstančius) Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųsti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.