Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-03 · Administracinė byla Nr. A-812-438/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
A-812-438/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01686-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-812-438/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01686-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. būnant Marijampolės PN 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje nuolat trūko gyvenamojo ploto. Patalpa buvo perpildyta, ir taip mažą asmeniui turintį tekti plotą dar labiau mažino patalpoje įrengti baldai. Tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo teigimu, vienam asmeniui kalinimo įstaigoje turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 4 kv. m plotas. Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui kilo dvasiniai skausmai ir depresija, dėl ko priteistina 4 500 Eur neturtinė žala.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo prašo taikyti 3 metų senaties terminą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 1 d. bausmę atlieka 6 būrio patalpoje Nr. 3. Iki 2015 m. sausio 1 d. duomenys apie patalpas, kuriose buvo laikomi konkretūs nuteistieji, sisteminami nebuvo. Pareiškėjui bausmę atliekant 6 būrio patalpoje Nr. 3, kurios plotas 33,19 kv. m, joje visada gyveno 11 nuteistųjų, minimalaus ploto norma šiuo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta. Pareiškėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, nustatytu laiku ir tvarka lankytis koplyčioje, bibliotekoje, profesinėje ir vidurinėje mokykloje, taip pat dirbti ir sportuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjas dėl blogų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybą. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

II.

6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo K. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo pažeista K. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas (gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas nurodė, jog pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų nuo 2011 m. lapkričio 24 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi ir nenustatęs, kad pareiškėjui objektyviai buvo sukliudyta ginti jo galbūt pažeistas teises visu kalinimo laikotarpiu, teismas taikė 3 metų senaties terminą ir nurodė, kad vertinamos pareiškėjo kalinimo sąlygos Marijampolės PN nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d.

8. Teismas nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 atsiranda esant trims sąlygoms: 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

9. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11¹.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

10. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 6 būrį, kuriame gyvenamųjų patalpų bendras plotas buvo 170,41 kv. m., 2014 m. III ketvirčiu šiame būryje buvo 48 nuteistieji, IV ketvirčiu – 43 nuteistieji. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjui nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. sausio 1 d. teko 3,55 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. nebuvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Teismas nustatė, kad pareiškėjui kalint 6 būrio 3 patalpoje (plotas – 33,19 kv. m ir joje gyveno 11 nuteistųjų), jam teko 3,02 kv. m. Teismas darė išvadą, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta vienam asmeniui tenkančio 3,1 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto norma (trūko 0,08 kv. m.).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad minimali gyvenamojo ploto riba, nustatyta asmeniui, laikomam pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, buvo pažeista nežymiai, be to, pareiškėjas galėjo judėti lokalinio sektoriaus teritorijose, o buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.

12. Teismas akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, be to, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatyta fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis ginčo laikotarpiu. Teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybių dėl pablogėjusios sveikatos būklės, o teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad per mažas gyvenamasis plotas turėjo neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III.

13. Pareiškėjas K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą ir be jokio teisinio pagrindo nesivadovavo ploto apskaičiavimo metodika, kai iš bendro patalpos ploto turi būti atimamas baldų užimamas plotas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pateikė klaidingus ir melagingus duomenis apie patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenusių asmenų skaičių, nes pareiškėjas nurodęs, kad patalpoje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais melagingais dokumentais, neįsigilino į pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir faktus.

15. Pareiškėjas teigia, jog jo galimybės judėti laisvai lokaliniame sektoriuje buvo suvaržytos, nes vienu koridoriumi naudojasi 5, 6 ir 7 būrio nuteistieji, o pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, atsižvelgiant į nuteistųjų kiekį. Pareiškėjo kalinimas Marijampolės PN prilygo kankinimui, jis negalėjo rinkti jokių įrodymų, nes pataisos namų administracijai raštu teikiami prašymai ir skundai dingsta, Marijampolės PN vengia prisiimti atsakomybę už daromus pažeidimus.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui K. B. iš Lietuvos valstybės už kalinimą Marijampolės PN nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

18. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte nustatytą, turinčią temti vienam asmeniui ploto normą bendrabučio tipo patalpoje. Teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau apsiribojo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo atliktu kalinimo sąlygų vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas, skaičiuodamas tikrintu laikotarpiu jam tekusį patalpos plotą, turėjo atsižvelgti tik į baldais neužimtą laisvą grindų plotą, teismas vadovavosi melagingais atsakovo atstovo pateiktais, o ne pareiškėjo tiksliais ir teisingais įrodymais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam trūko vietos laisvai judėti gyvenamojo sektoriaus visose patalpose ir kiemeliuose, o Marijampolės PN skundų dėl kalinimo sąlygų nenagrinėja arba atmeta.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame, be kita ko, pirmosios instancijos teismas taikė 3 metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir vertino jo kalinimo laikotarpį tik nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., tačiau dėl šios sprendimo dalies apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo neprašė šį terminą atnaujinti. Įvertinusi bylos medžiagą ir aktualų teisinį reguliavimą dėl ieškinio senaties taikymo, teisėjų kolegija su šia teismo sprendimo dalimi sutinka ir tų pačių argumentų iš naujo nekartoja.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo aplinkybes, t. y. dėl asmeninio ploto trūkumo gyvenamojo sektoriaus bendro naudojimo patalpose ir kiemeliuose, dėl Marijampolės PN administracijos veiksmų (neveikimo) nagrinėjant nuteistųjų skundus, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teisme grindė tik aplinkybe, jog atsakovas pažeidė vienam asmeniui turinčią tekti ploto normą gyvenamojoje patalpoje, tačiau kitų argumentų dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN nebuvo nurodęs. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir iš to kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

24. Dėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų (gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 laikomų asmenų sąrašo ir Marijampolė PN 2017 m. lapkričio 23 d. rašto „Dėl prašymo suteikti informaciją“ ) teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Įvertinusi kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų turinį, teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kurios pripažintinos objektyviomis ir svarbiomis, trukdžiusiomis pareiškėjui iš pataisos įstaigos administracijos gauti bendro pobūdžio informaciją apie būryje Nr. 6 ir gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 buvusių asmenų skaičių ir ją pateikti pirmosios instancijos teismui. Tokio pobūdžio argumentų pareiškėjas nenurodo ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teisme nebus tiriami.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su asmeniui tenkančio ploto pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose apskaičiavimu, pažymi, kad Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančių baldų, kitų daiktų užimamą plotą, pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 11¹ punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių, baldų užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Gyvenamosios patalpos, t. y. bendrabučio tipo, atveju nėra aktualus sanitarinio mazgo plotas (sanitarinis mazgas tokiu atveju yra įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2018; taip pat 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1039-822/2018).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje A-1686-502/2016). Ši pozicija atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06)). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių (išskyrus sanitarinį mazgą) užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Dėl aptartų motyvų pareiškėjo argumentai, kad, apskaičiuojant jam tekusį plotą, pirmosios instancijos teismas turėjo išskaičiuoti baldų ir kitų daiktų užimamą plotą, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis apie 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje buvusių asmenų skaičių, patalpų plotą, siekdamas išvengti atsakomybės, o teismas nepagrįstai jais vadovavosi. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo laikomas 6 būrio 3 patalpoje (plotas 33,19 kv. m), kurioje iš viso gyveno 11 asmenų, šiuos duomenis grindė 6 būrio patalpų išdėstymo schema ir Socialinės reabilitacijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. skyriaus pažyma, nors pareiškėjas skunde asmeninio ploto trūkumą grindė aplinkybėmis apie 6 būrio 4 gyvenamąją patalpą, o apeliaciniame skunde neginčijo, jog jis ginčo laikotarpiu gyveno 6 būrio 3 patalpoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti Marijampolės PN pateiktais duomenimis būtent apie 3 gyvenamosios patalpos plotą ir joje buvusių asmenų skaičių ir pagrįstai konstatavo, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto 3,1 kv. m. norma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl Marijampolės PN pateiktų duomenų melagingumo yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinio skundo teiginys, jog ir šiuo metu minėtoje patalpoje yra 12 miegamųjų vietų, neturi reikšmės pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. vertinimui.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

30. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų.

31. Dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN metu dalį ginčo laikotarpio (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose (iki 3,1 kv. m normos trūko 0,08 kv. m), o spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo teisės į gyvenamąjį plotą pažeidimo atveju, nurodė, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

34. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Atsižvelgęs į kalinimo pataisos namuose ypatumus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog ne visais atvejais padarytus pažeidimus gali kompensuoti žalos atlyginimas pinigais. Įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos namuose, neretai taikomas teisės pažeidimo pripažinimas, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1806-575/2017 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamą atvejį, pagrįstai akcentavo, jog pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, Marijampolės PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo įstaiga. Pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, todėl nežymus nustatytos minimalios ploto normos trūkumas (trūko 0,08 kv. m) tam tikru laikotarpiu nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjui realiai galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kad būtų pagrindas patirtus nepatogumus, žalą įvertinti pinigais.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendime byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13) yra nurodęs, kad jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuotas tokio masto gyvenamojo ploto trūkumas, kuris, net ir įvertinus bausmės atlikim režimo pataisos namuose ypatumus, savaime reikštų Konvencijos 3 straipsnio, kuriuo draudžiama asmenį bausti kankinančiu, nežmonišku ar žeminančiu orumą būdu, pažeidimą.

36. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog dėl skundžiamų kalinimo sąlygų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei at psichinei sveikatai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių neneigė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys