- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- eAS-526-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00119-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės taryba prie ŽŪM
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. liepos 3 d. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ Nr. 23VĮ-893-(14.23.2.), 2015 m. rugpjūčio 20 d. NŽT Panevėžio skyriaus raštą (sprendimą) Nr. 23SD-6593-(14.23.104), 2016 m. vasario 4 d. NŽT sprendimą „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. 1SS-359-(9.5), įpareigoti NŽT ir/ ar NŽT Panevėžio skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotu (ar jo dalimi), besiribojančiu su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Paaiškino, kad NŽT 2016 m. vasario 4 d. sprendimą „Dėl skundų nagrinėjimo“ savo pašto dėžutėje rado 2016 m. vasario 19 d. Susipažinęs su šiuo sprendimu 2016 m. vasario pabaigoje, kreipėsi į advokatę E. T. su prašymu parengti skundą teismui. Dėl senyvo amžiaus ir nepakankamo teisinio išsilavinimo gali būti, kad pamiršo pasakyti, jog neregistruotą laišką gavo ir su jo turiniu susipažino ne 2016 m. vasario 9 d. (pagal gavimo pašte antspaudą), o 2016 m. vasario 19 d. Todėl manė, kad termino nepraleido, o jeigu teismas manytų, kad jis terminą skundui dėl 2015 m. liepos 3 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymo „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ Nr. 23VĮ-893-(14.23.2.), 2015 m. rugpjūčio 20 d. NŽT Panevėžio skyriaus rašto (sprendimo) Nr. 23SD-6593-(14.23.104) ir 2016 m. vasario 4 d. NŽT sprendimo „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. 1SS-359-(9.5) panaikinimo paduoti praleido, tai prašė atnaujinti terminą, kadangi jį praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjas yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl galėjo apsirikti dėl laiško iš NŽT gavimo datos. Nurodė, kad terminą praleido labai nežymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas įstatymo nustatytų procesinių reikalavimų nepaisė, tokiais veiksmais (neveikimu) pats sau sukėlė neigiamas pasekmes – termino skundui paduoti praleidimą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip amžius, nepakankamas teisinis išsilavinimas, nelaikytinos objektyviomis sutrukdžiusiomis pareiškėjui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą. Pareiškėjas pats buvo nepakankamai rūpestingas, apdairus, o tai yra subjektyvios (nuo paties pareiškėjo priklausiusios) priežastys, kurios negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimo.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad termino skundui paduoti praleidimas nėra pagrįstas objektyviomis nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis, todėl nesant pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
II.
Pareiškėjas P. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos analogiškais atvejais, todėl nepagrįstai sprendė, kad skundas dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 3 d. įsakymo turėjo būti pateiktas teismui iki 2015 m. spalio 22 d. Mano, kad terminas skundui pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 m. vasario 19 d., kada pareiškėjas ginčijamą atsakovo sprendimą rado pašto dėžutėje. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nemanė, kad praleido terminą skundui pateikti. Atkreipia dėmesį, kad laiškas su sprendimu buvo siunčiamas neregistruota siunta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjo P. Š. praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčijama nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl NŽT 2016 m. vasario 4 d. sprendimo „Dėl skundų nagrinėjimo“ panaikinimo, ir atsisakė praleistą terminą atnaujinti, nustatęs, kad pareiškėjas terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kadangi šio termino praleidimą nulėmė pareiškėjo senyvas amžius bei aplinkybė, jog pareiškėjas siunčiamą sprendimą pašto dėžutėje rado tik 2016 m. vasario 19 d.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-464-261/2016, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo P. Š. atskirasis skundas, 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje konstatavo, jog NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymą Nr.23VĮ-893-(14.23.2.) pareiškėjas turėjo skųsti tiesiogiai teismui. Tačiau pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, paduodamas skundą NŽT dėl 2015 m. liepos 3 d. įsakymo, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo privaloma.
Dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad toks sprendimas turėjo būti skundžiamas naudojantis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ką nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir padarė, paduodamas skundą NŽT dėl 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašto.
Apibendrinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas praleido terminus skundui paduoti tiek dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr.23VĮ-893-(14.23.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, tiek dėl Dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr.23SD-6593-(14.23.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, tiek ir dėl NŽT 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr.1SS-359-(9.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“, todėl šių aplinkybių iš naujo nenustatinėjo bei įpareigojo pirmosios instancijos teismą išnagrinėti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis yra galutinė ir įsiteisėjusi. Atsižvelgus į šią aplinkybę, šiuo atveju nagrinėtini pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodyti argumentai.
Vertinant šiuos argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl skundo padavimo termino praleidimo laikytinos subjektyviomis ir negalinčiomis pagrįsti būtinybės atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą bei atskirajame skunde nurodo iš esmės tapačias aplinkybes, t. y. tai, kad 2016 m. vasario 4 d. NŽT sprendimą „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. 1SS-359-(9.5) iš pašto dėžutės pasiėmė tik 2016 m. vasario 19 d., dėl senyvo amžiaus šią aplinkybę pamiršo paminėti savo atstovei ir manė, kad terminas skundui pateikti turėjo būti skaičiuojamas būtent nuo 2016 m. vasario 19 d.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne tik skundo dėl 2016 m. vasario 4 d. NŽT sprendimo „Dėl skundų nagrinėjimo“, tačiau ir dėl Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr.23VĮ-893-(14.23.2.) pateikimo teismui atnaujinimo termino atnaujinimo klausimas, kadangi, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anksčiau aptartoje 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje, pareiškėjas dėl šio įsakymo turėjo kreiptis į teismą, bet ne naudotis išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad net ir laikant aplinkybę, jog pareiškėjas per suklydimą dėl Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr.23VĮ-893-(14.23.2.) kreipėsi į NŽT, kaip instituciją, nagrinėjančią ginčus išankstine ne teismo tvarka, pakankamu pagrindu spręsti dėl galimybės atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą negali būti tenkindamas.
Šią išvadą iš esmės pagrindžia aplinkybės, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr.23VĮ-893-(14.23.2.) NŽT (skundas pateiktas 2015 m. spalio 21 d.), buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės E. T. (atstovavimo sutartis sudaryta 20147 m. spalio 7 d., žr. skundo priedus). Atsižvelgus į tai, aplinkybė, jog pareiškėjas nepagrįstai per suklydimą naudojosi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, negali būti pripažįstama kaip objektyvi ir sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Iš esmės analogiškais argumentais atmestinas ir pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl 2016 m. vasario 4 d. NŽT sprendimo „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. 1SS-359-(9.5).
Kaip matyti iš spaudo ant voko (žr. pareiškėjo skundo priedus), 2016 m. vasario 4 d. NŽT sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. vasario 5 d., pašte gautas – 2016 m. vasario 9 d. Pareiškėjas, atstovaujamas profesionalios teisininkės, į administracinį teismą kreipėsi tik 2016 m. kovo 23 d., t. y. praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 20 dienų terminą pateikti skundą dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijos sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleisto skundo padavimo termino atnaujinti neprašė, aplinkybių, jog su ginčijamu sprendimu susipažino vėliau nei žymi spaudas ant voko, nenurodė ir jų nepagrindė įrodymais.
Antra vertus, net ir pripažįstant pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog su ginčijamu NŽT sprendimu jis susipažino 2016 m. vasario 19 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 20 dienų terminą (per teismų informacinę sistemą pareiškėjo skundas pateiktas 2016 m. kovo 23 d. 20 val. 21 min.).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos skundo padavimo praleidimo priežastys apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinamos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo suinteresuoto asmens valios, todėl prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas pagrįstai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.