- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- eAS-464-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00075-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės taryba prie ŽŪM
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. Š. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymą Nr.23VĮ-893-(14.23.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau – ir 2015 m. liepos 3 d. įsakymas); panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštą (sprendimą) Nr.23SD-6593-(14.23.104) (toliau – ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas); panaikinti NŽT 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr.1SS-359-(9.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2016 m. vasario 4 d. sprendimas); įpareigoti NŽT ir/ar NŽT Panevėžio skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotu (ar jo dalimi), besiribojančiu su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini).
II.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas pareiškėjui. Pareiškėjui taip pat grąžintas jo sumokėtas žyminis mokestis.
Iš pateikto skundo, jame suformuluotų reikalavimų ir prie jo pridėtų įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog atsakovas priimtų įsakymą dėl leidimo pareiškėjui laikinai naudotis valstybine žeme (jos dalimi), kuria skundžiamu 2015 m. liepos 3 d. įsakymu leista laikinai naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui. Jis 2015 m. rugpjūčio 13 d. prašymu kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas leisti laikinai naudotis apie 0,03 ha valstybinės žemės plotu, esančiu šalia pareiškėjo žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu NŽT Panevėžio skyrius netenkino pareiškėjo prašymo. Todėl pareiškėjas apskundė Panevėžio NŽT 2015 m. liepos 3 d. įsakymą ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą NŽT, kuri 2016 m. vasario 4 d. sprendimu nei 2015 m. liepos 3 d. įsakymo, nei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo nepanaikino. Taigi teismui pateiktu skundu pareiškėjas skundžia minėtuosius administracinius aktus. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), ir pažymėjo, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklės) 1 punkte (2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr.1P-(1.3.)-36 redakcija). Į paminėtas taisykles nukreipia ir NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo (toliau – ir Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas) 20 punkto norma. Remdamasis paminėtu teisiniu reglamentavimu, teismas padarė išvadą, kad tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais nuspręsta atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Taigi, nagrinėjamu atveju 2015 m. liepos 3 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 23VĮ-893-(14.23.2.) priimtas sprendimas leisti trečiajam suinteresuotam asmeniui laikinai naudotis 0,05 ha ploto valstybine žeme (duomenys neskelbtini) yra skundžiamas tiesiogiai teismui. Nustatęs, kad šio įsakymo apskundimui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl skundo padavimo termino skaičiavimo (žr., LVAT nutartis administracinėse bylose: Nr. AS7-301/2006, Nr. A146-90/2010, Nr. A-858-1464/2012 ir kt.).
Iš pareiškėjo skundo turinio ir jo priedų nustatė, kad apie 2015 m. liepos 3 d. įsakymą pareiškėjas sužinojo 2015 m. rugsėjo 24 d., kuomet jo atstovei NŽT Panevėžio skyrius suteikė informaciją į jos 2015 m. rugsėjo 10 d. prašymą bei pateikė 2015 m. liepos 3 d. įsakymo kopiją. Konstatavo, kad 2015 m. liepos 3 d. įsakymo apskundimo teismui terminas baigėsi 2015 m. spalio 22 d. Pareiškėjas skundą, kuriame suformulavo reikalavimą dėl 2015 m. liepos 3 d. įsakymo panaikinimo, teismui pateikė tik 2016 m. kovo 10 d., tai yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą jam apskųsti ir neprašė šio termino atnaujinti. Nors pareiškėjas 2015 m. liepos 3 d. įsakymą savo nuožiūra apskundė NŽT, tačiau ši aplinkybė, priimant skundą nėra svarbi, kadangi pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino skundui paduoti. Be to, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas pagrįstai naudojosi išankstinio ginčo nagrinėjimo NŽT tvarka, jis vis tiek praleido terminą skundui paduoti, kadangi ABTĮ 32 straipsnio 1 punktas nustato, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, ginčo šalis, nesutinkanti su šiuo sprendimu, administraciniam teismui gali skųsti per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2016 m. vasario 4 d. NŽT sprendimą Nr. 1SS-359-19.5, kuriame buvo sprendžiama ir dėl 2015 m. liepos 3 d. įsakymo, jis gavo 2016 m. vasario 9 d., todėl paskutinė kreipimosi į teismą termino diena buvo 2016 m. vasario 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat yra praleidęs terminą paduoti skundą ir dėl kitų skunde suformuluotų reikalavimų: dėl 2015 m. rugpjūčio 20 d. NŽT Panevėžio skyriaus sprendimo ir 2016 m. vasario 4 d. NŽT sprendimo panaikinimo bei dėl išvestinio iš skunde pareikštų reikalavimų, tai yra, dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, nurodytus skundo rezoliucinės dalies 2 punkte. Pažymėjo, kad nors NŽT Panevėžio skyriui 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu netenkinus pareiškėjo prašymo dėl leidimo išpirkti arba laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, pareiškėjas tinkamai pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo 20 punkto bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių 1 punkto nuostatomis, kurios nustato, kad pareiškėjas dėl ginčo išsprendimo, pirmiausia, turėjo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – NŽT (žr., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-504/2010, Nr.AS146-310/2014 ir kt.), tačiau šios institucijos sprendimą teismui apskundė praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 punkte nustatytą 20 dienų terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.
III.
Pareiškėjas P. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį. Konstatavus termino praleidimo faktą – atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl 2016 m. vasario 4 d. NŽT direktoriaus priimto sprendimo „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. lSS-359-(9.5), 2015 m. rugpjūčio 20 d. NŽT Panevėžio skyriaus rašto (sprendimo) Nr. 23SD-6593-(14.23.104.) ir 2015 m. liepos 3 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymo „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ Nr. 23VĮ-893- (14.23.2.), pateikti, arba perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2015 m. liepos 3 d. įsakymo pateikti, nes minėtą įsakymą gavo 2015 m. rugsėjo 24 d., apskundimo terminas baigėsi 2015 m. spalio 22 d., o skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2016 m. kovo 10 d. Anot teismo, toks įsakymas turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui, o ne NŽT direktoriui. Nors pareiškėjas šį įsakymą apskundė savo nuožiūra NŽT direktoriui, tačiau ši aplinkybė priimant skundą nėra svarbi, nes pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino skundui paduoti. Nurodo, kad tokia teismo pozicija neatitinka LVAT praktikos, kurioje nurodyta, kad NŽT teritorinio skyriaus sprendimai – įsakymai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis – nepriskirtini Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytiems sprendimams, kurie skundžiami tiesiogiai teismui, o jiems apskųsti taikytina privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr. LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858- 504/2010, 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-310-2014, 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-329-552-2015).
Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad jis išnaudojo privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką ir pagrįstai kreipėsi į NŽT direktorių su skundu dėl 2015 m. liepos 3 d., nepraleisdamas teisės aktuose numatyto apskundimo termino, skaičiuotino nuo sužinojimo apie atitinkamą įsakymą dienos. Šiuo atveju, pareiškėjas negalėjo kreiptis tiesiogiai į teismą ir pagrįstai kreipėsi į NŽT direktorių, o pastarasis jo skundą dėl šio įsakymo išnagrinėjo (priešingu atveju, skundas būtų paliktas nenagrinėtu šioje dalyje). Todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad pareiškėjas praleido terminą, nes turėjo skųsti minėtą įsakymą tiesiogiai teismui, yra nepagrįsti.
Nurodo, kad iš pridedamo pareiškėjo prašymo bei jame išdėstytų paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas 2016 m. vasario 4 d. NŽT direktoriaus sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl 2015 m. rugpjūčio 20 d. NŽT Panevėžio skyriaus rašto (sprendimo) ir 2015 m. liepos 3 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymo, kuris buvo siųstas pareiškėjui neregistruotu paštu, savo pašto dėžutėje rado tik 2016 m. vasario 19 d. Susipažinęs su raštu, 2016 m. vasario mėn. pabaigoje kreipėsi į advokatę E. T. su prašymu parengti skundą teismui. Kaip nurodo pareiškėjas, gali būti, kad advokatei dėl savo senyvo amžiaus ir teisinio išprusimo trūkumo pamiršo pasakyti, jog neregistruotą laišką faktiškai gavo ir su jo turiniu susipažino ne 2016 m. vasario 9 d. (pagal gavimo pašte antspaudą), o iš tiesų 2016 m. vasario 19 d.
Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog skundas teismui turėjo būti pateikiamas per 20 dienų nuo NŽT direktoriaus sprendimo gavimo dienos, jis ir buvo teismui pateiktas nepraleidus šio termino, t.y. jeigu skaičiuoti, kad sprendimas buvo gautas 2016 m. vasario 19 d., terminas skundui pateikti suėjo 2016 m. kovo 10 d., tai 2016 m. kovo 9 d. skundas teismui buvo pateiktas nepraleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad netgi tuo atveju, jeigu teismas visgi pagrįstai laikė, kad atitinkamas terminas yra praleistas, pagal LVAT praktiką teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino skundui pateikt atnaujinimo, tačiau to nepadarė, todėl vien jau dėl šios priežasties teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl 2016 m. vasario 4 d. NŽT direktoriaus sprendimo (atitinkamai ir dėl 2015 m. rugpjūčio 20 d. NŽT Panevėžio skyriaus rašto (sprendimo)) ir nurodo, kad tokia teismo pozicija yra nepagrįsta ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Toliau atskirajame skunde pareiškėjas nurodo aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl 2016 m. vasario 4 d. NŽT direktoriaus sprendimo gavimo fakto ir skundo pateikimo teismui nepraleidus įstatymo numatytų terminų bei pirmosios instancijos teismo pareigos pasiūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo.
Papildomai pažymi, kad laiškas su NŽT 2016 m. vasario 4 d. sprendimu buvo siųstas neregistruotu paštu, jam jis nebuvo atneštas ir įteiktas pasirašytinai. Kadangi pašto dėžutę pareiškėjas tikrina retai, todėl minėtą NŽT jam siųstą ir adresuotą laišką jis rado tik 2016 m. vasario 19 d. Manydamas, kad terminas skaičiuojasi nuo faktinio laiško gavimo dienos, manė, kad turi laiko iki 2016 m. kovo 10 d. skundui pateikti. Nurodo, kad pareiškėjas yra pensininkas, senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo ir galėjo apsirikti dėl laiško iš NŽT gavimo datos, o terminas, jeigu visgi jis yra praleistas, yra praleistas nežymiai. Šios priežastys, pasak pareiškėjo, turėtų būti pripažįstamos svarbiomis ir pateisinamomis (juolab, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, net nemanė, kad praleido kokį nors terminą, priešingu atveju būtų prašęs jį atnaujinti), bei sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą ir priimti skundą. Priešingu atveju, formaliais pagrindais atsisakius tokį skundą priimti, bus pažeista konstitucinė asmens teisė į tinkamą ir teisingą teisminę savo pažeistų teisių gynybą, taip pat formalūs procesiniai reikalavimai nepagrįstai bus priešpastatyti prieš esmines materialines žmogaus teises.
Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad NŽT daugiau nei penkis mėnesius nagrinėjo pareiškėjo skundą ir sprendimą priėmė tik 2016 m. vasario 4 d., nors jiems irgi yra nustatytas gana trumpas terminas skundui išnagrinėti. Jeigu institucija gali net nepateisinamai pavėluoti ir apie tai nepranešti pareiškėjui, tai keleto dienų praleidimas skundui pateikti (jeigu visgi praleidau terminą) šioje situacijoje turėtų būti laikomas pateisinamu.
Be to, pačiame NŽT direktoriaus sprendime nėra aiškiai nurodyta apskundimo tvarka (nenurodytas apskundimo terminas), todėl tai irgi galėjo suklaidinti pareiškėją.
Formaliai atsisakius atnaujinti terminą skundui pateikti, pareiškėjas neteks galimybės apginti savo tikrai pažeistų teisių, formaliems reikalavimams (kuriuos galėjo nežymiai pažeisti, neženkliai praleidus terminą) suteikiant prioritetą prieš pažeistų teisių teisminės gynybos prieinamumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, kuriame nurodo aplinkybes iš esmės analogiškas atskirąjame skunde nurodytoms aplinkybėms ir teigia, kad jo manymu, jis nepraleido termino skundui dėl minėtų NŽT sprendimų teismui pateikti (skaičiuojant nuo faktinio NŽT 2016 m. vasario 4 d. sprendimo gavimo dienos (2016 m. vasario 19 d.), terminas skundui pateikti yra 2016 m. kovo 10 d.). Pažymi, kad 2015 m. liepos 3 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymą, nepraleisdamas termino, visų pirma apskundė NŽT direktoriui, o ne tiesiogiai teismui, nes kaip pareiškėjui paaiškino pati NŽT, šiuo įsakymu A. M. valstybinės žemės sklypas laikinai naudotis (bet ne nuomotis) buvo suteiktas atlygintinai (įsakymo 2.7 p.), o tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais žemės sklypai perduodami naudotis neatlygintinai.
Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2016 m. vasario 4 d. NŽT direktoriaus sprendimo, 2015 m. rugpjūčio 20 d. NŽT Panevėžio skyriaus rašto (sprendimo) ir 2015 m. liepos 3 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymo, pareiškėjas prašo atnaujinti tokį terminą, kaip praleistą dėl svarbiomis pripažintinų priežasčių (pareiškėjas yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo ir galėjo apsirikti dėl laiško iš NŽT gavimo datos, o terminas praleistas nežymiai). Taip pat prašo atsižvelgti į ilgą jo skundo nagrinėjimo NŽT terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi jis paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė. Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmens procesinės subjektinės teisės kreiptis į teismą prielaidos yra įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnyje. Viena iš jų yra skundo (prašymo) padavimas per įstatymo nustatytą terminą. Teismas atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, analogiškos nuostatos įtvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių 1 punkte, į kurį nukreipia ir Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo 20 punkto norma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais nuspręsta atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.
Įvertinusi bylos aplinkybes, ir nustačiusi, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.23VĮ-893-(14.23.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ buvo priimtas sprendimas leisti A. M. laikinai naudotis valstybinės žemės plotais, esančiais (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog minėtą sprendimą pareiškėjas turėjo skųsti tiesiogiai teismui. Tačiau pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, paduodamas skundą NŽT dėl 2015 m. liepos 3 d. įsakymo, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo privaloma.
Dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr.23SD-6593-(14.23.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo išpirkti arba laikinai naudotis valstybinės žemės plotu pagal pareiškėjo pridėtą schemą, pažymėtina, kad šiuo raštu nebuvo priimtas sprendimas leisti išpirkti ar leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, o NŽT priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas turėjo būti skundžiamas naudojantis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ką nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir padarė, paduodamas skundą NŽT dėl 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašto.
ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Įvertinęs aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas praleido terminus skundui paduoti tiek dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr.23VĮ-893-(14.23.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, tiek dėl Dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr.23SD-6593-(14.23.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, tiek ir dėl NŽT 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr.1SS-359-(9.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“, todėl šių aplinkybių iš naujo nenustatinėja.
Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (žr. pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad jis turi procesinę teisę pasiūlyti pareiškėjams pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pagrįsti įrodymais termino praleidimo priežastis, o po to išspręsti viso skundo priėmimo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde išreikštas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą nagrinėjamu atveju nesvarstytinas, nes toks prašymas turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, o ne išreiškiamas apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011; LVAT 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-575/2016).
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija panaikina Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą kartu su apeliacinės instancijos teismui pateiktu pareiškėjo prašymu dėl termino skundui pateikti atnaujinimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą kartu su pareiškėjo prašymu dėl termino skundui pateikti atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.