Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-01-27 · Administracinė byla Nr. eAS-140-575/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-27
Bylos Nr.
eAS-140-575/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06065-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Administracinė byla Nr. eAS-140-575/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06065-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. (A. P.), atstovaujamo advokatės R. K., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. P. (A. P.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės R. K., elektroninėmis ryšio priemonėmis 2015 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. S-229(7-229/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 68-151, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-287, kuriuo patvirtinti Vilniaus AVMI patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-151 nurodymai pareiškėjui priskaičiuoti 6 236,68 Eur GPM, 3 397,16 Eur GPM delspinigių, 623 Eur GPM baudą, 1 818,81 Eur PSD įmokų, 990,71 Eur PSD įmokų delspinigių, 181 Eur PSD įmokų baudą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 51–52) pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir įpareigojo VMI grąžinti žyminį mokestį jį sumokėjusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 3 dalis numato, jog skundas turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo MGK sprendimo įteikimo dienos. Tuo tarpu iš pateikto voko kopijos matyti, kad skundžiamą MGK 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2015 m. gruodžio 8 d., todėl skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2015 m. gruodžio 28 d. Tačiau pareiškėjo atstovė skundą elektorinių ryšių priemonėmis teismui pateikė 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidusi skundo padavimo terminą. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, jog teismas atsisako priimti skundą, jei praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Atitinkamai nagrinėjamu atveju tokio prašymo pareiškėjas teismui su skundu nėra pateikęs, todėl skundą atsisakytina priimti. Teismas papildomai akcentavo, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Todėl teismas pareiškėjui išaiškino, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą kartu su skundu teikiant prašymą minėto individualaus akto apskundimo terminui atnaujinti bei nurodant priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir pateikiant atitinkamus įrodymus, iš kurių galima būtų nustatyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju, pareiškėjo skundą atsisakius priimti, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 3 d.).

III.

Pareiškėjas A. P., atstovaujamas advokatės R. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 54–56), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl to, jog 2015 m. gruodžio 28 d. vakare pareiškėjo atstovei mėginant skundą pateikti elektroninėmis ryšio priemonėmis per elektroninių paslaugų portalą, pastarasis veikė netinkamai ir to padaryti nepavyko, o tuo metu pašto skyriai, kuriuose būtų įmanoma išsiųsti skundą, jau nebedirbo. Atsižvelgiant į tai, skundas teismui buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 29 d., praėjus mažiau nei 12 val. nuo skundo padavimo termino pabaigos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės ištaisyti skundo trūkumus, t. y. prašyti pratęsti terminą skundui pateikti, ir skundžiama nutartimi užkirto kelią pareiškėjo skundo išnagrinėjimui, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra susijęs su galima jo, kaip fizinio asmens – mokesčių mokėtojo, diskriminacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neteikė prašymo jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atitinkamai MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia apskųsti MGK 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. S-229(7-229/2015), kuriuo buvo patvirtintas VMI 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. 68-151, kuriuo patvirtintas Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-287, kuriuo pakeistas Vilniaus AVMI patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-151 ir patvirtintos pareiškėjui papildomai apskaičiuotos 6 236,68 Eur GPM bei 1 818,81 Eur PSD įmokų sumos, taip pat apskaičiuoti 3 397,16 Eur GPM ir 990,71 Eur PSD įmokų delspinigiai bei skirtos 623 Eur GPM ir 181 Eur PSD įmokų baudos. Tuo tarpu iš kartu su skundu teismui pateiktos voko, kuriame buvo siųstas minėtas MGK 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. S-229(7-229/2015), kopijos (b. l. 16–17) matyti, jog minėtą sprendimą pareiškėjo atstovė gavo 2015 m. gruodžio 8 d., todėl, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, paskutinė skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena buvo 2015 m. gruodžio 28 d. Tačiau pareiškėjas, atstovaujamas advokatės R. K., skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė tik 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidęs įstatymo numatytą skundo padavimo terminą, ir teikdamas skundą neprašė jį atnaujinti. Pabrėžtina, jog šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčija ir ginčo byloje dėl to nėra.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o atskirojo skundo argumentai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės ištaisyti skundo trūkumus, t. y. prašyti pratęsti terminą skundui pateikti, ir skundžiama nutartimi užkirto kelią pareiškėjo skundo išnagrinėjimui, atmestini kaip nepagrįsti. Juolab kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, minėta nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl ginčijamų aktų į teismą, kartu su skundu pateikiant įrodymais grįstą prašymą dėl termino atnaujinimo. Atitinkamai pareiškėjo atskirajame skunde išreikštas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą nagrinėjamu atveju nesvarstytinas, nes toks prašymas turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, o ne išreiškiamas apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. (A. P.), atstovaujamo advokatės R. K., atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRamūnas GadliauskasRičardas Piličiauskas