Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2021-06-29 · Civilinė byla Nr. e2A-357-330/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
e2A-357-330/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01676-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas
V. O.
Trečiasis asmuo
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-357-330/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01676-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „OVERINA“ ieškinį atsakovui V. O. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo S. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „OVERINA“ (toliau – BUAB „OVERINA“ arba bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo V. O. priteisti 72 405 Eur skolą, 3 proc. dydžio metines palūkanas už penkerių metų laikotarpį nuo skolos sumos ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Patikrinus bendrovės dokumentus buvo nustatyta, kad ieškovė atsakovui, kaip bendrovės akcininkui, 2012 metų rugsėjo 4, 5, 10, 20, 25, 28 dienomis ir 2012 m. spalio mėn. pabaigoje paskolino (per septynis kartus) 72 405 Eur sumą, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. O. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendrovės kasos pajamų orderių kvitai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas grąžino visą paskolą ir sumokėjo palūkanas. Atsakovas aiškino, kad turėtas bendrovės akcijas jis 2013 m. rugsėjo 25 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui S. S., kuriam taip pat perdavė ir visus bendrovės dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – ieškovei priteisė iš atsakovo 72 405 Eur skolą, 11 532,23 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

5. Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė realaus paskolos grąžinimo bendrovei fakto. Sprendime nurodyta, kad atsakovo į bylą pateiktuose bendrovės 2013 m. gegužės 28 d., 2013 m. liepos 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderiuose fiksuotų aplinkybių jokie objektyvūs duomenys nepagrindžia, nėra duomenų, kur tariamai grąžinti grynieji pinigai buvo laikomi, kaip jie buvo panaudoti bendrovės veikloje, su kokiais bendrovės kreditoriais buvo atsiskaityta grąžintais pinigais. Teismas nustatė, kad bendrovė veiklos nevykdė nuo 2013 metų spalio mėnesio, nes per 2013 metų rugsėjo mėnesį buvo atleisti beveik visi bendrovės darbuotojai (iš viso 25 asmenys). Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina prielaidą, kad pinigai negalėjo būti panaudoti bendrovės veikloje. Teismo vertinimu, abejonių ūkinės operacijos tikrumu kelia faktas, kad bendrovėje esant įdarbintam kasininkui, kasos pajamų orderyje kaip kasininkas pasirašė pats V. O.. Teismas savo abejones dėl ūkinės operacijos realumo taip pat grindė liudytojos – buvusios bendrovės buhalterės A. Š. parodymais, kuri paaiškino, jog kasos pajamų orderiai pasirašyti ir bendrovei grąžintini pinigai atsakovo V. O. buvo suskaičiuoti jos akivaizdoje, tačiau pinigai nebuvo perduoti į kasą, jie taip ir liko atsakovo V. O. dispozicijoje.

6. Teismas nustatė, kad po atsakovo nurodomo 72 405 Eur dydžio paskolos bendrovei grąžinimo praėjus dvidešimt penkioms dienoms, atsakovas pardavė bendrovę vos už 2 850,20 Eur kainą. Teismo įsitikinimu, tokios sandorio kainos nustatymas prieštarauja verslo ir elementariai ekonominei logikai bei leidžia vertinti tokį elgesį kaip mažai tikėtiną. Teismas laikėsi nuostatos, kad nors atsakovas V. O. su trečiuoju asmeniu S. S. 2013 m. rugsėjo 30 d. pasirašė bendrovės dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau realiai bendrovės dokumentų ir / arba bendrovės kasoje buvusių grynųjų pinigų trečiajam asmeniui neperdavė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas V. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymų visumą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neįrodė suteiktos paskolos grąžinimo fakto. Išrašytas bendrovės kasos pajamų orderis su privalomais rekvizitais laikytinas dokumentu, patvirtinančiu, jog pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą. Be to, atsakovas savo žinioje turi 2012 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį, o pagal sutarties sąlygas tokia aplinkybė neginčytinai patvirtina, kad paskola buvo tinkamai grąžinta.

8.2. Remdamiesi teisminės praktikos išaiškinimais teismai kasos pajamų orderius ir juose užfiksuotus duomenis laiko patikimais ir pagrindžiančiais pinigų gavimo faktą rašytiniais įrodymais, iki jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

8.3. Bendrovės vykdyta veikla apėmė siuvimo paslaugų teikimą ir prekybą buitinės chemijos prekėmis. Bendrovė niekada neturėjo jai nuosavybės teise priklausančio turto, todėl patalpas veiklos vykdymui ji nuomojosi. Su skundu pateikiami nauji įrodymai patvirtina, kad pagal kasos pajamų orderius atsakovo grąžinti bendrovei pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje atsiskaitymui su kreditoriais, tarp jų – ir su atsakovu, kuris nuomojo bendrovei patalpas.

8.4. 2013 m. rugsėjo 30 d. perdavimo – priėmimo akto pagrindu atsakovas visą bendrovės dokumentaciją kartu su grynaisiais pinigais perdavė naujam direktoriui ir akcininkui S. S.. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad trečiasis asmuo S. S. ir / ar vėlesni buvę bendrovės vadovai neišsaugojo bendrovės dokumentacijos.

8.5. Teismas klaidingai vertino liudytojos A. Š. parodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog teisme A. Š. esą patvirtino, kad jai parodyta pinigų suma taip ir liko atsakovo dispozicijoje.

8.6. Teismas pasitikėjo trečiojo asmens S. S. paaiškinimais, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių atmetė atsakovo paaiškinimus, nors būtent S. S. teikė teismui melagingus paaiškinimus.

Atsiliepimas

9. Ieškovė BUAB „OVERINA“ atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

10. Atsiliepime ieškovė išdėstė tokius esminius teiginius:

10.1. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu apklausus liudytoją A. Š. ir trečiąjį asmenį S. S. išaiškėjo, kad atsakovui paskolintos bendrovės lėšos faktiškai taip ir nebuvo grąžintos bendrovei (nebuvo nei įneštos į kasą, nei pervestos į banko sąskaitą). Be to, nusižengdamas galiojantiems teisės aktams atsakovas atliko bendrovės kasininko funkcijas, nors šioms pareigoms vykdyti bendrovėje pagal atskirą etatą dirbo kasininkas.

10.2. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apie bendrovės turėtas skolas kitiems asmenims, įskaitant patį atsakovą, už nuomotas patalpas bei šių skolų apmokėjimo aplinkybes pagal pridėtus prie skundo šias aplinkybes pagrindžiančius naujus įrodymus, ieškovė plačiau nepasisako, nes šios aplinkybės ir prašomi priimti naujai teikiami įrodymai nebuvo analizuoti nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neturi išsaugojęs daugiau bendrovės dokumentų, įskaitant ir 2012 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį, tačiau teikiant apeliacinį skundą buvo pridėti nauji bendrovės dokumentai. Tai leidžia pagrįstai abejoti atsakovo sąžiningumu bei daryti išvadą, jog šis piktnaudžiauja teise teikti naujus įrodymus.

10.3. Trečiasis asmuo S. S. teismo 2020 m. spalio 7 d. posėdyje patvirtino, jog jokie bendrovės dokumentai ir / ar bendrovės kasoje galimai buvę grynieji pinigai jam nebuvo perduoti. Liudytoja A. Š. paaiškino, kad 2013 metų rugsėjo mėnesį bendrovė jokių didelių sandorių nevykdė, neatliko skolų grąžinimo kreditoriams operacijų, įskaitant ir tikėtinai pradelstus (kaip nurodoma apeliaciniame skunde) mokėjimus už patalpų nuomą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: patalpų nuomos sutarties, metinės pajamų deklaracijos, kasos išlaidų orderio, kasos pajamų orderio kopijas, kuriuos prašė pridėti prie bylos ir ištirti. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti teismui naujų rašytinių įrodymų (dokumentų) originalus. Apeliantas įvykdė teismo nurodymą dėl rašytinių įrodymų originalų pateikimo.

13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

14. Atsižvelgdama į tai, kad naujais įrodymais grindžiami atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, tiesiogiai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, kuriomis atsakovas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas labiau tikėtinas išvadas bei prielaidas, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog apeliacinės instancijos teisme iškilo objektyvi naujų įrodymų pateikimo būtinybė, todėl priima naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus grąžinti bendrovei paskolą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovei skolą ir palūkanas, apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esantys ir papildomai su skundu pateikti įrodymai pakankamai patvirtina jo gautos paskolos grąžinimo bendrovei faktą.

16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, šalių argumentus ir paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas negrąžino skolos ieškovei.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

18. Byloje nėra ginčo, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartimi ieškovė suteikė atsakovui, tuo metu buvusiam bendrovės vadovui ir akcininkui, 250 000 Lt (72 405 Eur) paskolą, kurios, ieškovės teigimu, atsakovas negrąžino. Apeliantas į bylą pateikė: 2013 m. gegužės 28 d. kasos pajamų orderį, pagal kurio duomenis apeliantas sumokėjo į UAB „OVERINA“ kasą 1 253,43 Lt (363,01 Eur) palūkanas pagal paskolos sutartį; 2013 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderį, pagal kurio duomenis apeliantas sumokėjo į UAB „OVERINA“ kasą 1 253,42 Lt (363,01 Eur) palūkanas pagal paskolos sutartį; 2013 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderį, pagal kurio duomenis apeliantas sumokėjo į UAB „OVERINA“ kasą 250 000 Lt (72 405 Eur). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti kasos pajamų orderiuose, kurie sudaryti laikantis tokiems finansinių operacijų apskaitos dokumentams įstatymo nustatytos formos ir privalomų rekvizitų, užfiksuotais duomenimis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad orderiai buvo pasirašyti tiek bendrovės buhalterės (finansininkės), tiek paties atsakovo, kuris tuo metu ėjo bendrovės vadovo pareigas, finansinės operacijos metu atlikdamas ir bendrovės kasininko funkcijas, savaime nepaneigia orderiuose užfiksuotų duomenų, nes bendrovės vadovas visais atvejais yra atsakingas už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, tinkamą finansų apskaitos vykdymą ir kitų bendrovės reikalų tvarkymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvusi bendrovės buhalterė patvirtino mačiusi skaičiuojamus grynuosius pinigus, kuriuos atsakovas ketino įnešti į bendrovės kasą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bendrovės buhalterės parodymus, juos neteisingai interpretuodamas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2020 m. vasario 27 d., garso įrašo negalima daryti išvados, kad buhalterė A. Š. teisme patvirtino, jog jai parodyta grynųjų pinigų suma taip ir liko atsakovo dispozicijoje. Priešingai, liudytoja patvirtino, kad kasos pajamų orderiai patvirtina paskolos grąžinimą (garso įrašo 9 min. 30 s.), paaiškino, jog pinigai turbūt buvo padėti į seifą, tačiau nematė, ar jie tikrai buvo padėti (garso įrašo 28 min. 25 s.). Buhalterės buvo klausiama apie aplinkybes dėl grynųjų pinigų mokėjimo į kasą įvykio, buvusio daugiau kaip prieš septynis metus, todėl liudytoja negalėjo detaliai jų paaiškinti, nurodžiusi, kad ne viską prisimena. Tokiu atveju nėra pakankamo pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad bendrovės buvusios buhalterės parodymais buvo paneigtas rašytinių įrodymų (kasos pajamų orderių) turinys, fiksuojantis pinigų mokėjimo į bendrovės kasą įvykį (CPK 185 straipsnis).

19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pateikti kasos pajamų orderiai neįrodo paskolos grąžinimo fakto, nes jais įformintų ūkinių operacijų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, nenustatyta, kur grąžinti grynieji pinigai buvo laikomi, kaip jie buvo panaudoti bendrovės veikloje, su kokiais kreditoriais jais buvo atsiskaityta ir pan.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismui apelianto pateikti nauji įrodymai pavirtina pagal kasos pajamų orderius gautų pinigų panaudojimą bendrovės veikloje. Nustatyta, kad bendrovė vertėsi siuvimo paslaugų teikimu ir buitinės chemijos prekių prekyba, nuosavo nekilnojamojo ar kitokio ilgalaikio turto ji neturėjo, o patalpas bei darbo priemones (siuvimo techniką) veiklos vykdymui nuomojosi. Kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų Patalpų nuomos sutarčių, bendrovė iš atsakovo nuomojosi patalpas ir mokėjo nuomos mokesčius, gautas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos atsakovas deklaravo įstatymų nustatyta tvarka, buvo mokamas pajamų mokestis. Iš į bylą atsakovo pateiktos bendrovės 2013 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderio Nr. 0000159 kopijos matyti, kad pagal patalpų nuomos sutartį bendrovė išmokėjo nuomotojui V. O. 135 000 Lt sumą. Be to, tarp bendrovės ir UAB „RODVIKAS“ 2011 m. liepos 1 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovei buvo išnuomota siuvimo technika, o ieškovė įsipareigojo mokėti 1 850 Lt nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį. 2013 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu bendrovė informavo UAB „RODVIKAS“ apie tai, kad nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutartis nutraukiama. Pagal šią sutartį bendrovės skola nuomotojai UAB „RODVIKAS“ už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. sudarė 60 439,50 Lt. 2013 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderis (pateiktas originalus dokumentas) patvirtina, kad bendrovė grąžino 60 439,50 Lt dydžio skolą UAB „RODVIKAS“. Paminėti duomenys apie bendrovės veiklai vykdyti nuomotas patalpas bei darbo priemones ir jos mokėjimai nuomotojams, atlikti po to, kai atsakovas grąžino paskolą, patvirtina apelianto teiginius, kad bendrovė buvo sudariusi atitinkamus sandorius, pagal kuriuos buvo atsiskaitoma iš bendrovės lėšų, gautų apeliantui grąžinus skolą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, perleisdamas bendrovės akcijas trečiajam asmeniui S. S., dviem perdavimo – priėmimo aktais (2013 m. rugsėjo 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d.) įformino visų bendrovės dokumentų, taip pat ir bendrovės kasos dokumentų su lėšų likučiu kasoje perdavimą tam asmeniui. Trečiasis asmuo S. S., kaip naujasis bendrovės akcininkas ir vadovas, šiuos dokumentus pasirašė ir priėmė perduodamą dokumentaciją bei turtą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti apie nebuvimą jokių duomenų, kurie patvirtina tiek kasos pajamų orderiuose nurodytų atsakovo lėšų sumokėjimą bendrovei, tiek bendrovės vykdytus mokėjimus (atsiskaitymus) panaudojant gautas lėšas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, vien tai, jog nauji įrodymai buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo jais nesivadovauti. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismui sprendime konstatavus, jog pateiktų kasos pajamų orderių nepakanka patvirtinti skolos grąžinimo fakto, būtinybė pateikti tokius įrodymus iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė, kuriai buvo pateiktas atsakovo apeliacinis skundas ir prie jo pridėti nauji įrodymai, turėjo galimybę su tais įrodymais susipažinti bei dėl jų pasisakyti, ką ji ir padarė atsiliepime į skundą.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl skolos ieškovei grąžinimo įvykio tikėtino nebuvimo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina paskolos ieškovei grąžinimo faktą. Šie įrodymai bei aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde prašė atlyginti apeliacinės instancijos teisme jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų apie tokias išlaidas, todėl nėra pagrindo svarstyti šio prašymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,OVERINA“ ieškinį atsakovui V. O. atmesti.

Teisėjai Gintaras PečiulisAsta RadzevičienėAntanas Rudzinskas