- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-1035-924/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- E. L.
- Ieškovas
- R. B. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. B. ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo E. L. (toliau – ir atsakovas) 26 933 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovas reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ir kitą kilnojamąjį turtą 31 933 Eur sumai, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu ir valstybe.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovas jau pakankamai ilgą laiką delsia atlyginti patirtus nuostolius, jo elgesys akivaizdžiai įrodo, jog jis vengia bendradarbiauti su ieškovu, nesiekia geranoriškai atlyginti jo patirtų nuostolių. Toks vengimas atlyginti nuostolius sudaro pagrindą reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas negali būti laikomas sąžiningu ir atsakingu civilinių teisinių santykių subjektu, kas tik padidina grėsmę dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo nevykdymo. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimams užtikrinti, atsakovas gali mėginti turtą perleisti tretiesiems asmenims, nuslėpti pinigines lėšas, gautinus iš trečiųjų asmenų mokėjimus nukreipiant susijusiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas, ypatingai atsižvelgiant į ilgą vengimą atlyginti žalą ir į atsakovui didelę prašomą priteisti pinigų sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui E. L. nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ir kitą kilnojamąjį turtą 31 933 Eur sumai, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o nesant pakankamai kilnojamojo turto, trūkstamai sumai areštavo atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, atsakovo pinigines lėšas Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovas turi savo sąskaitas, leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, tenkinti kasdienius būtinuosius poreikius.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas.
6. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo dydį (26 933 Eur turtinė žala, 5 000 Eur neturtinė žala, bylinėjimosi išlaidos), į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, į tai, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, jog galimai yra sudegęs ne tik ieškovo, bet ir atsakovo vertingas turtas, t. y. atsakovas paskutiniu metu galimai turėjo ženklių turtinių nuostolių, taip pat į tai, kad kartu su ieškiniu pateiktų duomenų taip pat matyti, kad atsakovas šiuo metu galimai jau nebevykdo savo paties laisva valia sudarytu rašytiniu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ieškovui, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo naudai priimto sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi tuo atveju, jeigu atsakovas turtą parduotų ar kitaip perleistų tretiesiems asmenims, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu žalos atlyginimo išieškojimas iš atsakovo (tuo atveju, jeigu ieškinys būtų iš dalies ar pilnai tenkintas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas E. L. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nuostatas, neįvertinus pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo, neįvertinus grėsmės ir (ne)sąžiningų veiksmų.
7.2. Ieškovo ieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs tik vienos šalies parodymus, paaiškinimus, byloje net nebuvo pateikta visa Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos medžiaga. Pateiktoje pažymoje nėra nustatyta gaisro kilimo priežastis yra nurodyta tik prielaida „labiausiai tikėtina priežastis – gedimas elektros instaliacijoje“.
7.3. Teismo pritaikyto arešto mastas yra 31 933 Eur, tačiau net preliminariai vertinant ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus dėl žalos dydžio, ieškovo žalos dydis yra nepagrįstas. Byloje nėra pateikta nei vieno tinkamo rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų būtent tokią žalą. Nėra aišku, kokiu iki kilusio gaisro atliktu būklės vertinimu remiasi ieškovas.
7.4. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovas ketina imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų ar priemonių perleisti ar kitaip nuslėpti savo turimą turtą. Ieškovo pateiktas šalių sudarytas rašytinis susitarimas dėl žalos atlyginimo per penkerius metus įrodo priešingas aplinkybes – atsakovo sąžiningą elgesį ir tai, kad atsakovas neturi jokių ketinimų nevykdyti teismo sprendimo, ar išvengti prievolės vykdymo, jeigu bus nustatyta, kad gaisras kilo dėl atsakovo kaltės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas R. B. B. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. 2022 m. gruodžio 19 d. ginčo šalys sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo atsakovas pripažino, kad gaisras kilo jam priklausančioje namo dalyje, ir pasižadėjo per penkerius metus atlyginti žalą, padarytą gaisro metu. Akivaizdu, jog dabar atsakovui patogiau būtų teigti, jog jis niekada nepripažino savo atsakomybės dėl gaisro kilimo, tačiau būtent jo veiksmai (atitinkamo turinio rašytinio susitarimo pasirašymas) įrodo, jog ieškovo reikalavimai atlyginti žalą, pareikšti iš karto po gaisro, taip pat ir šiuo metu dėstomi ieškinyje, yra pagrįsti. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, pridedami jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.
8.2. Ieškovas pripažįsta, jog galutinį sprendimą dėl atlygintinos žalos dydžio priims teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, tačiau šioje proceso stadijoje ieškovas tikėtinai pagrindė reikalaujamos atlyginti žalos dydį.
8.3. Apelianto prieštaringas elgesys, kurį patvirtina prie ieškinio pridėto bylos šalių rašytinio susitarimo turinys ir iškart po to sekę paties atsakovo faktiniai veiksmai, įrodo jo nesąžiningumą. Atsakovas akivaizdžiai vengia atsakomybės, išsisukinėdamas, neieškodamas kompromisinio problemos sprendimo būdo, šmeižia ieškovą, sakydamas kitiems kaimynams, jog gaisras neva kilo ieškovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Suprasdamas sunkią abiejų pusių padėtį, ieškovas bandė geruoju spręsti susidariusią probleminę situaciją, tačiau apeliantas į ieškovo kreipimąsi nereagavo ir iki šiol nereaguoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Nustatyta, kad 2023 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teisme gautas ir 2023 m. gegužės 11 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovo R. B. B. ieškinys atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 26 933 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ir kitą kilnojamąjį turtą 31 933 Eur sumai, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu ir valstybe. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 31 933 Eur sumai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ir kitą kilnojamąjį turtą, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o nesant pakankamai kilnojamojo turto, trūkstamai sumai areštavo atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, atsakovo pinigines lėšas Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovas turi savo sąskaitas, leidžiant atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, tenkinti kasdienius būtinuosius poreikius. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas E. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriame ginčija tiek pirmosios, tiek antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, teigdamas, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų ir nepateikė teismui įrodymų, jog egzistuoja grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl apelianto E. L. neteisėtais veiksmais (sukelto gaisro) ieškovui padarytos 26 933 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje išsamiai išdėstė faktinį ieškinio pagrindą, aiškiai ir konkrečiai suformulavo materialiuosius teisinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, tarp kurių yra pažyma apie kilusį gaisrą, šalių susitarimas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kt., nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo R. B. B. ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui
16. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta: 1) ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto reikalavimo sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikštą reikalavimą; 2) neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai; 3) jeigu reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas; įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019 22 ir 23 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019 16 punktas).
17. Spręsdamas dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškinio suma apeliantui, kuris yra fizinis asmuo, paskutiniu metu galimai turėjęs ženklių turtinių nuostolių, yra didelė, be to, apeliantas galimai jau nebevykdo savo paties laisva valia sudarytu rašytiniu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ieškovui, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas gali perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar jį apsunkinti ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių (neareštavus apeliantui priklausančio turto), kyla objektyvi grėsmė galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje prašoma iš apelianto priteisti suma (31 933 Eur), turėtų būti vertinama kaip didelė apelianto, kuris yra fizinis asmuo, paskutiniu metu galimai turėjęs turtinių nuostolių dėl gyvenamojoje vietoje kilusio gaisro, atžvilgiu. Tačiau kaip jau buvo minėta, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-370/2017; 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas, turėdamas galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jam pareikštos didelės ieškinio sumos, jokių tai paneigiančių argumentų ar įrodymų, nepateikė.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti blogą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 punktas).
21. Konkrečius duomenis bei argumentus apie ieškovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2022 m. gruodžio 19 d. susitarime pripažino ieškovui gaisro metu padarytą žalą ir įsipareigojo ją atlyginti per penkerius metus, tačiau kaip nurodo ieškovas, vėliau apeliantas pakeitė poziciją ir kategoriškai atsisakė atlyginti žalą. Ieškovas bandė derėtis ir siekti kompromiso dėl jam padarytos žalos atlyginimo, tačiau derybų eigoje apeliantas apskritai pradėjo neigti savo kaltę, nurodė, kad jį ieškovas „reketuoja“, ėmė vengti susitikimų su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl apelianto E. L. sąžiningumo. Nors byloje nėra tiesioginių duomenų, kad apeliantas E. L. savo veiksmais galėtų apsunkinti ieškovo teisėtų interesų gynimą, tačiau ieškinyje nurodomi atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu gali būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai teikia pagrindą manyti apie galimą nesąžiningą elgesį taip pat ir ieškovui palankaus sprendimo vykdymo atžvilgiu.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.