Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. eP2-11-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00296-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.2.; 75.7.; 129.1.

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 1 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pagal išieškotojo biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti skolininkui G. S. tenkančią bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. S. esančio turto dalį, iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys taip pat yra UAB „Litagros prekyba“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Romudava“, UAB „Auksarankiai“, UAB „Žvalguva“, UAB „Liagro“ ir antstolės Elenos Miliauskienės kontora,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VMI prašo nustatyti sutuoktinių G. S. ir D. S. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti G. S. teisę į ½ dalį su sutuoktine D. S. gautų pajamų. Pareiškime nurodoma, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko G. S. pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tarp jų – ir pagal VMI viršininko 2014-03-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 46.086,13 Lt (13.347,47 €) mokestinę nepriemoką iš turto. Nurodo, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis varžytinėse pardavė G. S. ir jo sutuoktinei D. S. priklausantį turtą: 9,962 t trečios klasės kviečių, 6,290 t ketvirtos klasės kviečių ir 2,950 t vasarinių rapsų. Iš gautos sumos atskaičiavus grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo ir varžytinių išlaidas, liko 1.309,43 €. 2014-06-16 antstolis areštavo 10.758,98 € sumą, kurią G. S. išmokėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra).

Motyvuojamoji dalis

VMI prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkintinas.

UAB „Žvalguva“ prašymas nukreipti išieškojimą į abiejų sutuoktinių bendrą turtą tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Elena Miliauskienė vykdo išieškojimą iš skolininko G. S. šiose vykdomosiose bylose:

Nr. 0009/13/03883 pagal Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro 2013-11-04 vykdomąjį dokumentą Nr. LP-3889 dėl 22.335,22 € skolos ir 6 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Dotnuvos projektai“ naudai;

Nr. 0009/14/01176 pagal VMI viršininko 2014-03-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 13.347,47 € mokestinės nepriemokos išieškojimo valstybės naudai;

Nr. 0009/14/01610 pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-02-28 teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-437-875/2014, dėl 2.195,32 € skolos ir 8 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Romudava“ naudai;

Nr. 0009/14/01984 pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-05-09 vykdomąjį raštą Nr. 2-4085-653/2014 dėl 88.600,96 € skolos ir 8,75 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Litagros prekyba“ naudai;

Nr. 0009/14/03673 pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-09-09 vykdomąjį raštą Nr. 2-37-875/2014 dėl 6.210,62 € skolos ir 5 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Auksarankiai“ naudai;

Nr. 0009/14/03761 pagal Šiaulių miesto 6-o notarų biuro 2014-09-10 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 112.865,21 € skolos ir 6 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Žvalguva“ naudai;

Nr. 0009/15/00546 pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-01-15 vykdomąjį raštą Nr. 2-1772-922/2014 dėl 553,79 € skolos ir 8,75 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Liagro“ naudai.

Vykdydamas nurodytus vykdomuosius dokumentus, antstolis varžytinėse pardavė G. S. ir jo sutuoktinei D. S. priklausantį turtą: 9,962 t trečios klasės kviečių, 6,290 t ketvirtos klasės kviečių ir 2,950 t vasarinių rapsų. Iš gautos sumos atskaičiavus grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo ir varžytinių išlaidas, liko 1.309,43 €. Be to, 2014-06-16 antstolis areštavo 10.758,98 € sumą, kurią kaip tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų plotus ūkininkui G. S. išmokėjo Agentūra. 2015-02-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Elena Miliauskienė, atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta skolininkui priklausanti konkreti nuosavybės dalis, pasiūlė skolininkui, jo sutuoktinei ir anksčiau nurodytiems išieškotojams per 20 dienų nuo nurodyto rašto gavimo kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo pasiūlymu pasinaudojo tik VMI.

Nagrinėjamoje byloje kilo sutuoktinių atsakomybės pagal ūkininko ūkio prievoles klausimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad G. S. ir D. S. santuoka sudaryta 1994 [m.], o G. S. ūkininko ūkis įregistruotas 2005 [m.], t.y. ūkininko ūkis buvo įregistruotas ir egzistavo santuokos metu. Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatas santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jo gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Todėl ūkininko ūkis, nors ir įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.91 straipsnio ir Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Sutuoktinis yra ūkininko partneris, nepriklausomai, ar yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ar jis ūkininkų ūkio registre įregistruotas kaip partneris. Santuokos metu įsteigto ūkininko ūkio veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad ūkininko ūkį vedė tik vienas sutuoktinis G. S., ir kad iš šio ūkio gautos lėšos nepanaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taigi sutuoktinių turto – ūkininko ūkio – bendrumo prezumpcija nėra paneigta. Nepaneigus, kad ūkininko ūkis buvo šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, iš tokios veiklos atsirandančios prievolės turi būti pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Dėl to ir iš ūkininko ūkio, įsteigto santuokos metu, atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, kaip tai nustatyta CK 3.109 straipsnyje.

Viena vertus, G. S. neįvykdyta prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme gali būti laikoma ūkininko ūkio, kaip turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymu, atsiradusiu po turto įsigijimo. Kita vertus, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka iš esmės taip pat tapo ūkininko G. S. šeimos pajamomis, nes dėl jos nesumokėjimo padidėjo arba bent jos dydžiu nesumažėjo šeimos turtas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalį į teismą su pareiškimu dėl skolininko sutuoktinio dalies nuosavybėje nustatymo kreipiamasi tik tuo atveju, kai sutuoktinio skolininko dalis turi būti nustatoma dėl to, kad turi būti išieškoma tik iš sutuoktinio, kuris yra skolininkas, dalies. Jeigu abu sutuoktiniai pagal pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, tai išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto, o CPK 667 straipsnyje nustatyta procedūra neatliekama. Jeigu skolininko sutuoktinis dėl prievolės prigimties taip pat yra skolininkas, tai CPK 667 straipsnio procedūra iš viso nevykdoma. Vien faktas, jog antstolis nurodė CPK 667 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka, kad prašoma vykdyti CPK 667 straipsnio procedūrą ir nurodoma, jog sutuoktinis nėra skolininkas, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas patikrina, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto.

Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies nuostatas preziumuojama, kad tokios skolos yra sutuoktinių bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu. Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto pagal CK 3.109 straipsnį nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo.

Todėl, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų UAB „Litagros prekyba“ poziciją ir UAB „Žvalguva“ prašymą, nustatytina, kad 13.347,47 € mokestinės nepriemokos išieškojimas valstybės naudai pagal VMI viršininko 2014-03-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 112.865,21 € skolos ir 6 % metinių palūkanų išieškojimas UAB „Žvalguva“ naudai pagal Šiaulių miesto 6-o notarų biuro 2014-09-10 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdytini iš abiejų sutuoktinių bendru turtu esančių 1.309,43 €, likusių realizavus grūdinių kultūrų derlių, ir 10.758,98 €, gautų kaip tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus.

Tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotus netaikoma CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti išieškojimą. Išmokas būtų galima priskirti prie turto, iš kurio išieškojimas negalimas, tik tuo atveju, jei būtų nurodytas konkretus projektas, kuriam vykdyti jos skirtos. Nagrinėjamu atveju 10.758,98 € suma apibūdinama kaip tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, tačiau nenurodoma, kad minėtos lėšos būtų skirtos konkrečiam projektui vykdyti. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje tiesioginės išmokos apibūdinamos kaip finansinė parama žemės ūkio subjekto pajamų lygiui palaikyti. Už tiesioginių išmokų panaudojimą nereikalaujama atsiskaityti ir tokių lėšų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Taigi išieškojimas iš tiesioginių išmokų galimas.

UAB „Litagros prekyba“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas, nes išieškotojai neturi priešingo materialinio teisinio suinteresuotumo vykdymo procese – visi jie siekia išieškoti skolą, tik skirtingai vertina, kaip efektyviau ir operatyviau tai padaryti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 593 straipsnio 5 dalimi ir 667 straipsniu teismas

nutaria:

Netenkinti išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, prašymo dėl skolininko G. S. turto dalies nustatymo ir nustatyti, kad išieškojimas vykdomas iš žemiau nurodyto sutuoktinių bendro turto.

Patenkinti išieškotojo UAB „Žvalguva“, juridinio asmens kodas 175848895, prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į abiejų sutuoktinių bendrą turtą.

Nustatyti, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas valstybės naudai pagal VMI viršininko 2014-03-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei skolos ir palūkanų išieškojimas UAB „Žvalguva“ naudai pagal Šiaulių miesto 6-o notarų biuro 2014-09-10 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti vykdomi iš sutuoktinių G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendru turtu esančių 1.309,43 € (vieno tūkstančio trijų šimtų devynių eurų 43 ct), likusių realizavus grūdinių kultūrų derlių, ir 10.758,98 € (dešimties tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 98 ct), gautų kaip tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus.

Atmesti UAB „Litagros prekyba“, juridinio asmens kodas 122012020, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.