- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-409-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00102-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. V., S. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. V. ir S. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir S. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti A. V. ir S. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti pavardes A. V. – V., S. V. – V., patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė pareiškėjams A. V. ir S. V. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti prašymo trūkumus, nurodytus nutartyje. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškimo trūkumų nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų iš valstybės įmonės Registrų centro apie pareiškėjos A. V. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei apie pareiškėjų vardu registruotas įmones arba jų nebuvimą, duomenų iš valstybės įmonės „Regitra“ apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones. Nurodė, kad dėl šių priežasčių pareiškėjų pareiškimas neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir papildomų reikalavimų, taikytinų pareiškimui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas nutarė nustatyti terminą trūkumams pašalinti, pateikiant duomenis apie valdomas transporto priemones bei nekilnojamąjį turtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. V. ir S. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantai nurodo, kad teikdami pareiškimą pateikė valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie tai, jos S. V. nekilnojamojo turto neturi, todėl tokiu būdu patvirtinama, kad šalys santuokoje jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįsigijo. Kadangi apeliantai yra tinkamai paruošę pareiškimą ir pateikę visus reikiamus dokumentus santuoką nutraukti bendru sutikimu, todėl šioje byloje priimtą nutartį trūkumams šalinti laiko neteisėta ir mano, jog yra pagrindas šią nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
5. Apeliantai atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, kadangi apeliantai pateikė tinkamai paruoštą pareiškimą, be to, pateikė duomenis apie valdomą nekilnojamąjį turtą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta.
6. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytus argumentus (nutarties 5 punktas), byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikė proceso teisės normas.
7. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Prašymo priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnis, CPK 541 straipsnio 1 dalis). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus.
8. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115, 539 straipsniai). Sutuoktiniams teismo nustatytu terminu nepašalinus prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumus, prašymas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
9. Iš apeliantų pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turinio ir jo pateiktų priedų matyti, kad apeliantai pateikė duomenis apie S. V. valdomą nekilnojamąjį turtą ir A. V. valdomas transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė apeliantams terminą pašalinti trūkumus, kadangi, teismo nuomone, apeliantai turi pateikti teismui duomenis iš viešųjų registrų apie pareiškėjo S. V. turimas transporto priemones, pareiškėjos A. V. turimą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjų valdomas įmones.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu tai, jog vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismai gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl nagrinėjamu atveju patikrinti duomenis apie apeliantų vardu turimą nekilnojamą, kilnojamąjį turtą bei kitą registruotiną turtą, įmones, pirmosios instancijos teismas galėjo pats, patikrinęs viešuosius registrus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teikti pareiškimo (prašymo) reikalavimus pagrindžiančius įrodymus yra pareiškėjų pareiga (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), todėl, viena vertus, nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad byloje apeliantai pateikė pakankamai duomenų apie valdomą turtą (nutarties 9 punktas). Kita vertus, apeliantai galėjo teikti tokį prašymą teismui ir apie tai nurodyti prašyme dėl santuokos nutraukimo. Taigi 2020 m. sausio 7 d. nutartyje nurodyti trūkumai, įvertinus faktą, kad teismas galėjo savo iniciatyva išsireikalauti trūkstamus duomenis iš viešųjų registrų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudarė esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis, 539 straipsnis), tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra nurodęs, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 10 punkte, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikydamas trūkumų šalinimo institutą pernelyg formaliai taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatytą teismo teisę naudotis registrų duomenimis, todėl nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.
Dėl procesinės bylos baigties
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
13. Esant nustatytoms nutarties 4–11 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama ir atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.