Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant M. K., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ričardui Lilui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei M. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Nekilnojamojo ir transporto priemonių neturi. Išlaikymo ieškovas iš atsakovės neprašo.

Atsakovė M. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jai įteikti LR CPK 123 str. nustatyta tvarka (b.l. 12-19). Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė atsiliepimo ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl laikytina, kad su ieškovo ieškiniu sutiko.

Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes jie abu nesugebėjo sukurti ilgalaikių šeimos vertybėmis pagrįstų santykių, nesiekė šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas prašė jam palikti prigimtinę pavardę – P., atsakovei - N. Nesant atsakovės prieštaravimų, ieškovo prašymas dėl pavardžių tenkintinas.

Dėl santuokinio turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo ir atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonių šalys neturi (b.l. 7-8).

Ieškovas nurodė, jog kreditorių neturi, atsakovė duomenų nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (LR CPK 93 str.).

Ieškovas prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba iš jo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 20,50 Eur žyminio mokesčio (pusė mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo), 86,45 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (pusė sumos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 172,90 Eur/2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. P. palikti prigimtinę pavardę – P., M. N. – N.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,50 Eur žyminio mokesčio ir 86,45 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.