Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko prašymą suinteresuotiems asmenims J. P., A. P., antstoliui K. K. dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinis procesas nutrauktinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas A. P. į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2008 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl privačių nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo pagal patvirtintą detalųjį planą, valstybinio kadastro duomenų registro patikslinimo Šilutės rajone, taip pat pateikė Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas minėtų įrodymų pirmosios instancijos teisme neteikė, šie įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, todėl jų pateikimo būtinybė neiškilo po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Be to, akcentuotina, jog antstolis siūlė skolininkei ir jos sutuoktiniui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, o tai reiškia, jog minėtus įrodymus apeliantas turėjo galimybę pateikti dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Apibendrinus tai, kas nustatyta, bei atsižvelgiant į tai, kad pateikdamas naujus įrodymus apeliantas nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl minėti įrodymai turėtų būti pridėti prie bylos, darytina išvada, kad šie įrodymai prie bylos nepridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Kadangi skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko asmenines prievoles, būtent dėl šios priežasties, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas iš to turto galimas tik po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis). Tokiu būdu yra apsaugomi skolininko bendraturčio interesai, kadangi išieškojimas vykdomas tik iš skolininko dalies bendrame turte.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis K. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/13/01418 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. P. išieškotojai akcinei bendrovei SEB bankui. Antstolis, patikrinęs skolininkės ir jos sutuoktinio A. P. turtinę padėtį, nustatė, kad jiems priklauso 0,1200 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1667 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1200 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktu Nr. S‑21-118-53753 antstolis areštavo skolininkės sutuoktinio bendrą su skolininke turtą ir pasiūlė skolininkei iki 2021 m. gruodžio 23 d. pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė sutikimo nepateikė, todėl antstolis išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

15. Akcentuotina, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2018).

16. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą bei nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, konstatavo, kad minėtas klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1968-635/2019, todėl pakartotinai spręsti tą patį klausimą nėra pagrindo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – nustatyti, jog J. P. nepriklauso žemės sklypai, išvardyti šios nutarties 14 punkte. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog tiek iš atskirojo skundo turinio, tiek ir iš skunde pareikštų reikalavimų matyti, kad atskiruoju skundu siekiama ne skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, tačiau skundu iš esmės yra siekiama naujų aplinkybių nustatymo, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dar daugiau, apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, jog apeliantas pažeidė civilinio proceso įstatyme numatytą draudimą kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme.

17. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas įvertino, tačiau priimdamas sprendimą – pareiškimą atmesti, netinkamai taikė procesines teisės normas. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.

18. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, konstatavo, jog: „iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Tauragės apylinkės teismo 2019-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1968-635/2019 jau yra nustatyta, kad skolininkės sutuoktinio A. P. turto dalis yra lygi ½ sutuoktinės J. P. turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Iš to seka, kad skolininkės J. P. turto dalis yra lygi ½ sutuoktinio A. P. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, spręsti prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu A. P. nustatymo kitose vykdomosiose byloje nėra įstatyminio pagrindo, o išieškojimas iš skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje gali būti vykdomas minėtos Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties civilinėse bylose Nr. 2VP-1968-635/2019 pagrindu“. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl turto dalies nustatymo iš esmės konstatavo, jog minėtas klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo nutartimi, todėl iš naujo jo nagrinėti nėra pagrindo. Įvertinus tai, kas nustatyta, yra akivaizdu, kad, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, pirmosios instancijos teismas privalėjo procesą nutraukti.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantas, manydamas, kad ginčo nekilnojamasis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, o ne bendrąja jungtine nuosavybe, turi teisę šias aplinkybes nurodyti antstoliui ar ginti savo teises kitomis civilinio proceso priemonėmis.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl pareiškėjos turto dalies nustatymo ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

22. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašė priteisti jai visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SS-22-009 bei 2022 m. balandžio 5 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja sumokėjo advokatui 242 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. SS‑22‑009. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, taip pat įvertinęs tai, kad šalių interesai šioje civilinėje byloje yra skirtingi, konstatuoja, kad pareiškėjos prašoma priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsta, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš apelianto pareiškėjai priteistina 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti.

Civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko prašymą suinteresuotiems asmenims J. P., A. P., antstoliui K. K. dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nutraukti.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei SEB bankui iš suinteresuoto asmens A. P. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.