- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-506-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45586-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. E., A. S.
- Advokatai
- Rimantas Bučma, Kristina Česnauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. E. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. E. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. E. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį.
A. E. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. S. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį.
A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. E. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 2 d. apie 17.00 val. parduotuvėje I, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. S. neatlygintinai įgijo 0,095 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią laikė su savimi ir gabeno iki 2022 m. gruodžio 2 d. 18.10 val., kol adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 2 d. apie 14.00 val., už parduotuvės „K“, adresu (duomenys neskelbtini), iš asmens, vardu T., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo keturiolika tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA. 2022 m. gruodžio 2 d. apie 17.00 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. E. perdavė vieną tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio masė yra 0,095 g, ir toliau disponavo likusiomis trylika tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio masė yra 1,177 g, iki 2022 m. gruodžio 2 d. 18.10 val., kol adresu (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu, policijos pareigūnai minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. E. ir A. S. kaltė patvirtinta byloje esančiais rašytiniai įrodymais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, jų veikos kvalifikuotos tinkamai. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad kaltinamieji pilnai prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nenustatyta jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą A. S. teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę bausmę, nei ji numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintos trečdaliu.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, A. E. skundžia jį ir prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu bei paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, jam skirdamas bausmę, visiškai nepagrįstai nurodė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, t. y. jam praeityje skirtos bausmės neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ilgą laiką jis visiškai nedarė naujų nusikalstamų veikų, o dėl ko dabar teisiamas – jis nedarė tyčia. Teigia, kad jo atlikti veiksmai net negali būti traktuojami kaip nusikalstama veika, kadangi jis neapdairiai padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį įstatymas numato ne tik realų laisvės atėmimą.
4.2. Skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė ilgą laiką neturėdamas naujų teistumų, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė tikslius parodymus, nurodė nusikalstamas veikas darančius asmenis, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, nuteistasis pažymi, kad jo atžvilgiu 2024 m. birželio 7 d. yra priimtas nuosprendis, kuriuo buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, todėl mano, kad šioje byloje teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnį. Nuteistasis nurodo, kad teismas nebendrino jam skirtos bausmės su įsiteisėjusiu 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu ir paskyrė naują atskirą bausmę, kuri jo manymu yra per griežta. Teigia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skirtą bausmę subendrinus su jo nurodytame kitame nuosprendyje paskirta bausme, paskiriant naują bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
5. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį jam paskiriant švelnesnę bausmę – baudą arba areštą. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra ir taip stebimas probacijos pareigūnų, elgiasi gražiai, yra registruotas užimtumo tarnyboje, lanko visas programas, gauna socialines pašalpas, ieško darbo, vaikšto pas psichologus, visada laiku nuvyksta į probacijos tarnybą, naujų nusikaltimų nėra padaręs, keičia gyvenimo būdą, padeda namuose mamai. Teigia, kad įkalinimo įstaigoje vėl reikėtų būti tarp keturių sienų ir nieko negalėtų pasiekti, o būdamas laisvėje stengiasi kažką pasiekti ir daugiau į įkalinimo įstaigą nepapulti. Nurodo, kad yra daug laiko praleidęs įkalinimo įstaigose ir supranta, kad ten jam ne vieta. Tvirtina, kad nori turėti pastovesnes pajamas, sukurti savo šeimą. Atsižvelgiant į tai, kad stengiasi keistis, prašo jam pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. E. ir A. S. apeliaciniuose skunduose neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikacija, o nesutinkama tik su teismo jiems paskirtomis bausmėmis.
8. Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Paskirta bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes bei parinkdamas tiek jų rūšį, tiek jų dydį ar trukmę, atsižvelgė į visus aukščiau išvardintus kriterijus bei atsižvelgiant į nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, paskyrė jiems teisingas bausmes, kurios savo rūšimi bei dydžiu nėra nei per švelnios, nei per griežtos.
Dėl A. E. apeliacinio skundo
9. Skundžiamu nuosprendžiu A. E. pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. S. neatlygintinai įgijo 0,095 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią laikė su savimi ir gabeno iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam A. E. skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuosprendyje pažymėta, kad A. E. laikė narkotinę medžiagą prie savęs, jis suvokė veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, žinojo, kad už tokią veiką numatyta bausmė, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad veikdamas tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir dėl jos padarymo gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. E., pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltės formą, kad šiuo atveju veikiant tiesiogine tyčia padarytas baudžiamasis nusižengimas, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), A. E. asmenybę – turi gyvenamąją vietą, nėra saistomas šeiminiais ar socialiniais ryšiais, legalių pajamų šaltinių neturi, niekur nedirba, eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 9-19), nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.
11. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. E., apylinkės teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo klausimą, įvertinęs faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad asmuo naujai nusikalto anksčiau būdamas teistu, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam ankstesniais nuosprendžiais teismo skirtos bausmės neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. E. 2020 m. lapkričio 20 d. buvo paleistas į laisvę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kaip atlikęs bausmę asmuo. Sutiktina su skundo argumentu, kad kurį laiką nuteistasis nusikalstamų veikų nedarė, tačiau pažymėtina ir tai, kad A. E. teistas dvylika kartų ir vien šiais metais (2024 m.) jo atžvilgiu priimti jau penki procesiniai sprendimai, o dar trejose bylose vyksta teisminis procesas. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai konstatavo, kad praeityje skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, susijusios su laisvės atėmimu, neatgrasė nuteistojo nuo pakartotino nusikalstamų veikų darymo, tad bausmės tikslai nebuvo pasiekti net ir atlikus ją realiai. Aptartos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o pakartotinas nusikalstamų veikų darymas rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, kaip kad pats nurodo savo apeliaciniame skunde, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Visos šios aplinkybės bei tai, kad nuosprendžio priėmimo metu asmuo atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, pagrįstai leido vertinti nuteistąjį kaip itin linkusį nusikalsti asmenį, kuriam bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti A. E. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
12. Apeliaciniu skundu A. E. prašė jo atžvilgiu pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimą bei skirtą bausmę subendrinti su ankstesniu, 2024 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje be kita ko nurodyta, jog teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. E. arešto bausme nuteistas jau ne pirmą kartą, nuosprendžio priėmimo metu jis realiai atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šioje byloje BK 75 straipsnio taikymas yra negalimas. Vis tik sutiktina su nuteistuoju A. E., kad priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juo skirtos bausmės nebendrino su ankstesniu, t. y. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme. Tačiau pažymėtina, kad po šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo, A. E. atžvilgiu 2024 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teisme buvo paskelbtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė buvo bendrinama su 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje skirtos bausmės nebegali bendrinti su jau subendrintu 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu ar vėlesniu priimtu 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme. Likusių nesubendrintų bausmių klausimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl A. S. apeliacinio skundo
13. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir bausmės vykdymą atidėti. Šioje byloje A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, o būtent už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo keturiolika tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, vieną tabletę perdavė A. E., o likusiomis trylika tablečių ir toliau disponavo, kol jos buvo pas jį rastos ir paimtos policijos pareigūnų.
14. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė ir itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltės formą, kad veikiant tiesiogine tyčia padaryta sunki nusikalstama veika, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kad nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų, į nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), veikos pasekmes ir A. S. asmenybę – darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis socialinius ryšius, pastovią gyvenamąją vietą, eilė kartų teistas, naujai nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas rodo esant nusikalstamų veikų recidyvą (BK 27 straipsnis), už ką paprastai skiriama tik laisvės atėmimo bausmė, paskutinių vienerių metu laikotarpiu vieną kartą baustas administracine tvarka (3 t., b. l.100–145).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame A. S. skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad šiuo metu yra stebimas probacijos tarnybos ir vykdo paskirtus įpareigojimus, padeda mamai ir nori kažką pasiekti, pakeisti gyvenimo būdą, yra niekuo neišskirtinės, kad jam būtų skiriama švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Tuo tarpu teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (baudžiamoji byla Nr. 2K-111-976/2024).
16. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad nors A. S. yra jauno amžiaus ir šiuo metu yra laisvėje (jam taikomos BK 75 straipsnio nuostatos su įpareigojimais pagal 2024 m. gegužės 31 d. teismo nutartį dėl bausmių subendrinimo), tačiau A. S. chaotiškai ir neprognozuojamai ilgą laiką vykdo įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokias išvadas patvirtina byloje esantys duomenys apie A. S. daugkartinius ankstesnius teistumus, kadangi praeityje jis teistas daugiau kaip 14 kartų, šiuo metu dar viena baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad naujų nusikalstamų veikų vykdymas buvo sustabdytas tik A. S. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Taip pat paminėtina ir tai, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad A. S., vadovaujantis 2024 m. vasario 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-22-609 bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius vykdė nuo faktinio paleidimo momento, t. y. 2024 m. vasario 20 d. ir bausmės pabaiga buvo nustatyta 2024 m. kovo 6 d., tačiau net ir per šį itin trumpą laiką A. S. nesilaikė jam paskirtos intensyvios priežiūros ir probacijos sąlygų, dėl ko Probacijos tarnyba 2024 m. kovo 6 d. kreipėsi į apylinkės teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Kaip matyti iš 2024 m. balandžio 2 d. teismo nutarties, kuria toks teikimas buvo atmestas, A. S. esant lengvabūdiškoms priežastims, du kartus pažeidė jam paskirtuosius įpareigojimus, kas apibūdina jį kaip asmenį, neatsakingai vertinantį teismo jam parodytą pasitikėjimą, kuris net ir būdamas laisvėje nedaro ilgalaikių išvadų dėl nepriimtino visuomenėje elgesio. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumą ir BK 54 straipsnio 1, 2 dalies bei BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatas, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. S. nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, nei ji numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje. Tokiam sprendimui neabejotinai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
17. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašė taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju A. S. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtą minimali sankcijoje numatyta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau kartu pažymėtina, kad BK 260 straipsnis yra numatytas baudžiamojo kodekso XXXVII skyriuje, dėl ko už šio pobūdžio nusikaltimus BK 75 straipsnis nėra taikomas.
18. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, dėl ko apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
19. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gautos 2024 m. spalio 1 ir 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminės pažymos Nr. APD-2024-09647 ir Nr. APD-2024-09666 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį A. S. sudaro 283,33 Eur, o ginant nuteistąjį A. E. – 87,50 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistųjų.
20. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad nors apeliacinis procesas vyksta abiejų nuteistųjų iniciatyva, tačiau abu nuteistieji šiuo metu yra nedirbantys, negaunantys pajamų, yra išlaikomi kitų asmenų, turi priteistų civilinių ieškinių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos yra neproporcingos nuteistųjų turtinei padėčiai, todėl jos iš nuteistųjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistųjų A. E. ir A. S. apeliacinius skundus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistųjų nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.