Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-659-912/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-659-912/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03539-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irmantas Šulcas, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
Ieškovas
MB „Tomerna“
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 2.6.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-659-912/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03539-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės MB „Tomerna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Tomerna“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 7 740 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė nuomos sutartį, sudarytą įvykus viešajam pirkimui, kuria ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo išnuomoti keturračius ir „Enduro“ motociklus, o atsakovė (nuomininkė) – priimti nurodytas transporto priemones ir sumokėti už jas nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė teigė, kad atsakovė grąžino apgadintas transporto priemones. Ieškovė pateikė atsakovei remonto sąmatą 7 740 Eur sumai. Atsakovė atsisakė atlyginti žalą. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonių sugadinimai negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu, nes atsirado dėl to, kad keturračiai ir motociklai naudoti neatsakingai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovė, vykdydama sutartį, pristatydavo motociklus atsakovei, o pastaroji, jais pasinaudojusi, grąžindavo juos ieškovei ir sumokėdavo nuomos kainą. Atsakovė pažymėjo, kad motociklus transportavo ieškovė. Perduodamos, priimdamos ir grąžindamos motociklus, šalys pasirašydavo priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose fiksuodavo jų būklę. Atsakovė nurodė, kad motociklai buvo naudojami miško, pievos, žvyrkelių vietovėse, laikantis naudojimosi instrukcijų. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pateikė sugadintų motociklų sąrašą, kuriuos ji vienašališkais perdavimo–priėmimo aktais pripažino subraižytus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių transporto priemonių būklę iki perdavimo atsakovei ir atsakovės neatsakingą naudojimąsi jomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl viešojo pirkimo sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo išnuomoti keturračius ir „Enduro“ motociklus, o atsakovė (nuomininkė) – priimti nurodytas transporto priemones ir sumokėti už jas nuomos sutartyje nustatyta tvarka, vykdymo. Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar atsakovė tinkamai vykdė sutartį, svarbu išanalizuoti jos turinį, t. y. nustatyti, kokias pareigas šalys prisiėmė sutartimi, kaip jos bendradarbiavo vykdydamos sutartį, ar ieškovas objektyviai galėjo kontroliuoti sutarties vykdymą.

4. Teismas nustatė, kad šalys sutarties 3 dalyje detalizavo nuomos objekto pristatymo vietą, nuomos terminą ir sąlygas. Sutarties 3.2 punkte šalys sulygo, jog nuomotojas, pristatęs nuomos objektus, kartu su nuomininko atstovu apžiūri pristatytus nuomos objektus, ir, pastebėję defektus (trūkumus), fiksuoja nufotografuodami bei nurodo juos pildydami nuomotojo pateiktame transporto priemonių perdavimo-priėmimo akte. Sutarties 3.5 punkte šalys susitarė, jog nuomininkas neatsako už nuomos objektų gedimus, kurie atsirado nuomos objekto eksploatavimo metu ir yra ankstesnio eksploatavimo ar natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, jog nuomos objekto priėmimo metu nustačius jo neatitikimą sutartyje ir jos priede nustatytiems reikalavimams, nedelsiant kviečiami nuomotojo atstovai, kuriems dalyvaujant surašomas aktas, nuomos objektas nepriimamas.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama karių pratybas, nuomos sutarties pagrindu naudojosi ieškovės išnuomotomis transporto priemonėmis. Teismas pabrėžė, jog abi šalys pasirašė 2018 m. rugpjūčio 11, 25 d., rugsėjo 8, 15 d., spalio 6 d. aktus, o tik ieškovė – 2018 m. rugsėjo 1 d. aktus, kuriuose nurodyti keturračių apgadinimai. Teismas vertino, kad vienašališkai pasirašyti aktai prieštarauja nuomos sutarties bendrosios dalies 5.2 punkto reikalavimui nuomos objekto priėmimo metu nedelsiant informuoti šalį apie galimus pažeidimus (apgadinimus); taip pat neatitinka sutarties 3.2 punkte nustatytų šalių pareigų fiksuoti nuomos objekto defektus.

6. Ieškovė pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota keturračių būklė 2018 m. rugsėjo 1 d. Jomis ieškovė įrodinėja, kad atsakovė grąžino apgadintas transporto priemonės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokia nurodytų transporto priemonių būklė buvo iki jų perdavimo atsakovei. Neužfiksuotas kilometražas iki jų perdavimo. Nepaisydama to, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. nustatė pažeidimus, ieškovė toliau nuomojo atsakovei keturračius. Tai patvirtina 2018 m. rugsėjo 8, 15 d., spalio 6 d. priėmimo–perdavimo aktai. Juose nurodyta, kad keturračių būklė gera, pažeidimų neužfiksuota, pretenzijų nepareikšta.

7. Teismas, spręsdamas, ar atsakovė tinkamai vykdė sutartį, atsižvelgė į liudytojų – (duomenys neskelbtini) parodymus. Liudytojai paaiškino, kad dalyvavo pratybose, kuriose taip pat dalyvavo ir ieškovės atstovai, kurie instruktavo karius, nustatė trasą ir kartu važiuodavo keturračiais, reguliavo greitį; nereiškė pastabų dėl keturračių būklės. Liudytojai patvirtino, kad ieškovė keturračius transportavo autobusiuku ir priekaba. Teismas, įvertinęs 2018 m. rugsėjo 1 d. priėmimo–perdavimo aktus, ieškovės pateiktas nuotraukas, liudytojų parodymus, šalių sutarties nuostatas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad keturračių naudojimo vietovė buvo miškai, pievos, žvyrkeliai, atsižvelgęs į keturračių transportavimo sąlygas (autobusiuke kartu su motociklais, kur neišvengiamas mechaninis poveikis), sprendė, jog atsakovė sutartį vykdė tinkamai. Ieškovė etapais nuomojo keturračius ir ją tai tenkino. Ieškovė nepaaiškino, kodėl nefiksavo nuomos objektų būklės iki jų perdavimo ir, esant užfiksuotiems sugadinimams, toliau nuomojo keturračius. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovai dalyvavo visose pratybose, turėjo ne tik galimybę, bet taip pat ir pareigą pagal sutarties 3.2 punktą fiksuoti transporto priemonių būklę ir reikšti pretenzijas atsakovei. Ieškovės pateiktas nuotraukos teismas vertintino kaip nepakankamą įrodymą atsakovės veiksmų neteisėtumo faktui konstatuoti. Teismas sprendė, kad ieškovės užfiksuoti keturračių gedimai atsirado dėl jų natūralaus eksploatavimo nuomos metu (sutarties 3.5 punktas).

8. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. vykusiose pratybose apgadinti keturračiai. Nei iš sąskaitos išankstiniam apmokėjimui turinio, nei iš pretenzijos neaišku, kokio dydžio žalos padaryta susidūrus keturračiams. Dėl to teismas netenkino nurodytos dalies ieškovės reikalavimo. Teismas sprendė, kad, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra kitų civilinės atsakomybės sąlygų 7 740 Eur žalai priteisti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Šalių pasirašytos nuomos sutarties 3.2 punkte nustatyta prievolė nuomotojai (atsakovei) patikrinti priimamas transporto priemones, rastus trūkumus ar apgadinimus užfiksuoti ir juos pažymėti priėmimo-perdavimo akte. Atsakovė, priimdama transporto priemones, nereiškė pretenzijų. Dėl to ieškovė mano, kad perduotų transporto priemonių būklė buvo tinkama. Kai atsakovė grąžino transporto priemones, ieškovė pastebėjo trūkumų ir juos užfiksavo priėmimo–perdavimo akte bei nuotraukose. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 1 ir 11 d. aktų kopijas pateikė atsakovei, kuri iki ieškinio pateikimo teismui dienos neginčijo sugadinimų.

9.2. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes pareikalavo, kad ieškovė pateiktų nuotraukas, kurias privalėjo saugoti atsakovė (šalių pasirašytos sutarties 3.2 punktas).

9.3. Teismas, vertindamas 2018 m. rugsėjo 1 d. aktus, nepagrįstai nurodė, kad jie prieštarauja nuomos sutarties bendrosios dalies 5.2 punktui, t. y. kad prievolė nuomos objekto priėmimo metu nedelsiant informuoti šalį apie galimus pažeidimus (apgadinimus) negalėjo būti įvykdyta, nes nebuvo sugadinimų.

9.4. Apeliantei nesuprantami teismo argumentai, kad ieškovė neįvykdė nuomos sutarties 3.2 punkte nustatytos pareigos fiksuoti nuomos objekto defektus, nors sprendime nurodė, kad ieškovė pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota keturračių būklė 2018 m. rugsėjo 1 d., grąžinus transporto priemones ieškovei.

9.5. Tai, kad neužfiksuotas transporto priemonių kilometražas iki jų perdavimo, neatitinka tikrovės, nes transporto priemonių kilometražai nurodyti visuose 2018 m. rugsėjo 1 d. aktuose.

9.6. Ieškovė turėjo sutartinių įsipareigojimų atsakovei, todėl privalėjo nuomoti keturračius atsakovei. Tai, kad 2018 m. rugsėjo 8, 15 d. ir spalio 6 d. priėmimo–perdavimo aktuose nefiksuoti pažeidimai, dėl jų nepareikštos pretenzijos, patvirtina aplaidų atsakovės požiūrį į jos pareigas transporto priemonių priėmimo metu, bet nepaneigia 2018 m. rugsėjo 1 d. padarytų sugadinimų.

9.7. Liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje parodė, jog tiesiogiai dalyvavo pratybose, patvirtino, kad grąžinant transporto priemones, ieškovė nereiškė pretenzijų. Šie parodymai prieštarauja byloje esančiam 2018 m. rugsėjo 8 d. transporto priemonės „360 BP“ priėmimo–perdavimo aktui, kuriame liudytojas A. Ž. parašu patvirtino aplinkybes, kad keturratis „360 BP“ atsitrenkė į keturratį „338 BP“ ir sulaužė keturračio priekinę bagažinę, ir kito keturračio galinę bagažinę.

9.8. Liudytojas D. V. parodė, kad dalyvavo pratybose, paaiškino, kad jo kariai važinėjo, neturėdami ginkluotės. Šie parodymai prieštarauja paties atsakovės pateiktiems įrodymams – nuotraukoms, kuriose aiškiai matyti, kad kariai keturračiais naudojasi ne tik su ginklais, bet ir kita amunicija (kariai ginkluoti automatais, kariai turi pilną ekipuotę – ginklus bei taktines liemenes su krepšiais). Su pilna ekipuote kariai, net ir patys to nenorėdami, galėjo subraižyti transporto priemones, o tokie subraižymai nelaikomi natūraliu nusidėvėjimu.

9.9. Kitų liudytojų parodymai neatskleidžia esmės, nes nė vienas liudytojas negalėjo nurodyti tikslios datos, kada dalyvavo pratybose, todėl nėra galimybių identifikuoti asmenis, dalyvavusius 2018 m. rugsėjo1 d. pratybose.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Ieškovė, nurodydama, kad prievolė patikrinti priimamas transporto priemones yra priimančios pusės pareiga, prieštarauja sutarties specialiosios dalies 3.2 punkte nustatytam šalių prisiimtų įsipareigojimų turiniui. Aiškinantis sutarties specialiosios dalies 3.2 punktą, matyti, kad pareiga apžiūrėti pristatytus nuomos objektus, fiksuoti trūkumus nufotografuojant bei nurodyti juos, pildant perdavimo-priėmimo aktą, yra bendra nuomotojo ir nuomininko pareiga. Nesant išviešintų defektų ar trūkumų laikytina, kad perduodant transporto priemones jų nebuvo. Šia sąlyga nustatyta nuomininko pareiga saugoti nuotraukas kompiuterinėje laikmenoje iki nuomos objektas bus perduotas nuomotojui. Transporto priemonių perdavimo nuomininkei metu neužfiksavus defektų, laikytina, kad transporto priemonės nuomininkei perduotos be defektų ar trūkumų, ir tokios pat turėtų būti grąžinamos nuomotojui.

10.2. Sutartyje nenustatyta, kaip fiksuojama transporto priemonių būklė, jeigu nėra defektų, todėl transporto priemonės nebuvo fotografuojamos. Esant transporto priemonių defektams, jie turi būti surašomi grąžinimo–priėmimo akte perduodant ir grąžinant transporto priemones bei pasirašant abiejų šalių atstovams transporto priemonių perdavimo–grąžinimo metu. Tai šalys darė visą sutarties vykdymo laikotarpį.

10.3. Sutarties vykdymo metu ieškovė pakeitė transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo tvarką, kai 2018 m. rugsėjo 1 d. perdavimo–priėmimo aktus pasirašė vienašališkai ir neužtikrino atsakovei galimybės patvirtinti ar paneigti perdavimo–priėmimo aktuose bei fotografuojant galbūt užfiksuotus transporto priemonių defektus. Dėl to, kad ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytos defektų fiksavimo tvarkos, tapo neįmanoma nustatyti, ar defektai atsirado dėl atsakovės veiksmų. Pagal sutarties specialiosios dalies 3.2 punktą, esant transporto priemonės defektams ir leidžiant transporto priemone naudotis, ieškovė turėjo pareigą kartu su atsakove (2018 m. rugsėjo 8 d.) apžiūrėti, fiksuoti trūkumus bei juos nurodyti perdavimo–priėmimo akte. Nuomotojai nenurodžius trūkumų ir šalims neužfiksavus jų akte, atsakovė taptų atsakinga už defektus, kurių nepadarė.

Atsiliepimas

10.4. Atsakovė nurodo, kad transporto priemones nuomojosi pagal poreikį. Elektroniniu paštu paštu nurodydavo ieškovei transporto priemonių kiekius, pristatymo adresus, paėmimo ir grąžinimo datas. Priimant ir grąžinant transporto priemones šalys pasirašydavo priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose fiksuodavo perduodamų ir priimamų transporto priemonių būklę. Transporto priemonės naudotos miško, pievos, žvyrkelių vietovėse, pagal transporto priemonių eksploatacines ir technines savybes, saugos reikalavimus, išklausius nuomotojo instrukcijų, kaip naudotis transporto priemonėmis.

Šalies argumentai

10.5. Ieškovė nurodė, kad tik spėja, jog transporto priemonių pažeidimai galėjo atsirasti dėl neatsakingo transporto priemonių naudojimo ir subraižymai galėjo atsirasti nuo netinkamai pritvirtintų karių ginklų. Ieškovė turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai įrodyti atsakovei atsiradusią sutartinę atsakomybę dėl netinkamai įvykdytos sutarties ir visas sutartinės atsakomybės sąlygas, o ne remtis nepatvirtintu spėjimu, nepateikiant žalos atsiradimo priežasčių.

10.6. Keturračiai per sutarties vykdymo laikotarpį buvo eksploatuojami 7 dienas – itin trumpą laikotarpį, todėl netikėtina, kad per vieną 2018 m. rugsėjo 1 d. dieną galėjo atsirasti minimi ieškovo transporto priemonių sugadinimai. Neaiškūs transporto priemonių subraižymai, jų atsiradimo aplinkybės. Atsakovė nurodo, kad sutarties vykdymo metu ieškovė periodiškai keturračius išsiveždavo ir leisdavo jais naudotis kitiems asmenims, todėl sugadinimai galėjo atsirasti kitiems asmenims naudojantis keturračiais.

10.7. Kilometražą įrašydavo ieškovė. Išanalizavus keturračių ridos duomenis, liudytojų parodymai tik patvirtina, kad ridą įrašydavo ieškovė – perdavimo priėmimo aktuose įrašyti ridos skirtumai neatitinka faktinių naudojimosi keturračiais aplinkybių, nes keturračių ridos pabaigos ir pradžios duomenys nesutampa. Ieškovė transporto priemones nuomodavo kitiems nuomininkams, o iš „338 BP CF MOTO“ duomenų matyti, kad ieškovė juos nurašydavo ne nuo faktinės atsakovės naudojimosi transporto priemonėmis ridos, bet įrašydavo savo nuožiūra, todėl ieškovės argumentas dėl keturračių kilometražo nepagrįstas. Ieškovė pateikė jau naudotus keturračius, todėl netinkamai fiksuojant perdavimo-priėmimo aktu vienašališkai nustatytus ieškovės nurodomus trūkumus labiau tikėtina, kad subraižymai galėjo atsirasti dar iki sutarties pasirašymo.

10.8. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 1 d. vienašaliais aktais pripažino keturračius „338 BP CF MOTO“, „D094H CF850“, „C873Z CF MOTO 450“, „763 BPCF MOTO 550“, „339BP CF MOTO 550“, „360BP CF MOTO 550“, „359CF MOTO 550“, „C8742Z CF MOTO 450“, „340 BP CF MOTO X8“ subraižytais ir blogos būklės, bet 2018 m. rugsėjo 8 d. abiejų šalių pasirašytais priėmimo perdavimo aktais ieškovė pripažino juos geros būklės. 2018 m. rugsėjo 8 d. priėmimo perdavimo akte ieškovė nurodė tik keturračių „338 BP CF MOTO“ ir „360BP CF MOTO 550“ naudojimo metu įvykusį įvykį, kurio metu keturratis „360BP CF MOTO 550“ atsitrenkė į keturratį „338 BP CF MOTO“ ir apgadino keturračio „360BP CF MOTO 550“ priekinę juodą bagažinę, o keturračiui „338 BP CF MOTO“ galinę juodą bagažinę. Akte nenurodoma, kad motociklo „360BP CF MOTO 550“ būklė būtų pablogėjusi, t. y. ieškovei 2018 m. rugsėjo 1 d. aiškiai nurodant, kad motociklo būklė yra pablogėjusi jos grąžinimo metu, šiuo atveju motociklo būklės pablogėjimo ieškovė nenurodė, todėl laikytina, kad keturratis perduotas tokios pačios būklės kokios jis buvo perdavimo atsakovei metu.

10.9. 2018 m. rugsėjo 15 d. ir spalio 6 d. išnuomotų transporto priemonių būklė nenurodoma arba nurodoma, kad ji gera, nefiksuota sugadinimų ar gedimų, todėl laikytina, keturračiai grąžinti tokios būklės, kokios buvo perduoti.

10.10. Ieškovė, priimdama grąžinamus keturračius, kurie galbūt buvo pažeisti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, turėjo nedelsdama pristatyti keturračius atsakovei apžiūrai ir, pagal sutarties nuostatas, leisti atsakovei tinkamai užfiksuoti šį faktą nufotografuojant ir pateikiant perdavimo priėmimo aktą pasirašyti įgaliotam atsakovės atstovui pagal sutartį. Ieškovė laiku pretenzijos nepareiškė, atsakovei 2018 m. rugsėjo 1 d. priėmimo–perdavimo aktų pasirašyti nepateikė, todėl eliminavo atsakovės teisę pagal sutartį tiesiogiai įsitikinti, ar buvo padarinių.

10.11. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, 2018 m. rugsėjo 8 d. Kazlų Rūdoje pratybų metu keturračiam „360 BP CF MOTO“ atsitrenkus į kitą keturratį „338 BP CF MOTO“, jų bagažinės sulaužytos, nors ieškinyje teigė, kad apgadinti keturračių bagažinės plastikai. Ieškovė neįrodė, kokie buvo konkretūs apgadinimai ir kokio pobūdžio mechaniniai pažeidimai padaryti keturračiams, ar tokie pažeidimai padaryti atsakovės veiksmais.

10.12. Ieškovė pateikė 2018 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, pagal kurią ieškovei pardavėjas UAB „Motorider“ nurodė iki 2018 m. lapkričio 6 d. apmokėti 7 740 Eur už prekes, kurių pavadinimai nurodyti skaičiais ir anglų kalba, nurodant papildomai kodą, vienetų skaičių bei sumą ir serviso paslaugas. Neaišku, kuo ši sąskaita susijusi su ieškovės nurodoma galbūt patirta žala, nes neaišku, kam skirtos prekės, serviso paslaugos, už kokius darbus apmokėta. Ieškovė gali reikalauti apmokėti nuostolių atlyginimą už keturračiams „338 BP CF MOTO“ ir „360BP CF MOTO“ galbūt atsakovės padarytą žalą. UAB „Motorider“ negalėjo išrašyti sąskaitos už sugadinimus keturračiams, nes jie ieškovei grąžinti tik 2018 m. rugsėjo 8 d.

10.13. Atsakovas pabrėžia, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą parengė nekompetentingas specialistas, galintis atlikti kilnojamojo turto vertinimą ir nustatyti transporto priemonių apgadinimus, būtinus pakeisti keturračių techninius elementus. Nepateikti duomenys, kokia vertinimo sistema nustatytas būtinasis kompensuoti žalos dydis. Sąskaitoje nenurodyti keturračių pagaminimo metai, jų nusidėvėjimas atsižvelgiant į tai, kad keturračiai naudojami komerciniams tikslams ir jų nusidėvėjimas didesnis negu įprastai naudojant asmeniniams tikslams.

10.14. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė supažindino karius, naudojusius keturračius, su keturračių eksploatavimo sąlygomis, techninėmis savybėmis ir saugaus eksploatavimo taisyklėmis. Ieškovės atstovas T. S. dalyvaudavo visose pratybose, galėjo stebėti vietą, kurioje naudojami keturračiai, karių, naudojančių keturračius, veiksmus, ekipuotę bei įrangą. Keturračius naudojant miško, pievos, žvyrkelių vietovėse, T. S. važinėdavo kartu su savo keturračiu, todėl galėjo pareikšti abejones dėl tokio keturračių pagal sutartį naudojimo. Keturračiai buvo naudojami nustatytais maršrutais, kuriuos parinko ieškovė, ir T. S. pats pravažiuodavo su naudosiančiais keturračius kariais kontrolinį maršruto ruožą, tuo galėdamas įsitikinti, kokioje vietovėje ir kokiomis sąlygomis bus keturračiai naudojami, ir, manydamas, kad keturračiai bus naudojami nesilaikant sutarties sąlygų, galėjo pareikšti apie tai atsakovei.

Atsiliepimas

10.15. Atsakovė mano, kad bylos nagrinėjimo metu nepažeista įrodinėjimo pareigos paskirstymo našta, nes, pateiktų įrodymų nepakankant, ieškovė turėdama pareigą įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą, turėjo ir galėjo pateikti nuotraukas, kurios aiškiai pagrįstų įrodinėjamas aplinkybes dėl galbūt padarytos žalos. Ieškovei suteikus teisę pateikti žalą pagrindžiančius įrodymus – nuotraukas, ieškovė nepateikė visų nuotraukų, t. y. ir iki žalos padarymo transporto priemonių būklę pagrindžiančių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti transporto priemonių būklę iki ir po žalos padarymo.

10.16. Atsakovė mano, kad nuotraukos nepagrindžia, jog žala kilo dėl atsakovės veiksmų. Neaišku, kodėl šių nuotraukų ieškovė atsakovei neteikė anksčiau, iki pareiškiant reikalavimus priteisti žalą teisme, bei neteikė šių žalą pagrindžiančių nuotraukų kartu su 2018 m. spalio 23 d. pretenzija. Ieškovės nuotraukose nėra datos.

10.17. Liudytojai nurodė, kad pratybose naudojant transporto priemones dalyvaudavo ieškovė, kuri instruktuodavo karius, nustatė trasą ir kartu važiuodavo transporto priemonėmis, nurodydavo, kur kabinti ginklus (ginkluotė buvo plastmasinė), kad transporto priemonės nebūtų apgadintos, reguliuodavo greitį. Ieškovė aktų nerašydavo, nereiškė pretenzijų grąžinant transporto priemones. Teismas teisingai sprendė, jog liudytojų parodymai patvirtina esmines bylos aplinkybes ir nėra prieštaringi. Liudytojai parodė, kad ieškovė neteikdavo jiems pasirašinėti priėmimo–perdavimo aktų. Taigi iš esmės ieškovė teikdavo po priėmimo–perdavimo pasirašytus aktus, kuriuose savo nuožiūra surašydavo naudojimosi faktines aplinkybes. Liudytojai parodė, kad atsakovė neginčijo, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. apgadinti du keturračiai. Liudytojai parodė, kad priėmimo perdavimo aktai dėl keturračių perdavimo 2018 m. rugsėjo 1 d. nepasirašyti, nes atsakovė nuo pat pradžių apie priėmimo–perdavimo aktuose ieškovės fiksuotus apgadinimus nežinojo ir negalėjo žinoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje keliamas žalos atlyginimo klausimas.

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 25 d. sudarė viešojo pirkimo–paradavimo sutartį, kuria ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo išnuomoti keturračius ir „Enduro“ motociklus, o atsakovė (nuomininkė) – priimti transporto priemones ir sumokėti už jas nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties priedo Nr. 1 „Keturračio motociklo nuomos techniniai reikalavimai ir įkainiai“ 2 punkte šalys nustatė, jog transporto priemonių perdavimas nuomininkei įforminamas priėmimo–perdavimo aktu.

14. Sutarties 3 punkte nuomotoja įsipareigojo pateikti nuomininkei informaciją, susijusią su keturračių eksploatavimu, saugos reikalavimais, o nuomininkė – išklausyti pastarosios instrukcijas bei laikytis eksploatavimo taisyklių. Šalys nustatė, jog keturračių motociklų naudojimo vietovė – miškai, pievos, žvyrkeliai.

15. Sutarties priede Nr. 2 šalys susitarė dėl analogiškų sąlygų „Enduro“ motociklams. Šalys, vykdydamos sutartį, 2018 m. rugpjūčio 11, 25 d. pasirašė transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose neužfiksavo pažeidimų. Ieškovė išrašydavo sąskaitas-faktūras už transporto priemonių nuomą ir pateikdavo jas apmokėti atsakovei.

16. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 1 d. surašė transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose fiksavo blogą transporto priemonių būklę jų grąžinimo metu, detalizavo padarytus pažeidimus: „338 BP CF MOTO“ subraižytas kuro bako plastikas, subraižytas galinis juodas posparnis, subraižytas galinis bagažinės plastikas, subraižytas galinis bamperis, subraižytas variklio apsaugos plastikas juodas D ir K pusės; „D094H CF850“ subraižytas galinis sparnas, subraižytas priekinis sparnas, subraižyta galinė juoda bagažinė; „C873Z CF MOTO 450“ subraižytas galinis sparnas, kuro bako plastikas, priekinis sparnas, kairės pusės šoninis variklio plastikas; „763 BPCF MOTO 550“ subraižytas galinis bagažinės juodas plastikas, suplėšytas sėdynės atlošas, galinis juodas posparnis K ir D subraižytas, subraižytas galinis sparnas, kuro bako plastikas; „339BP CF MOTO 550“ subraižytas galinis bagažinės juodas plastikas, suplėšytas sėdynės atlošas, subraižyti galiniai K ir D pusės posparniai, subraižytas galinis sparnas, bei kuro bako plastikas; „360BP CF MOTO 550“ subraižytas galinis sparnas, subraižytas galinis bagažinės juodas plastikas, kuro bako plastikas bei juodos variklio apsaugos; „359CF MOTO550“ subraižytas galinis sparnas, kuro bako plastikas, šoninis variklio juodas apsauginis plastikas (K ir D pusės); „C8742Z CF MOTO 450“ subraižytas galinis sparnas, kuro bako plastikas; „340 BP CF MOTO X8“ subraižytas galinis bagažinės juodas plastikas, juodas K ir D pusės posparnis, galinis sparnas, šoninis variklio apsauginis plastikas, galinis sparnas, kuro bako plastikas. „Enduro“ motociklų 2018 m. rugsėjo 1 d. perdavimo–priėmimo aktuose neužfiksuota pažeidimų. Šiuos aktus pasirašė tik ieškovė.

17. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 8 d. vienašališkai surašė transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktus. Viename akte nurodė, kad keturratis „360 BP“ atsitrenkė į „338 BP“ keturratį ir apgadino keturračio „360 BP“ priekinę bagažinę ir keturračio „338 BP“ galinę bagažinę. Atsakovė taip pat pasirašė šį aktą. Kituose 2018 m. rugsėjo 8 d. aktuose nėra pastabų dėl transporto priemonių būklės. Šalys 2018 m. rugsėjo 15 d. ir spalio 6 d. pasirašė transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose neužfiksavo pažeidimų.

18. UAB „Motorider“ parengė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurioje užfiksavo keturračių apgadinimus ir jų remonto kainą – 7 740 Eur. Ieškovė 2018 m. spalio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl apgadintų keturračių, prašydamas atlyginti 7 740 Eur žalą. Atsakovė 2018 m. lapkričio 16 d. atsakyme nurodė, jog transporto priemonių subraižymai atsirado dėl natūralaus jų nusidėvėjimo, nes jie buvo naudojami miškuose, pievose ir žvyrkeliuose laikantis ieškovės instrukcijų; atsakovė neatliko tyčinių ar kitų neteisėtų veiksmų, dėl kurių jai kiltų atsakomybė atlyginti žalą.

Dėl ieškinio reikalavimų kvalifikavimo ir išnuomoto daikto trūkumų užfiksavimo grąžinant nuomos objektą nuomotojui

19. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos CK 6.193 straipsnyje. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020).

21. Šalys nuomos sutarties 3.2 punktu susitarė, kad nuomotoja, pristačiusi nuomos objektus užsakyme nurodytu adresu, nurodyta data ir laiku, kartu su nuomininkės atstovu apžiūri pristatytus nuomos objektus, ir pastebėjus defektus fiksuoja nufotografuojant bei nurodo juos pildydami nuomotojos pateiktame transporto priemonių perdavimo-priėmimo akte. Nuomininkė fotonuotraukas saugo kompiuterinėje laikmenoje iki kol nuomos objektas bus perduotas nuomotojai. Ieškovė teigia, kad nurodytame sutarties punkte nustatyta prievolė atsakovei patikrinti priimamas transporto priemones, rastus trūkumus ar apgadinimus užfiksuoti ir juos pažymėti priėmimo-perdavimo akte. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės aiškinimu, nes iš nurodytos sutarties sąlygos matyti, kad šalys turi pareigą bendradarbiauti, t. y. abi kartu apžiūrėti transporto priemones ir užfiksuoti pastebėtus trūkumus, papildydamos ieškovės pateiktą transporto priemonių priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė aktuose turėjo nurodyti objektyvius duomenis, t. y., žinodama, kad transporto priemonė turi trūkumus, juos turėjo nurodyti akte, o šalims apžiūrėjus transporto priemones ir pastebėjus kitus trūkumus, papildyti pateiktą aktą.

22. Ieškovė teigia, kad atsakovė, priimdama transporto priemones, nereiškė pretenzijų, jų neužfiksavo nuotraukose. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas pirmiau nurodytą sutarties nuostatą, pažymi, kad nuotraukos daromos tuomet, kai pastebimi pristatytų transporto priemonių trūkumai, defektai. Priimant transporto priemones, trūkumai neužfiksuojami. Transporto priemonių perdavimo metu defektų nuomininkei nefiksavus, laikytina, kad transporto priemonės nuomininkei perduotos be defektų ir tokios pat turėtų būti grąžinamos nuomotojai. Apeliantė nurodo, kad, kai jai atsakovė grąžino transporto priemones, ji pastebėjo trūkumų ir juos užfiksavo priėmimo–perdavimo aktuose bei nuotraukose. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės 2018 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonių priėmimo–perdavimo aktai surašyti ir pasirašyti vienašališkai tik ieškovės, nors šalių pasirašytos sutarties 5.2 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, jog nuomos objekto priėmimo metu nustačius jo neatitikimą sutartyje ir jos priede nustatytiems reikalavimams, nedelsiant kviečiami nuomotojos atstovai, kuriems dalyvaujant surašomas aktas, nuomos objektas nepriimamas. Taigi ieškovė nesivadovavo sutarties 5.2 punkto nuostata, nebendradarbiavo su atsakove, nekvietė jos atstovų, o vienašališkai surašė aktus ir tokiu būdu eliminavo atsakovės teisę įsitikinti, ar ieškovės nustatyti defektai pagrįsti.

23. Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes pareikalavo, kad ieškovė pateiktų nuotraukas, patvirtinančias perduotų transporto priemonių būklę ir kurias privalėjo saugoti atsakovė (šalių pasirašytos sutarties 3.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodė, kad sutarties 3.2 punkte įtvirtinta pareiga daryti nuotraukas, esant ieškovės pristatytų transporto priemonių defektams. Atsakovė vertino, kad transporto priemonės pateiktos be defektų, todėl trūkumų nefiksavo. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi ieškovė, nurodydama, kad transporto priemones perdavė atsakovei be trūkumų, turėjo pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad ieškovės fiksuotų apgadinimų nebuvo transporto perdavimo metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

24. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad neužfiksuotas transporto priemonių kilometražas iki jų perdavimo, neatitinka tikrovės, nes kilometražai nurodyti visuose 2018 m. rugsėjo 1 d. aktuose. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad, išanalizavus keturračių ridos duomenis, matyti, kad įrašyti ridos skirtumai neatitinka faktinių naudojimosi keturračiais aplinkybių, kai keturračių ridos pabaigos ir pradžios duomenys nesutampa, keturračiais naudojosi ne tik atsakovė. Iš keturračio „338 BP CF MOTO“ ieškovės nurodytų ridos duomenų (ridos pabaiga (2018 m. rugpjūčio 25 d.) – 2 027 km ir ridos pradžia (2018 m. rugsėjo 1 d.) – 1 903 km, ridos pabaiga (2018 m. rugsėjo 1 d.) 2 031 km ir ridos pradžia (2018 m. rugsėjo 8 d.) 2 155 km) matyti, kad jie nurašyti ne nuo faktinės atsakovo naudotos transporto priemonės ridos, bet įrašyti savo nuožiūra. Dėl to ieškovės argumentas dėl keturračių kilometražo nepagrįstas.

25. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė, vienašališkai surašiusi 2018 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonių grąžinimo aktus, kuriuose nurodė, jog devyni keturračiai subraižyti, yra blogos būklės, toliau juos nuomojo atsakovei. Ieškovė, pristačiusi atsakovei 2018 m. rugsėjo 8, 15 d. ir spalio 6 d. keturračius, priėmimo–perdavimo aktuose nurodė gerą jų būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog pastaruosiuose aktuose nepareikštos pretenzijos patvirtina aplaidų atsakovės požiūrį į jos pareigas transporto priemonių priėmimo metu, bet nepaneigia 2018 m. rugsėjo 1 d. padarytų sugadinimų. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė, perduodama transporto priemones atsakovei, nefiksuodavo priėmimo-perdavimo aktuose tikrosios jų būklės, o atsakovė, jas priimdama ir grąžindama, transporto priemonių būklę vertino pagal ieškovės geros būklės kriterijus. Aplinkybė, kad ieškovė turėjo sutartinių įsipareigojimų atsakovei, savaime nereiškia, kad ieškovė priėmimo–perdavimo aktuose turėjo nurodyti gerą perduodamų transporto priemonių būklę, jei ji neatitiko tikrovės.

26. Ieškovė nurodo, kad teismo apklaustų liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje parodė, jog tiesiogiai dalyvavo pratybose, patvirtino, kad grąžinant transporto priemones, ieškovė nereiškė pretenzijų. Šie parodymai prieštarauja byloje esančiam 2018 m. rugsėjo 8 d. transporto priemonės „360 BP priėmimo–perdavimo aktui, kurį pasirašė nurodytas liudytojas, patvirtinęs, kad keturratis 360BP“ atsitrenkė į keturratį „338 BP“, sulaužė keturračio priekinę bagažinę ir kito keturračio galinę bagažinę. Teisėjų kolegija liudytojo parodymus vertina visų bylos aplinkybių kontekste. Iš bylos duomenų matyti, kad nekilo šalių ginčo dėl pirmiau nurodytų keturračių susidūrimo, šias aplinkybes pripažino taip pat ir liudytojas.

27. Ieškovė nurodo, kad liudytojas D. V. parodė, kad dalyvavo pratybose, paaiškino, kad jo kariai važinėjo, neturėdami ginkluotės. Šie parodymai prieštarauja paties atsakovės pateiktiems įrodymams – nuotraukoms, kuriose aiškiai matyti, kad kariai keturračiais naudojasi ne tik su ginklais, bet ir kita amunicija. Šiuo atveju svarbu tai, kad liudytojai nurodė, kad pratybose dalyvaudavo ieškovės atstovas, kuris instruktuodavo karius, nustatydavo trasą ir kartu važiuodavo transporto priemonėmis, taip pat nurodydavo, kur kabinti ginklus (ginkluotė buvo plastmasinė), kad transporto priemonės nebūtų apgadintos, reguliuodavo greitį. Be to, ieškovei buvo žinoma, kad transporto priemonės bus naudojamos miško, pievos, žvyrkelių vietovėse. Toks transporto priemonių naudojimas sąlygoja greitesnį transporto priemonių dėvėjimąsi. Pažymėtina tai, kad ieškovė galėjo kontroliuoti keturračių naudojimą atsakovės surengtų pratybų metu ir iš karto reikšti pretenzijas. Ieškovė, dalyvavusi atsakovo pratybose nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad transporto priemonės apgadintos dėl atsakovės karių veiksmų, buvo naudotos ne jos sudarytose trasose, nesilaikant techninių, eksploatacinių, saugos reikalavimų, dėl kurių atsirado ieškovės vienašaliuose 2018 m. rugsėjo 1 d. aktuose nurodyti defektai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės užfiksuoti 2018 m. rugsėjo 1 d. aktuose keturračių gedimai atsirado dėl jų natūralaus eksploatavimo nuomos metu (sutarties 3.5 punktas), todėl jie turi būti šalinami nuomotojos lėšomis (sutarties 3.4 punktas).

28. 2018 m. rugsėjo 8 d. vykusių pratybų metu apgadinti keturračiai, bet neaišku, kokio dydžio žala šiuo apgadinimu padaryta. Atsakovė teisingai nurodo, kad ieškovės pateikta UAB „Motorider“ išankstinio mokėjimo sąskaita, kuria ieškovė grindžia patirtą žalą, išrašyta 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. iki keturračių susidūrimo per nurodytas pratybas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nurodytos žalos, nes ieškovė nenurodė padarytos žalos dydžio, nepateikė sąmatos, iš kurios būtų galima objektyviai nustatyti žalą dėl įvykusio susidūrimo (CPK 178 straipsnis).

29. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

30. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės apskųstame sprendime teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės MB „Tomerna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus