Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, dėl nuosavybės teisės į statinį – garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja įgijo (duomenys neskelbtini) iš savo motinos V. M.. Garažų kooperatyvo „Tauras“ adresas buvo (duomenys neskelbtini), šiuo metu po kadastrinių matavimų adresas – (duomenys neskelbtini). Konkrečiai pareiškėjai priklauso garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini). Varėnos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. 5 individualiųjų garažų statybos kooperatyvui „Tauras“ buvo suteiktas 32,5 arų žemės sklypas. 1987 m. balandžio 29 d. surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „Tauras“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 54p. Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas. Objektas pastatytas remiantis Varėnos rajono architekto 1984 m. spalio 11 d. leidimu Nr. 966-49, pagal Varėnos rajono architekto gamybinės grupės statybos projektinę ir sąmatinę dokumentaciją. Šiuo metu garažų kooperatyvas „Tauras“ kaip juridinis asmuo neegzistuoja, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas į bendriją. Nuosavybės teisės į garažų boksus neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu. Buvęs garažų kooperatyvo pirmininkas V. B. faktiškai iki šiol atstovauja buvusį kooperatyvą įvairiuose santykiuose. Jis kasmet sumoka žemės mokestį, po to atitinkamą šios sumos dalį pasiūlo sumokėti garažų savininkams ir surenka šį mokestį. T. P. jai tenkančią žemės mokesčio dalį sumoka V. B.. Šie duomenys yra pas V. B., kuris išdavė pažymą apie šiuos duomenis. Be to, teikiami žemės mokesčio mokėjimo dokumentai, išrašyti garažų kooperatyvui „Tauras“ bei V. B. atliktų mokėjimų dokumentai. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjai (kaip ir kitiems garažų savininkams) jos gyvenamosios vietos adresu yra teikiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai mokėti už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojo ir atliekų tvarkymą už garažų paskirties pastatą e. (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje „Tauras“, mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėja T. P. tapo garažų kooperatyvo „Tauras“ naria, (duomenys neskelbtini) įgijo garažo pastatą iš savo motinos V. M., patvirtinama buvusio kooperatyvo pirmininko V. B. (duomenys neskelbtini) pažyma. Tai, kad pareiškėjos tėvas J. M. (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas garažų kooperatyvo „Tauras“ nariu, o pareiškėjos tėvams J. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) metais išsituokus, garažas tarpusavio susitarimu atiteko pareiškėjos motinai V. M., kuri (duomenys neskelbtini) garažą perleido dukrai – pareiškėjai T. P., patvirtinama teikiamais dokumentais. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2023 m. gegužės 4 d. rašte Nr. (12.2.10)A7-315 nurodytais dokumentais, tarp jų Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 202, kuriuo nuspręsta organizuoti garažų statybos kooperatyvą „Tauras“, patvirtintas kooperatyvo narių sąrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos tėvai J. M. ir V. M. buvo garažo statytojai, o kooperatyvo narių sąraše trisdešimt trečiu numeriu įrašytas J. M., P.. J. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) metais išsituokus, garažas tarpusavio susitarimu atiteko V. M., kuri (duomenys neskelbtini) garažą atidavė dukrai T. M.. Pareiškėjos tėvai mirę. (duomenys neskelbtini) surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „Tauras“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 54p. Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas, tame tarpe buvo ir pareiškėjos tėvų garažo boksas (ankstesnis numeris (duomenys neskelbtini)). Garažų kadastriniai matavimai atlikti (duomenys neskelbtini), garažų boksų statiniams suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris atskirai kiekvienam boksui. Tai, kad pareiškėja nuosavybės teisėmis valdo nurodytą garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), patvirtina tai, kad faktiškai esantis garažų kooperatyvas „Tauras“ Varėnos rajono savivaldybei kasmet moka žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos mokestį sumoka kooperatyvo pirmininkas V. B., po to atitinkamą šios sumos dalį pasiūlo sumokėti garažų savininkams. Varėnos rajono savivaldybės administracija kasmet apmokestina visus garažų savininkus (naudotojus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokesčiu, išsiųsdama jiems pranešimus. Atliekant garažų statinių kadastrinius matavimus, kiekvienas garažo savininkas, tame tarpe T. P. parodė matininkei D. T. savo naudojamą garažą, atrakino, garažai buvo išmatuoti, sudaryta viso garažų masyvo kadastrinių matavimų byla ir kiekvieno savininko atskirų boksų bylos. Kooperatyvo adresas keitėsi: pagal priėmimo naudotis valstybinės komisijos 1987 m. balandžio 29 d. aktą 65 boksų kooperatinio garažo adresas (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į statinį – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), neregistruotos. Dokumentų apie šio garažo savininkus Varėnos rajono savivaldybėje ir Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale nėra. Pareiškime nurodoma, kad yra visos nurodytos sąlygos, leidžiančios nustatyti faktą, kad pareiškėja nurodytą pastatą įgijo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja T. P. įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43,7 kv.m., esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad Varėnos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. 5 individualiųjų garažų statybos kooperatyvui „Tauras“ buvo suteiktas 32,5 arų žemės sklypas. 1987 m. balandžio 29 d. surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „Tauras“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 54p. Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas. Objektas pastatytas remiantis Varėnos rajono architekto 1984 m. spalio 11 d. leidimu Nr. 966-49, pagal Varėnos rajono architekto gamybinės grupės statybos projektinę ir sąmatinę dokumentaciją. Buvo nuspręsta organizuoti garažų statybos kooperatyvą „Tauras“, patvirtintas kooperatyvo narių sąrašas, iš kurio matyti, kad kooperatyvo narių sąraše trisdešimt trečiu numeriu įrašytas J. M., P., turėjęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kuris būdamas santuokoje su V. M., priklausydamas garažų statybos kooperatyvui „Tauras“, pasistatė garažą. (duomenys neskelbtini) metais J. M. ir V. M. nutraukus santuoką, jų tarpusavio susitarimu garažas atiteko V. M.. Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 54p. Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas, tame tarpe buvo ir T. P. garažo boksas (ankstesnis numeris (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) T. P. įgijo iš buvusio garažų kooperatyvo „Tauras“ narės – savo motinos V. M. nurodytą garažą, perėmusią jos pajų minėtame kooperatyve. Šiuo metu garažų kooperatyvas „Tauras“ kaip juridinis asmuo neegzistuoja, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas į bendriją. Nuosavybės teisės į garažų boksus neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu.

Pagal VĮ Registrų centras informaciją (atlikus garažo kadastrinius matavimus), garažų statyba baigta 100 procentu, (duomenys neskelbtini) metais. Buvusio garažų kooperatyvo „Tauras“ narė V. M. (duomenys neskelbtini) garažą perleido savo dukrai – pareiškėjai T. P., kuri 2023 metais atliko garažo, kurio registro Nr(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad garažo statyba baigta 100 procentu, bendras plotas 43,7 m². Nuo (duomenys neskelbtini) metų T. P. naudojasi garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu pastate (duomenys neskelbtini). Varėnos miesto individualiųjų garažų statybos kooperatyvas „Tauras“ niekada nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, kas pagal CK 2.63 straipsnio nuostatas laikytina, jog nebuvo (nėra) įsteigtas toks juridinis asmuo, t. y., neegzistuoja toks juridinis asmuo. Pareiškėjos naudojamas garažas, viešajame registre (NTR CDB) niekada nebuvo registruotas. Garažas, neturi bendrų patalpų, turi atskirą patekimą. Taigi, garažą pastačius ir nuo (duomenys neskelbtini) metų perdavus pareiškėjai ji naudojasi (valdo) jį iki šiol.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažu nuo (duomenys neskelbtini) metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjai pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Pareiškėja atliko garažo kadastrinius matavimus, buvo sudaryta garažo kadastrinių matavimų byla. Nuo pat garažo pastatymo momento, t. y., nuo (duomenys neskelbtini) m. garažą valdė pareiškėjos tėvai J. M. ir V. M.. (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjos tėvams išsituokus, tarpusavio susitarimu garažas atiteko pareiškėjos motinai V. M., kuri (duomenys neskelbtini) perleido garažą savo dukrai pareiškėjai T. P. ir nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja garažą valdo kaip savo daiktą, juo naudojasi nepertraukiamai, jį prižiūri ir rūpinasi, pareiškėja, kaip garažo naudotoja, apmokestinta atliekų tvarkymo mokesčiu, kurį moka, tretieji asmenys nėra pareiškę jokių pretenzijų į naudojamą garažą. Taigi pareiškėja nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijusi nuosavybės teisių į garažą, todėl darytina išvada, jog pareiškėja, valdydamas jį, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y., daugiau kaip 26 metus laiko. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jo nuosavybe, dėl jo nereiškė jokių pretenzijų.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nebuvo gauta jokių kitų asmenų pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą ir ginčytų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirą ir nepertraukiamą daikto valdymą. Šios aplinkybės rodo, kad garažas visą 26 metų laikotarpį pareiškėjos buvo valdomas teisėtai, nes jos valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėja garažą būtų valdžiusi neteisėtai – pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už ją į pastatus neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo aukščiau minėtą garažą.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinį – garažą (pavadinimas garažo boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43,7 kv.m., esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.