Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atskirąjį skundą dėl 2025 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ patikslintą ieškinį atsakovams D. S. ir S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) priteisti ieškovės nuadai solidariai iš atsakovų 782,58 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. sausio iki 2025 m. kovo mėn., 14,24 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) atmetus prašymą dėl solidarios atsakomybės, priteisti iškovės naudai iš atsakovo D. S. 391,29 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2025 m. kovo mėn., 7,12 delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės S. S. priteisti ieškovės naudai 391,29 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2025 m. kovo mėn., 7,12 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo srendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti ieškovės naudai 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo D. S. ir 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės S. S..

7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodė, kad atsakovų solidarioji atsakomybė kyla pagal įstatymą ir negali būti panaikinta šalių susitarimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas bendraturtis atsako už su bendru turtu susijusias prievoles, išlaidas ir mokesčius proporcingai savo daliai (CK 4.76 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, turėjo aiškiai ir tiksliai suformuluoti savo reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

14. Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

15. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priimta nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei asmuo pagal teismo nurodytus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 782,58 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. sausio iki 2025 m. kovo mėn., 14,24 delspiniginių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 143 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nutartyje nurodė, kad ieškovė prašo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę, tačiau iš kartu su ieškiniu pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyti, kad Butas, kuriame buvo naudojama šilumos energija, priklauso atsakovams bendrosios dalinės (po 1/2 dalį), o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl ieškovei ieškinyje nenurodžius teisinio pagrindo, pagal kurį prašoma skolą priteisti solidariai iš atsakovų, primosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

18. Ieškovė 2025 m. gegužės 27 d. prašymu dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo, taip pat suformulavo alternatyvų reikalavimą – atmetus prašymą dėl solidariossios atsakomybės, priteisti iškovės naudai iš atsakovo D. S. 391,29 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2025 m. kovo mėn., 7,12 delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės S. S. priteisti 391,29 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2025 m. kovo mėn., 7,12 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo srendimo visiško įvykdymo.

19. Anot ieškovės, nors atsakovų nuosavybės teisė į Butą yra dalinė, pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama tuo atveju, kai prievolė kyla iš paslaugų teikimo, jungtinės veiklos ar kelių asmenų veiksmais padarytos žalos. Kadangi skola susidarė už šilumos energijos tiekimo paslaugas, atsakovų atsakomybė laikytina solidaria. Atmetus prašymą dėl solidariosios atsakomybės taikymo, ieškovė nurodė palaikanti reikalavimą dėl dalinės atsakomybės taikymo pagal kiekvienam iš atsakovų priklausančias Buto dalis.

20. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi vėl nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nutartyje nurodė, kad atsakovų solidarioji atsakomybė kyla pagal įstatymą ir negali būti panaikinta šalių susitarimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas bendraturtis atsako už su bendru turtu susijusias prievoles, išlaidas ir mokesčius proporcingai savo daliai (CK 4.76 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, turėjo aiškiai ir tiksliai suformuluoti savo reikalavimą.

21. Ieškovė 2025 m. birželio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį, palaikė reikalavimus, išdėstytus 2025 m. gegužės 27 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo. Ieškovė nurodė, kad gali reikšti alternatyvius reikalavimus. Jei pirmosios instancijos teismas netenkintų reikalavimo dėl solidarios atsakovų atsakomybės, ieškovė prašė taikyti dalinę atsakovų atsakomybę.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovei, nustatęs, kad ieškovė patikslintame ieškinyje pakartojo prašymą priteisti skolą solidariai arba lygiomis dalimis iš atsakovų, todėl nepašalino anksčiau nurodytų ieškinio trūkumų.

23. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad materialinio reikalavimo pagrįstumas vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Todėl, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti bylą ir galutiniu sprendimu ieškinį patenkinti, atmesti arba patenkinti iš dalies, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija.

25. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Minėta, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus, o išnagrinėjęs ginčą sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).

26. Ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

27. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

28. Kaip ir nustatyta pirmiau, ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų priteisti skolą už Butui tiektą šilumos energiją. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi, įvertinęs ieškovės pateiktą nekilnojamojo turto registro išrašą, nustatė, kad Butas, kuriame buvo naudojama šilumos energija, priklauso atsakovams bendrosios dalinės (po 1/2 dalį), o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nenurodė teisinio pagrindo, pagrindžiantį solidariiosios atsakovų atsakomybės taikymą. Ieškovė patikslino ieškinį, nurodydama CK 6.6 straipsnio 3 dalį kaip solidariosios atsakomybės pagrindą, ir papildomai pareiškė alternatyvų reikalavimą dėl skolos priteisimo dalinės atsakomybės pagrindu.

29. Susipažinus tiek su pradiniu, tiek su patikslintu ieškiniu, nustatyta, kad ieškovė nurodė skolos už šilumos energiją susidarymo aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindimą). Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) ir pateikė įrodymus, kurie, jos vertinimu, pagrindžia reikalavimus. Todėl ieškinys atitinka turinio ir formos reikalavimus, įtvirtintus CPK 135 straipsnyje.

30. Tai, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti skolą solidariai iš atsakovų, o taisydama pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytą trūkumą dėl reikalavimo būdo pateikė ir alternatyvų reikalavimą, nėra esminė kliūtis priimti ieškinį. Kaip jau minėta, į teismą besikreipiantis asmuo turi teisę pats suformuoti ieškinio dalyką taip, kaip siekia apginti pažeistas teises. Ieškovas savo nuožiūra gali pasirinkti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą taikyti, todėl atitinkamai turi teisę suformuluoti ir alternatyvų reikalavimą.

31. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovės reikalavimais siekiama tokios pačios teisinės pasekmės – skolos priteisimo iš atsakovų. Skiriasi tik reikalavimo būdas – priteisti skolą solidariai arba dalimis. Alternatyvių reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, apibrėžia ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų ginčo išsprendimą iš esmės.

32. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai įvertino ieškinio pagrįstumą, nukreipdamas ieškovę formuluoti reikalavimą ne solidariosios, o dalinės atsakomybės pagrindu. Pažymėtina, kad bylos iškėlimo stadijoje teismas negali vertinti, kokiu pagrindu – solidariosios ar dalinės atsakomybės – turi būti priteisiama skola, nes tai yra materialiojo, o ne procesinio pobūdžio klausimas. Pareikštų reikalavimų pagrįstumas ir jų tenkinimo klausimas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovė negali reikšti reikalavimo dėl solidarios atsakovų atsakomybės ir, ieškovei pateikus alternatyvų reikalavimą dėl dalinės atsakovų atsakomybės, nepagrįstai nusprendė ieškinį laikyti nepaduotu bei jį grąžinti ieškovei. Todėl apskųsta nutartis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.