Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Impresso LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Impresso LT“ pateikė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Raseinių autobusų parkas” ir V. L. dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, kuriuo prašė pripažinti, kad UAB „Raseinių autobusų parkas” (duomenys neskelbtini) su V. L. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl inžinerinių statinių – aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), perleidimo yra niekinė ir negaliojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – dvišalę restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Raseinių autobusų parkas” nuosavybėn inžinerinius statinius – aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę UAB „Raseinių autobusų parkas” grąžinti atsakovui V. L. už pirktą daiktą jo sumokėtą sumą – 35 200,00 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės MB „Impresso LT“ ieškinį atsakovams UAB „Raseinių autobusų parkas“ ir V. L. dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, motyvuodamas tuo, kad ieškinį pateikė netinkama šalis, dėl to ginčas nenagrinėtinas teisme. Teismas vertino, jog, analizuojant ieškinį, iš jo turinio matyti, kad ieškovė pateikė ieškinį, iš esmės ne gindama savo pažeistas subjektines teises, bet siekdama apginti viešąjį interesą. Apeliantė teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepateikta jokių motyvų, paaiškinančių, kuo remdamasis teismas padarė išvadą apie tai, kad ieškovė ieškinį reiškia gindama viešą interesą, bei pažymi, jog ieškinyje yra nurodyta, kad ieškinys reiškiamas ginant pažeistą ieškovės teisę dalyvauti turto pardavimo aukcione ir įsigyti parduodamą turtą, o ne siekdama apginti viešąjį interesą.

8. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantė (ieškovė), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

9. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).

10. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

11. Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį atsakovams UAB „Raseinių autobusų parkas” ir V. L. dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, kuriuo prašo pripažinti, kad UAB „Raseinių autobusų parkas“ (duomenys neskelbtini) su V. L. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl Inžinerinių statinių – aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), perleidimo yra niekinė ir negaliojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – dvišalę restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Raseinių autobusų parkas“ nuosavybėn Kitus inžinerinius statinius – aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant atsakovę UAB „Raseinių autobusų parkas“ grąžinti atsakovui V. L. už pirktą daiktą jo sumokėtą sumą – 35 200,00 Eur. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad, įvertinusi jai žinomas faktines sandorio aplinkybes, mano esant galimu konstatuoti, jog sandoris sudarytas nesilaikant tokiam sandoriui taikytinų imperatyvių teisės normų reikalavimų, lemiančių, be kita ko, ieškovės teisėtų interesų pažeidimą – ieškovė negalėjo dalyvauti jai patrauklaus nekilnojamojo turto pardavimo aukcione ir taip prarado galimybę jį įsigyti, o vėliau – gauti komercinės naudos iš jo naudojimo. Siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Ieškovė nurodo, kad yra pažeisti jos teisėti interesai bei siekia šiuo ieškiniu apginti savo pažeistas teises, ieškiniu prašo taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – dvišalę restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Raseinių autobusų parkas“ nuosavybėn Kitus inžinerinius statinius – aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant atsakovę UAB „Raseinių autobusų parkas“ grąžinti atsakovui V. L. už pirktą daiktą jo sumokėtą sumą – 35 200,00 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinį reiškia gindama viešąjį interesą, kad ieškinį pateikė netinkama šalis ir dėl to ginčas nenagrinėtinas teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.