Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2002 m. vasario 7 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 246¹ straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 m. 6 mėn., pritaikius BK 47-1 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. (teistumas išnykęs);

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį 2 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs);

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 20 parų arešto bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skiriant baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždraudžiant naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuojant S. Š. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. lapkričio 3 d. apie 22.06 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo S. Š. priklausantį ir jos vardu registruotą automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,14 promilių girtumas).

Šiais veiksmais R. V. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Dėl bausmės skyrimo

Prokuroras Andrius Brasas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis 3 kartus teistas, tame tarpe ir už tokį patį nusikaltimą, t. y. transporto priemonės vairavimą neblaiviam, išvadų nedaro, nesistengia keisti elgesio ir sistemingai pažeidinėja nustatytą teisinę tvarką, anksčiau skirta bausmė nepasiekia prevencijos tikslų, prašo skirti 90 parų areštą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis prašo leisti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, atsižvelgiant, kad jis neseniai pradėjo dirbti, dirba slenkančiu grafiku, kadangi ilgą laiką buvo bedarbis, brangina darbą ir jo nenori prarasti, be to prižiūri ir slaugo neįgalųjį tėvą, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

BK 281 straipsnio 7 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo R. V. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad R. V. anksčiau teistas, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistas už tokį patį nusikaltimą, už kurio padarymą buvo paskirta arešto bausmė, kuri pagal bausmės rūšį yra griežtesnė už piniginę baudą. Todėl skirti už tokį patį nusikaltimą lengvesnę bausmę – piniginę baudą yra netikslinga. R. V., turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikomas recidyvistu. Vien ši aplinkybė kaltinamojo asmenybės visapusiškai neapibūdina, tačiau teismas į ją, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės R. V. gyvenime, greičiau dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas. R. V. ankstesnis teistumas, daromų nusikalstamų veikų kryptingumas (kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad būdamas neblaivus turi potraukį vairuoti automobilį) parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti savo gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams. R. V. skirti arešto bausmę taip pat nėra pagrindo, kadangi arešto bausmės realaus vykdymo nėra galimybės atidėti, o kaltinamasis arešto bausmę pageidauja atlikti poilsio dienomis, nurodydamas, kad slaugo neįgalų tėvą ir dirba slenkančiu grafiku. Be to, tokia bausmė už tokį patį nusikaltimą kaltinamajam paskirta ankstesniu baudžiamuoju įsakymu, po kurio priėmimo kaltinamasis padarė tokį patį nusikaltimą, kas rodo, kad paskirtos bausmės tikslai nebuvo paskirti, kaltinamasis išvadų nepadarė. Teismo vertimu, arešto bausmė taip pat ir poilsio dienomis pagal kaltinamojo slenkantį darbo grafiką neatitiks bausmės tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, t. y. kad R. V. teistas už tokį patį nusikaltimą, pakartotinai analogišką nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė – sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiškas, dirba, slaugo neįgalų tėvą, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam R. V. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. V. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas, keturis kartus buvo baustas administracine tvarka, kad vairavo neturėdamas teisių. Kaltinamasis taip pat turi galiojančių nuobaudų. Šio nusikaltimu padaryti KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilės etilo alkoholio. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti R. V. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius R. V., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga R. V. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad R. V. nustatytinas maksimalus draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti terminas, t. y. 3 metai.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam R. V. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Automobilio savininkė S. Š. (b. l. 10), kuri teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju R. V. kartu vartojo alkoholį, suprasdama, kad kaltinamasis neblaivus, jam leido naudotis jai priklausančia priemone, be to nusikalstamos veikos padarymo metu pati kartu automobiliu važiavo. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad transporto priemonė, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuota.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitomas R. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d. (1 para) (b. l. 48-49, 51).

Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60) paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti R. V. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. V. paskirtos 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu ir 66 straipsniu, įskaityti į paskirtosios bausmės laiką R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d. (viena para), vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejus) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalimi, konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kartu su konfiskuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelius 2 vnt. perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.

R. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį R. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.