Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui K. S., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sūnus M. P. nuo savo gimimo gyvena kartu su ieškove, abiejų gyvenamoji vieta šiuo metu yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovė rūpinasi sūnumi, jį prižiūri, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Atsakovo lankymosi pas sūnų neriboja ir neketina riboti, bet pats atsakovas sūnaus nelankė, todėl netikslinga reikšti ieškinio reikalavimo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo.

Gimus sūnui, teko supirkti visą jam būtiną kraitelį: lovytę, vežimuką, vystymosi stalą, vonelę, patalynę ir t. t. Atsakovas šiems būtiniems pirkiniams lėšų neskyrė. Sūnaus kasdieniniai priežiūrai būtina skirti mėnesiui 500 Eur: sūnų maitina mišinukais, tam mėnesiui reikia skirti 50 Eur, sauskelnėms mėnesiui – 100 Eur, kūno priežiūros priemonėms – 50 Eur, rūbeliams – 150 Eur. Visus būtiniausius maisto produktus perka iš ūkininkų, rūbus, avalynę - turguje, dėvėtų rūbų parduotuvėse, todėl jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Matas yra sveikas, tačiau jam nuolat kraujyje trūksta geležies, todėl tenka pirkti tam skirtus vaistus – 24 Eur mėnesiui, taip pat sūnus serga peršalinimo ligomis, perka vitaminus imuninei sistemai stiprinti. Atsakovas finansiškai pajėgus teikti prašomą išlaikymo dydį. Jis yra sveikas, dirba nelegaliai statybose ir turi nuolatinį neviešinamų pajamų šaltinį.

Ji pati neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, su sūnumi Matu gyvenu bute, kurio savininkas leido jame gyventi neatlygintinai, žodinės panaudos sutarties pagrindu, tačiau ji turi mokėti komunalinius mokesčius, kurie šiltuoju metų sezonu buvo apie 50-60 Eur. Jos vienintelis pragyvenimo šaltinis mėnesiui yra: 236,65 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 100,23 Eur išmoka vaikui. Galimybės užsidirbti papildomai neturi, nes namuose augina bei prižiūriu mažametį sūnų. Šalių sūnus M. gimė (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas už 10 mėnesių, skaičiuojant į mėnesį po 250 Eur, ir sudaro 2 500 Eur.

Ieškovė A. P. teismo posėdyje ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 23 sek. – 29 min. 56 sek) prašė tenkinti ieškinį, remdamasi jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas po sūnaus gimimo jį aplankydavo vieną ar du kartus per mėnesį, yra davęs apie 300,00 Eur. Jos mėnesio pajamos: socialinė išmoka vaikui ir 214,00 Eur vaiko priežiūros išmoka. Ji panaudos pagrindu gyvena bute, moka komunalinius mokesčius. Gyvenant kartu, atsakovas nelegaliai dirbo statybose, uždirbdavo apie 1 000,00 Eur per mėnesį. Jos specialybė – socialinio slaugytojo padėjėja.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje (2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 16 sek. – 37 min. 04 sek) ieškinį palaikė, remdamasi jame nurodytais motyvais, prašė tenkinti.

Atsakovas K. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui įteikti tinkamai (e. b. l. 32). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (e. b. l. 85), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, todėl, nepilnamečio vaiko interesais, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (e. b. l. 10-11) nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi M. P. panaudos teise gyvena vieno kambario ir virtuvės bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, aplinka tinkama augti nepilnamečiui. Ieškovė nedirba, namuose augina sūnų. Šeimos pajamas sudaro 100,00 Eur išmoka vaikui bei 336,00 Eur vaiko auginimo išmoka. Bendros šeimos mėnesio pajamos yra apie 440 Eur. Pokalbio su A. P. metu ši teigė, kad atsakovas nepripažįsta tėvystės, nuo 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigos berniuką matė tik tris-keturis kartus, jo nelanko, nesidomi juo, neskambina. A. P. teigimu atsakovas nuo 2019 m. gruodžio mėnesio nepilnamečio M. P. išlaikymui davė 200 Eur. Dėl tėvystės nustatymo nurodė, kad tikslinga skirti genominę ekspertize tėvystei nustatyti. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad berniukas nuo gimimo auga tik su motina, jam labai reikalinga motiniška šiluma ir priežiūra, skyrius palaiko ieškovės reikalavimą ir daro išvadą, kad M. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečio interesus. Skyrius mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 250,00 Eur, mokama kas mėnesi periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, prileistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis ieškovę, neprieštarauja nepilnamečio M. P. interesams. Skyrius palaiko išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą. Skyriaus nuomone, atsakovo teikta suma išskaitytina iš bendros reikalavime nurodytos sumos.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė teismo posėdžio metu ((duomenys neskelbtini)teismo posėdžio garso įrašas) išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Prienų r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (e. b. l. 6, el. dok. CBP-5760 priedas), matyti, ieškovė yra M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvo duomenys gimimo liudijime nenurodyti, t. y. tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. Sūnaus M. P. gimimo metu jo motina A. P. nebuvo susituokusi, t. y. vaikas gimė ne santuokoje.

Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi šioje byloje paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. S. yra vaiko M. P. biologinis tėvas su 99,9999999997 procentų tikimybe (e. b. l. 64-68).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, ją gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Taigi, tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Kaip minėta, Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad K. S. yra vaiko M. P. biologinis tėvas su 99,9999999997 procentų tikimybe. Šis įrodymas patikimai patvirtina, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. P. tėvas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas K. S. (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis). Ieškovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. P. gyvena kartu su ieškove panaudos teise vieno kambario ir virtuvės bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10-11), atsakovas gyvena kitu adresu – nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu šalys kartu gyveno nuo 2014 metų pavasario, kai sūnui buvo trys savaitės, šalys pradėjo gyventi atskirai.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su ja, nes sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriau atitiktų jo interesus – ji turi galimybę sudaryti jam tinkamas sąlygas augti ir vystytis, be to, sūnus M. P. nuo savo gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri rūpinasi sūnumi, jį prižiūri, atsakovas nėra išreiškęs noro lankyti sūnų ar pats jį auginti, sūnui dar nėra metukų, jam reikalinga ieškovės nuolatinė priežiūra. Atsakovas, minėta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais.

Įvertinus vaiko dabartinę gyvenamąją vietą, tai, jog byloje nenustatyta, kad vaikui ieškovės gyvenamojoje vietoje būtų sudarytos netinkamos sąlygos augti ir vystytis, tai, kad byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų apie ieškovės galėjimą ir sugebėjimą rūpintis vaiku nėra, taip pat tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, jų tarpusavio emocinis ryšys labai stiprus, prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, tuo, kad šio vaiko įprastinė gyvenamoji vieta būtent yra ieškovės gyvenamojoje vietoje, čia susiformavę vaiko socialiniai ryšiai, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, konstatuotina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, tokiai pozicijai neprieštarauja ir byloje išvadą teikianti institucija (CK 3.169 straipsnis). Atsižvelgiant į paminėtą, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (CK 3.161, 3.163, 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis, CPK 178, 185, 186 straipsniai).

Ieškovė nepilnamečio sūnaus išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur per mėnesį periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės ir 2 500,00 Eur nepilnamečio vaiko sūnaus M. P. išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. spalio 5 d.), skaičiuojant už vieną mėnesį po 250,00 Eur. Atsakovas, minėta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl vaiko poreikių ir tam patiriamų išlaidų.

Sprendžiant dėl šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į jo poreikius, išlaidas jiems tenkinti. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad sūnaus kasdieninei priežiūrai būtina skirti mėnesiui 500 Eur: sūnų maitina mišinukais, tam mėnesiui reikia skirti 50 Eur, sauskelnėms mėnesiui – 100 Eur, kūno priežiūros priemonėms – 50 Eur, rūbeliams – 150 Eur. M. yra sveikas, tačiau jam nuolat kraujyje trūksta geležies, todėl tenka pirkti tam skirtus vaistus, kainuojančius 24 Eur mėnesiui. Iš ieškovės pateiktos mėnesio išlaidų, būtinų nepilnamečio sūnaus M. P. tinkamam poreikių tenkinimui, suvestinės matyti, kad nepilnamečio vaiko maistui (pieno mišinukams, arbatėlei, tyrelėms ir pan.) kas mėnesį reikalinga 200,00 Eur, higienos reikmenims (sauskelnėms, kūno priežiūros priemonėms) – 150,00 Eur, drabužiams, avalynei – 150,00 Eur, vitaminams – 30,00 Eur, iš viso – 530,00 Eur (e. b. l. 6, el. dok. CBP-5760 priedas).

Teismas pažymi, kad nesutinka su ieškovės poreikių lentelėje nurodytais išlaidų dydžiais mėnesiui nepilnamečio vaiko drabužiams, avalynei – 150,00 Eur, nepilnamečio vaiko maistui (pieno mišinukams, arbatėlei, tyrelėms ir pan.) – 200,00 Eur, jas laiko išdidintomis. Atsižvelgiant į vaiko amžių, laikytina, kad nepilnamečio vaiko drabužiams, avalynei tenkanti mėnesio išlaidų suma neturėtų viršyti 100,00 Eur, o vaiko maistui – 150,00 Eur. Kita vertus, ieškovė nenurodė komunalinių mokesčių išlaidų dalies, tenkančios vaikui, nors pagrįstai tikėtina, kad gyvenant bute patiria tokias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad vaikui tenkanti buto komunalinių mokesčių išlaikymo išlaidų suma yra vidutiniškai 70 Eur per mėnesį.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas šalia bendrųjų būtinųjų poreikių, tokių kaip maistas, apranga, higiena ir pan., neturi nustatytų specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos sutrikimais, tačiau nors vaikui teisės aktų nustatyta tvarka nenustatyti specialieji poreikiai, tai nereiškia, kad jis apskritai neserga (pvz., sezoninėmis ligomis), ar kad jam nereikalingi vitaminai, maisto papildai.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 607 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas yra 642 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas pažymi, kad esant galimybei, tėvai turi teikti ne tik minimalų išlaikymą, o tokį išlaikymą, kurio pakaktų visapusiškai patenkinti vaikų poreikius, juos ugdyti papildomai, gerinti jų aplinką.

Nors ieškovė nepateikia nurodytas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, juolab nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tai, kad būtinosios išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos, juolab atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, ieškovės paaiškinimus, bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog visiems būtiniems nepilnamečio šalių sūnaus poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, protinga suma per mėnesį jo išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti apie 500 Eur. Atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijų, kurio dydis kaip minėta šiuo metu yra 642 Eur, konstatuotina, kad jis nagrinėjamu atveju tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko faktinių poreikių, patiriamų realių išlaidų pagrįstumą. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų didesnes kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 punktas), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.

Pažymėtina, kad tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš pažymos apie pajamas nustatyta, kad ieškovė gauna apie 100 Eur išmoką vaikui per mėnesį iš valstybės, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina ir valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Atsižvelgiant į tai, vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikui išlaikyti nustatytiną dydį, todėl teismo nustatyta 500 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių suma mažintina iki 400 Eur.

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo įvertintina tėvų turtinė padėtis. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (e. b. l. 6, el. dok. CBP-5760 priedas), kas mėnesį gauna 100,23 Eur dydžio išmoką vaikui ir vaiko priežiūros išmoką, kurios dydis nuo 2021 m. sausio mėn. – 214,32 Eur (e. b. l. 52-54), teismo posėdyje nurodė, kad finansiškai jai padeda tėvai, brolis. A. P. (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 5 d. jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. A. P. kartu su mažamečiu sūnumi M. P. panaudos teise gyvena vieno kambario ir virtuvės bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10-11). Ieškovė kitų išlaikytinių neturi, teismo posėdžio metu nurodė, jog didelių sveikatos problemų neturi, patiria išlaidų vaistams migrenai gydyti.

Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių), duomenų apie savo darbinę veiklą ir gaunamas pajamas nepateikė. VSDFV duomenimis, atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. vykdė bei nuo 2020 m. vasario 6 d. vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą (e. b. l. 16, 50). Ieškovės teigimu, jai ir atsakovui gyvenant kartu, atsakovas nelegaliai dirbo statybose, jo mėnesio pajamos buvo apie 1 000,00 Eur. Atsakovas be šalių nepilnamečio vaiko M. P. turi dar du išlaikytinius – sūnų T. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą V. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo K. S. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams T. S. ir dukrai V. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (e. b. l. 97-98).

Duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti ar jo galimybė dirbti būtų apribota, byloje nėra, todėl jis privalo imtis priemonių gauti darbines pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis pajamų atžvilgiu yra geresnė nei ieškovės, nes jis gauna pajamas iš individualios veiklos, kurios, kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovė, yra maždaug 1 000,00 Eur/mėn., ieškovė šiuo metu gauna vaiko priežiūros išmoką, kurios dydis nuo 2021 m. sausio mėn. – 214,32 Eur. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad ieškovei dalį laiko tenka skirti kasdieninei vaiko priežiūrai, kasdieniniam auklėjimui, bendravimui, ugdymui, todėl neabejotina, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti papildomas pajamas yra apribotos jau vien todėl, kad nepilnamečio vaiko priežiūrai būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui. Nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto atžvilgiu šalių turtinė padėtis laikytina panašia, nes šalys minėto turto neturi.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas sprendžia, kad įvertinus nepilnamečio sūnaus poreikius (500 Eur), šią sumą sumažinus gaunamos vaiko išmokos suma (100 Eur), panašią šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas darbingas, sveikas, nors turi dar du išlaikytinius, tačiau gauna didesnes negu ieškovė pajamas, tai, kad šalių vaikas gyvena su ieškove, kas preziumuoja ir nenumatytų papildomų išlaidų patyrimą, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis nustatytinas 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek jo dydį.

Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, teismas pažymi, kad 2 500,00 Eur nepilnamečio vaiko sūnaus M. P. išlaikymo įsiskolinimas prašomas priteisti už 10 mėnesių (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. spalio 5 d.), skaičiuojant už vieną mėnesį po 250,00 Eur.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Pažymėtina, kad nors galimai atsakovas abejojo, kad M. P. yra ne jo vaikas, tačiau šiai aplinkybei išsiaiškinti nesiėmė jokių priemonių. Tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, todėl atsakovo neveikimas (nebandė išsiaiškinti ar vaikas jo) nepaneigia jo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas nepateikė duomenų, jog nurodytu laikotarpiu išlaikė vaiką bei nepateikė duomenų, jog prie vaiko išlaikymo prisidėjo kitomis formomis (pvz., maistu, drabužiais, praleisdamas kartu atostogas ir pan.), tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo vaiko išlaikymui yra davęs 300,00 Eur, todėl teismas šia suma mažina atsakovo išlaikymo įsiskolinimą (CPK 178, 182, 185, 187 straipsniai). Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nepateikė, išlaikymo įsiskolinimo sumos dydžio tuo laikotarpiu neneigė. Remiantis teismo iniciatyva išreikalautu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išrašu, atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. vykdė bei nuo 2020 m. vasario 6 d. vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą (e. b. l. 50), o iš byloje esančių VĮ „Registrų centro“ duomenų nustatyta, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovas neturi (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, vaiko poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo panašūs, kaip ir nustatytieji bylos nagrinėjimo metu –t. y. būtiniems vaiko poreikiams išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalinga minimaliai 500 Eur suma iš abiejų tėvų, kuri mažintina išmokų vaikui suma 100 Eur. Teismo vertinimu, nurodytu laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis pajamų atžvilgiu buvo pakankama teikti 200,00 Eur mėnesinį išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 1 700,00 Eur (200,00 Eur x 10 mėnesių – 300,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 6). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos – 609,23 Eur (e. b. l. 89)

Patenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo priteistina 150,00 Eur (75,00 Eur x 2) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), o iš dalies patenkinus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistina 92,00 Eur ((200,00 Eur x 12 mėn.+ 1 700,00) x 3 procentai x 75 procentai) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo priteistina 242,00 Eur (150,00 Eur + 92,00 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80, 88, 93, 96 straipsniai).

Byloje buvo sprendžiami reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t. y. viso 4 reikalavimai, iš kurių visiškai patenkinti du reikalavimai (100 procentų), o du reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinti iš dalies (dėl išlaikymo – 80 procentų, o dėl išlaikymo įsiskolinimo – 68 procentais). Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad iš viso patenkinta 87 procentai ieškovės reikalavimų, todėl nurodytos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai teismo patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo valstybei priteistina 530,03 Eur (609,23 Eur x 87 procentai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 10,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies, paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai. Iš atsakovo priteistina 9,07 Eur minėtų išlaidų valstybės naudai, o likusi procesinių dokumentų išlaidų suma iš ieškovės nepriteistina, nes ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą, be to, minėta procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis M. P. yra K. S. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. spalio 5 d.

Nepilnamečiui sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jo motinai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 530,03 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 03 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 9,07 Eur (devynis eurus 07 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.