Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. byloje sprendžiamas ieškovės T. S. reikalavimų atsakovui A. J. dėl 5 000 Eur piniginės prievolės priteisimo (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 punktas; Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnis).

Dėl bylos išnagrinėjimo tvarkos ir formos

Dėl esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų šalių ginčui (iš)spręsti

5. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

5.1. ieškovei T. S. dovanotojas D. B. (D. B.) dovanojimo sutarties, sudarytos 2022-01-26, pagrindu transporto priemonę „BMW 525“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta, kad dovanos vertė – 5 000 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 12–13);

5.2. AB „Regitra“ rašte nurodė, kad Kelių transporto priemonių registro duomenimis transporto priemonė „BMW 525“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2022-01-26 T. S. vardu, tačiau transporto priemonė 2024-08-31 išregistruota, kadangi gauta informacija iš Latvijos Respublikos apie transporto priemonės įregistravimą užsienyje.

Dėl reikalavimo priteisti piniginę prievolę

6. Pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 5 000 Eur piniginę prievolę (žalą). Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutinka.

7. Teismas, susipažinęs su į bylą teikta rašytiniais įrodymais (AB „Regitra“ pažyma, transporto priemonės „BMW 525“ pirkimo–pardavimo sutartimi, dovanojimo sutartimi), taip pat tarp ieškovės ir atsakovo vykusio susirašinėjimo (el. b. f. l. 20–82), sprendžia, jog tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis). Kadangi byloje nėra ginčo dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovas turėjo atsakovui perduotą transporto priemonę parduoti bent už 5 000 Eur, teismas detalesnės šalių teisinių santykių analizės neatlieka, tačiau pažymi, jog, labiausiai tikėtina, kad tarp šalių buvo susiklostę automobilio naudojimosi ir tarpininkavimo, siekiant parduoti transporto priemonę, (sutartiniai) teisiniai santykiai. Rašytinė bylos medžiaga neprieštaringa, atsakovas nei piniginės prievolės, nei faktinių aplinkybių neginčija, todėl ieškinio reikalavimai tenkinami ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 5 000 Eur piniginė prievolė (CK 6.213 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 5 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei atlyginimo

10. Ieškovė taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą išspręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei atlyginimo klausimą. Teismas, įgyvendindamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą pareigą, nustatė, kad:

10.1.1. iš viso 114 Eur proceso inicijavimo išlaidos: 113 Eur žyminis mokestis ir 1 Eur administravimo mokestis už bankinio pavedimo (mokėjimo) atlikimą (el. b. f. l. 4);

10.1.2. 1 000 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (el. b. f. l. 96–99).

11. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).

12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų (bylinėjimosi išlaidų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų (išlaidų) atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Esminis principas, kuriuo paremta aptarta taisyklė yra ta, kad „pralaimėjęs moka“. Atsakovas ieškinį pripažino, todėl laikytina, jog ieškovė iš atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidos nedidelės, racionalios, todėl nemažintinos ir priteistinos visa apimtimi.

13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteisiamos, kadangi neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su visais vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Dėl teismo sprendimu priteistų sumų (su)mokėjimo išdėstymo

14. Atsakovas teismui pateikė prašymą priteistos 5 000 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė teismui pozicijos dėl skolos (piniginės prievolės) (ne)išdėstymo neteikė, prieštaravimų nereiškė.

15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti. Teisės jurisprudencijoje, analizuojant CPK 284 straipsnio 1 dalį:

15.1. nurodoma, kad aptariama proceso įstatymo nuostata įgalina teismą, priėmusį sprendimą, modifikuoti sprendimo priverstinį įvykdymą, t. y. nustatyti lengvatinį terminą įvykdyti piniginei prievolei, kuria skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (žr. Driukas, A.; Jokūbauskas, Č.; Koverovas, P. et. al. Lietuvos Respublikos civilinio proceso komentaras. II dalis. Procesas Pirmosios instancijos teisme. III dalis. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei nagrinėjimo ypatumai. Vilnius: Justitia, 2005, p. 214). Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas – tai vykdymo veiksmų (priteistų piniginių sumų – apylinkės teismo pastaba) išdėstymas tam tikrais etapais (per tam tikrą laiko tarpą – apylinkės teismo pastaba) (žr. ir Kauno apygardos teismo 2012-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-681-658/2012; Driukas, A., Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 799–800);

15.2. kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame (sprendime) nurodyta tvarka, kadangi teismo sprendimo nevykdymą gali lemti ir objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame (sprendime) nurodytu būdu. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo (sprendimo) įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka; ii) CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja – fakto klausimas. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo klausimą atsižvelgtina ir į tai, ar atidėjus/išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo (sprendimo) įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis (sprendimas) priimtas, lūkesčiai; sprendimo vykdymo atidėjimas/išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (siektina išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019, nutarties 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

16. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog dirba UAB „T.“, mėnesinis atlyginimas apie 944 Eur. Taip pat pateikė duomenis apie būsto paskolą, kurios pagrindu įsipareigojęs iki 2046-09-30 mokėti po 369,12 Eur. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais sprendžia, jog byloje galimas kompromisinis sprendimas – priteistos piniginės prievolės mokėjimo išdėstymas konkrečiomis sumomis per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. išdėstyti priteistos 5 000 Eur piniginės prievolės (skolos) išmokėjimą per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nurodant, kad atsakovas ieškovei nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį, iki kiekvienos paskutinės kalendorinio mėnesio dienos turi sumokėti po 500 Eur įmoką (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, CPK 284 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismo vertinimu, teismas, parinkdamas teismo sprendimo (į)vykdymo modifikavimo galimybę, turi parinkti tokį įsiteisėjusio teismo sprendimo (į)vykdymo modifikavimo būdą, kuris turi tenkinti tiek išieškotojo (ieškovės), tiek skolininko (atsakovo) interesus, taip pat padėti greičiau tarp šalių atkurti teisinę taiką bei, galiausiai, realiai įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais asmuo (aptariamu atveju – atsakovas) įpareigotas įvykdyti piniginę prievolę.

17. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog teismo sprendimo (į)vykdymo tvarkos modifikavimas 10 mėnesių laikotarpiui, nagrinėjamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, yra galimas bei nepažeidžiantis ieškovės interesų.

18. Aiškumo dėlei pažymima, jog atsakovas turi pareigą pats perskaičiuoti ir sumokėti 5 proc. palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo likusio sumokėti piniginės prievolės (skolos) sumos.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Tai reiškia, jog nors teismas ir turi pareigą motyvuoti sprendimo motyvus, tačiau motyvacija gali (ir turi) būti glausta (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

20. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.

21. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės T. S. turtinėmis pretenzijomis atsakovui A. J., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami, tačiau priteistos piniginės prievolės (skolos) sumos (su)mokėjimą išdėstant 10 (dešimties) mėnesių periodui, aptartą terminą pradedant skaičiuoti nuo šio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259–260 straipsniais, 269–270 straipsniais, 284 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti ieškovės T. S. ieškininiame pareiškime (ieškinyje) (dok. reg. Nr. CBP-268) suformuluotus turtinio pobūdžio reikalavimus atsakovui A. J..

Priteisti ieškovei T. S. iš atsakovo A. J. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) piniginę prievolę (skolą) ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš viso 1 114 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti iš atsakovo A. J. ieškovei T. S. priteistos 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) piniginės prievolės (skolos) išmokėjimą per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nurodant, kad atsakovas A. J. nuo šio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį, 10 (dešimt) mėnesiui paeiliui, ieškovei (su)moka po 500 Eur (penkis šimtus eurų) iki einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės dienos.

Nurodyti, kad atsakovas A. J. turi pareigą savo iniciatyva kiekvieną mėnesį perskaičiuoti ir (su)mokėti procesines palūkanas ieškovei T. S. nuo likusios nesumokėtos priteistos piniginės prievolės (skolos) sumos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.