Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Juozapavičius, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies nuteistojo R. M. prašymas dėl įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. M. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30 MGL dydžio bauda, 25 straipsnio 2 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 160 MGL dydžio bauda, 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 76 MGL dydžio bauda, 24 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 115 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė 230 MGL dydžio bauda, į ją įskaitant 21 (dvidešimt vieną) dieną jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiko nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. kovo 20 d., t. y. 21 MGL.

2. Be to, R. M. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 230 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 mėnesį sumokėti į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą 5 MGL (650 Lt) bei įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3. Be to, R. M. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė ir 230 MGL dydžio bauda.

4. Be to, R. M. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, BK 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė ir 230 MGL bauda.

5. Be to, R. M. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta galutine nustatyta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmės dalį (8 (aštuonerius) metus 9 (devynis) mėnesius 14 (keturiolika) dienų) laisvės atėmimo ir 230 MGL dydžio baudą) ir jam paskirta galutinė subendrinta 17 (septyniolikos) metų 9 (devynių) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė ir 230 (dviejų šimtų trisdešimt) MGL dydžio bauda.

6. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi nuteistojo R. M. prašymas tenkintas iš dalies ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, perkvalifikuotos iš BK 21 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. X-272 įsigaliojęs nuo 2005 m. birželio 30 d.) į BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) bei iš BK 24 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. X-272 įsigaliojęs nuo 2005 m. birželio 30 d.) į BK 24 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Kitoje dalyje nuteistojo prašymas buvo atmestas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Nuteistasis R. M. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį ir pritaikius nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus nustatyti galutinę subendrintą bausmę, neviršijančią 25 metų laisvės atėmimo. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo teigiamos charakteristikos, atliktos 16 metų laisvės atėmimo bausmės dalies ir kitų aplinkybių, patvirtinančių jo daromą pažangą. Teismas nepagrįstai neperskaičiavo subendrintos bausmės, kad ji neviršytų 25 metų laisvės atėmimo.

5.2. Perkvalifikuodamas tik dvi veikas pagal švelnesnį BK straipsnį, teismas neįvertino BK pakeitimų poveikio subendrintai bausmei. Be to, teismas nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose sprendžiant klausimą dėl švelnesnio įstatymo taikymo.

5.3. Teismas faktiškai paskyrė 31 metų laisvės atėmimo bausmę be jokios galimybės peržiūrėti tokio dydžio bausmę.

6. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. birželio 13 d. gautas prašymas prie skundo medžiagos pridėti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. NĮ-25-603, kuriuo nuteistajam R. M. leista, taikant elektroninio stebėjimo priemones, trims paroms parvykti į gyvenamąją vietą. Prašyme nurodoma, kad šis sprendimas pagrindžia nuoseklią nuteistojo pažangą, Lietuvos kalėjimo tarnybos administracijos pasitikėjimą ir teigiamą elgesio įvertinimą.

7. Atsiliepimų į pateiktą skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą apygardos teismo procesinį sprendimą, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, peržiūrėjęs nuteistojo atžvilgiu priimtus teismo nuosprendžius ir įvertinęs baudžiamojo įstatymo pakeitimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.

10. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

11. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog didžioji dalis nuteistojo skundo argumentų yra susiję su jo padarytų nusikaltimų ir asmenybės vertinimu, kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (ne)pagrįstu nustatymu bei netinkamu jų įvertinimu. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja bausmės skyrimo pagrindų BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme, iš naujo nenustatinėja atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bausmės skyrimo klausimas galutinai yra išspręstas išnagrinėjus baudžiamąsias bylas ir priėmus galutinius teismo baigiamuosius aktus anksčiau minėtuose teismų sprendimuose. Todėl nuteistojo argumentai, kiek jie susiję su jo asmenybės, atsakomybę lengvinančių ir kitų tokio pobūdžio aplinkybių vertinimu, nenagrinėtini. Teismas šiuo atveju nagrinėja tik tai, ar nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Be to, nuteistojo argumentai dėl jo teigiamų pokyčių ir pastangų atliekant bausmę gali būti įvertinti svarstant jo lygtinio paleidimo galimybę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka (82–87 straipsniai).

12. 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, minėta, buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnis, jo 3 dalyje nurodant, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Taigi dalis BK nuostatų, kurias skunde nurodo nuteistasis, turi ribotą grįžtamąją galią. Kadangi nuteistojo atžvilgiu priimtas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, šiuo metu vykdomas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas instancine tvarka yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio naujosios redakcijos.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog ne visi baudžiamojo įstatymo pakeitimai privalo turėti neribotą atgalinį veikimą. Įstatymo taikymas atgal gali būti ribojamas, jeigu tam yra pateisinamos priežastys, tokios kaip teisinis apibrėžtumas, protinga proceso trukmė ar taisyklė, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo (lot. lex non cogit ad impossibilia; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-7-1/2014; Nr. 2K-7-386-746/2015; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2023 m. rugsėjo 18 d. Nr. 1S-224-1020/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lot. lex benignior retro agit, pvz., 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Tačiau įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šią taisyklę, turi diskreciją nuspręsti, kokį konkretų reglamentavimą pasirinkti. 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, pakeistu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, 50 straipsnis nustatyta, jog BK bendrojoje dalyje atitinkamų straipsnių (įskaitant ir BK 54 straipsnį) įtvirtinti pakeitimai, taikomi ne pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, bet tik tiems asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė iki šių baudžiamojo įstatymo pakeitimų ir kurių baudžiamosios bylos nėra baigtos nagrinėti. Taigi, nagrinėjamu klausimu įstatymų leidėjas nustatė aiškų teisinį reguliavimą, kurio teisingumo aukštesnysis teismas neturi pagrindo kvestionuoti.

14. Anksčiau minėtais teismų sprendimais R. M. yra nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, 249 straipsnio 1 dalį ir atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai įvertino tiek R. M. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias BK nuostatas, tiek ir šiuo metu galiojančias bei padarė pagrįstas išvadas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo.

15. Nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 202 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Keičiant šį BK straipsnį iš BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijų sąrašo buvo pašalinta viešųjų darbų bausmė, o laisvės atėmimo bausmės dydis padidintas iki ketverių metų. Taigi apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad po nusikalstamos veikos padarymo priimti šio straipsnio pakeitimai yra griežtinantys bausmę bei sunkinantys teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios.

16. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 199² straipsnio 1 dalis numatė atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, sankcijoje nustatant baudos arba laisvės atėmimo iki septynerių metu bausmes. Po BK pakeitimų atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis yra diferencijuojama pagal nusikalstamos veikos dalyko vertę. Už prekių, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, neteisėtą disponavimą numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės (BK 199² straipsnio 1 dalis), viršijus 400 MGL, bet neviršijus 900 MGL dydžio sumos numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės (BK 199² straipsnio 2 dalis), o viršijus 900 MGL dydžio sumą baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės (BK 199² straipsnio 3 dalis). Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pagrįstai perkvalifikavo tas nusikalstamas veikas, kuriomis R. M. neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė neviršijo 900 MGL dydžio sumos, kadangi pagal šiuo metu galiojantį įstatymą tokios veikos priskiriamos nebe sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai, už jų padarymą nustatytos švelnesnės bausmės. Kita nusikalstama veika, kai nuteistasis disponavo didesnės nei 900 MGL dydžio sumos prekėmis, pagrįstai neperkvalifikuota, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija numatė švelnesnę bausmę negu šiuo metu galiojanti.

17. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 189 straipsnio 2 dalis numatė baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metu bausmes. Po BK pakeitimų BK 189 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Nors galimų skirti bausmių sąrašas pasipildė laisvės atėmimui alternatyvia bausme – laisvės apribojimu, tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. M. skirtas laisvės atėmimo bausmes pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, pagrįstai sprendė, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas, nenustačius pagrindo skirti švelnesnę bausmę, būtų tik formalus ir nuteistojo teisinės padėties nepalengvintų. Analogiška situacija yra ir dėl BK 300 straipsnio 1 dalies pakeitimų. Šiuo metu galiojančioje šio straipsnio sankcijoje yra numatytos ir tokios bausmės rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas), kurios nebuvo numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau, nenustačius pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį negu laisvės atėmimas, nėra pagrindo ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, 2K-101-489/2025).

18. R. M. buvo nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, už kurią buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją, R. M. veika atitiktų BK 260¹ straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta laisvės atėmimo nuo dešimties iki aštuoniolikos metų bausmė. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi norma yra akivaizdžiai švelnesnė negu šiuo metu galiojanti. Kitas nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, 249 straipsnio 1 dalis), dėl kurių yra nuteistas R. M., nustatančios normos nesikeitė nuo jų padarymo laiko.

19. Taigi apygardos teismas peržiūrėjo visus R. M. nuosprendžius, pagal kuriuos jis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamų veikų perkvalifikavimo klausimą BK pakeitimų kontekste įvertino tinkamai, o perkvalifikavęs dalį nusikalstamų veikų motyvuotai pasisakė, kodėl nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo pateiktas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2025 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. NĮ-25-603, patvirtinantis nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius.

20. Kiti nuteistojo argumentai apie jam skirtą subendrintą bausmę, viršijančią 25 metus laisvės atėmimo, taip pat yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo atlikęs dalį bausmės, kai jam nauju nuosprendžiu buvo paskirta bausmė ir ji subendrinta su ankstesnės neatliktos bausmės dalimi, paskiriant 25 metų laisvės atėmimo neviršijančią bausmę. Tokios aplinkybės paneigia nuteistojo argumentus apie BK 64 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo R. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.