- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-229-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11662-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-229-730/2015
Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-11662-2014-4)
2015 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. S., UAB „Bitė Lietuva“, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2014-10-01 kreipėsi į antstolį A. S. su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2014-07-29 patvarkymą Nr. S1-288392. Nurodė, kad vykdydamas skolos išieškojimą išieškotojų UAB „Bitė Lietuva“ ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai antstolis A. S. areštavo 694,98 Lt skolos ir 757,17 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 1452,15 Lt, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui A. R.. Šioje sąskaitoje esančios lėšos nėra susijusios su pareiškėjo darbo užmokesčiu ar jam prilygintomis pajamomis. Į Alytaus pataisos namų sąskaitą pareiškėjo artimieji perveda jam skirtas lėšas, kurias jis naudoja savo poreikiams tenkinti, t.y. būtiniausiems daiktams, vaistams, maisto papildams įsigyti, taip pat moka už suvartotą elektros energiją. Mano, kad išieškojimas iš šių lėšų nėra galimas, kadangi jos yra būtinos pareiškėjo poreikių patenkinimui.
Antstolis A. S. 2014-10-06 patvarkymu pareiškėjo A. R. skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad piniginės lėšos, iš kurių antstolis vykdo išieškojimą, nepriskiriamos prie CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, todėl su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-31 nutartimi pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdydamas išieškojimą antstolis A. S. nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų. Nurodė, kad iš Alytaus pataisos namų 2014-09-26 pažymos nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-09-25 pareiškėjas A. R. nedirbo ir darbo pajamų negavo, o iš kitų asmenų šiuo laikotarpiu jo gautos pajamos sudaro 2050 Lt, nurodytos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, todėl darytina išvada, jog antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą 2014-07-29 patvarkymą Nr. S1-288392, kuriuo areštavo 694,98 Lt skolos ir 757,17 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 1452,15 Lt, priklausančių pareiškėjui A. R., esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Pažymėjo, kad išieškojimas yra galimas ne tik iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, bet ir kito skolininkui priklausančio turto ar turtinių teisių. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su areštuotų lėšų naudojimu jo poreikiams patenkinti, nesudaro pagrindo jas vertinti kaip aplinkybes, dėl kurių iš pareiškėjui priklausančių lėšų negalėtų būti vykdomas išieškojimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį panaikinti ir atskirąjį skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
Skundžiama nutartimi pažeidžiamos jo teisės, Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos Žmogaus teisių konvencija.Jis pataisos namuose nedirba, serga sunkia liga, lėšas jam gera valia siunčia giminaičiai, areštavus šias lėšas jis nebegalės mokėti už elektros energiją, susitvarkyti dantų.Areštavus giminaičių jam siųstas lėšas pažeidžiamos ir jų teisės.Jo sąskaitoje esančios lėšos yra nereguliarios, teikiamos kaip parama įkalintam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti ir sveikatos problemoms gydyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo jam vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui A. R..
Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5072-676/2008 dėl 664,98 Lt išieškojimo iš A. R. išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2005-11-08 išduotą nutarimą Nr. 17501 dėl 10,00 Lt išieškojimo iš skolininko A. R. išieškotojos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai bei VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2003-10-24 išduotą nutarimą Nr. 3-1-115 dėl 20,00 Lt išieškojimo iš skolininko A. R. išieškotojos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. 2014-07-29 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1-288392, kuriuo areštavo 694,98 Lt skolos ir 757,17 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 1452,15 Lt, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui A. R. ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą.
Pareiškėjas nesutiko su antstolio patvarkymu ir prašė minėtą patvarkymą panaikinti, nurodė, kad antstolis neteisėtai areštavo 1452,15 Lt, esančius Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančioje pareiškėjui A. R.. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo nurodytos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą.
Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 straipsnio1, 2 dalys). CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas – kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam į darbą ir pasiųstam į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės ir tėvystės pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. CPK 668 ir 738 straipsniuose nurodyta, kad išieškojimas negalimas iš lėšų, gautų kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui įvykdyti, laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, išskyrus įstatymo numatytais atvejais. Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, todėl antstolis turėjo teisę skolos išieškojimą nukreipti į apelianto sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nepripažinus antstolio veiksmų neteisėtais pažeidžiamos apelianto teisės Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos Žmogaus teisių konvencija (CPK 178, 185 straipsniai).
Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad jis pataisos namuose nedirba, serga sunkia liga, lėšas jam gera valia siunčia giminaičiai, areštavus šias lėšas jis nebegalės mokėti už elektros energiją, susitvarkyti dantų, kad areštavus giminaičių jam siųstas lėšas pažeidžiamos ir jų teisės neturi teisinės reikšmės vertinant apelianto ginčijamą patvarkymą dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Taip pat atmestinas ir apelianto argumentas, kad jo sąskaitoje esančios lėšos yra teikiamos kaip parama įkalintam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti ir sveikatos problemoms gydyti, nes apeliantui esant laisvės atėmimo įstaigoje jo būtiniausi poreikiai yra patenkinami.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą nutartį, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.