- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-607-856/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- L. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1928-359/2025 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei I. J. dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1928-359/2025.
2. 2025 m. gegužės 9 d. ieškovė L. S. atsisakė ieškinio dalies dėl bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams L. S. ir I. J. priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atidalijimo, tačiau palaikė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovei L. S. iš atsakovės I. J. 850 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio atsisakė, kadangi tarp šalių 2025 m. balandžio 30 d. buvo patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria atsakovė nupirko ieškovei priklausančią 1/2 turto dalį ginčo buto už 25 000 Eur. Tad reikalavimo dėl atidalinimo ir kompensacijos priteisimo pagrindas išnyko. Taigi, ieškovė ieškinio atsisakė dėl atsakovės veiksmo, t. y. ginčo turto pardavimo, dėl ko nebeliko ieškinio dalyko.
5. Teismas vertino, jog šiuo atveju atsakovės veiksmai lėmė ieškinio atsisakymą, todėl ieškovė, patyrusi išlaidų šiame teisminiame procese, turi teisę į jų atlyginimą.
6. Teismas nurodė, kad ieškinys bylos nagrinėjimo metu nebuvo patenkintas, tačiau ieškovė, pasinaudojusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatyta teise, atsisakė ieškinio. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 480 Eur suma už teisines paslaugas (konsultacijos, komunikacija, ieškinio parengimas, pasirengimas ir dalyvavimas 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdyje, komunikacija dėl taikaus ginčo sprendimo, sąlygų derinimas, prašymo teismui rengimas, pasirengimas, konsultacija 2025 m. gegužės 5 d. teismo posėdžiui).
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjama byla nesudėtinga, ieškovės ieškinio esmė sudarė vos 2 puslapius, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra reikalaujantys daug laiko sąnaudų. Teismas pažymėjo ir tai, jog byloje tebuvo įvykęs vienas parengiamasis ir vienas teismo posėdis, trukęs vos 7 minutes, o didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė išimtinai rengiantis nagrinėti bylą.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė nedetalizavo ir neįkainojo atskirai teiktų teisinių paslaugų. Teismas pažymėjo, jog neabejotinai dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra kalta atsakovė, tačiau bylinėjimosi išlaidos turi būti protingos ir pagrįstos.
9. Teismas nurodė, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris šiuo atveju yra 1 432,20 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, maksimalus teisinių paslaugų užmokesčio dydis sudaro 143,22 Eur už valandą. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, maksimalus dydis galėtų būti 572,88 Eur. Už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas dydis – 3 580,50 Eur, tačiau šis dydis yra taikomas išimtiniais atvejais. Ieškinys nesudėtingas (esmė vos 2 puslapiai), byloje sprendžiami klausimai taip pat buvo nesudėtingi, ieškovė nedetalizavo kiekvienos teiktos paslaugos, todėl akivaizdu, kad 1 480 Eur suma aiškiai per didelė ir mažintina iki 740 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) I. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovės I. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės L. S. arba perduoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos iškėlimo aplinkybių, šalių elgesio prieš pareiškiant ieškinį bei šalių elgesio jau iškėlus ginčą teisme.
10.2. Ieškovė, prieš pasikreipdama į teismą, nepateikė atsakovei pasiūlymo dėl ginčo buto atidalinimo natūra. Ieškovė į teismą kreipėsi 2024 m. gruodžio 10 d., o tuo tarpu paskutinis tarp šalių vykęs susirašinėjimas dėl turto atidalijimo natūra buvo 2023 m. rugsėjo 25 d., kuomet ieškovė pasiūlė atsakovei pirkti jos buto dalį už 27 000 Eur, o atsakovė atsakė pasiūlydama 24 000 Eur ir mokamą sumą išdėstyti 6 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė sutiko su 24 000 Eur suma, tačiau pasiūlė mokamą sumą išdėstyti 6 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pridedant 20 procentų metines palūkanas. Tarp šalių susirašinėjimas nutrūko, tuo metu atsakovei paskolos bankai nesuteikė, o išdėstyti mokėtiną sumą su 20 procentų palūkanomis yra neprotinga ir neįgyvendinama sąlyga. Taigi, ieškovei pasikreipus į teismą su ieškiniu 2024 m. gruodžio 10 d., tai buvo atsakovei netikėta, atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutiko iš dalies dėl 24 000 Eur kainos. Šalims susitikus parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad galėtų pasiteirauti dėl paskolos iš banko gavimo galimybių, kad jai nesuprantama, kodėl jos atžvilgiu buvo iškelta byla prieš tai nepasikreipus ir nenustačius termino pateikti atsakymui. Tad šios aplinkybės sudaro pagrindą, bylą nutraukus, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, kadangi jos buvo nulemtos ieškovės skubotų ir neapgalvotų veiksmų, prieš tai nepasikreipus į atsakovę raštu. Tuo atveju, jeigu ieškovė prieš pasikreipiant į teismą būtų susisiekusi su atsakove, teismo apskritai nebūtų reikėję.
10.3. Bylą iškėlus, atsakovė dėjo maksimalias pastangas, kad būtų pasiektas taikus ginčo išsprendimas. Šalys sutarė dėl ginčo išsprendimo taikiai, abipusių nuolaidų būdu, tačiau nesudarant taikos sutarties, o faktiškai sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį 25 000 Eur sumai ir paliekant bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti teismui raštu. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad buto dalis buvo parduota žemesne kaina, negu buvo pareikšta ieškinio reikalavime.
10.4. Atsakovė ieškojo ir organizavo sandoriui notaro, ne visi notarai sutiko tvirtinti pirkimo – pardavimo sandorį kai dėl jo yra iškeltas ginčas teisme. Atsakovė apmokėjo už turto vertinimą paskolos gavimui, atsakovė apmokėjo už energetinio naudingumo sertifikato parengimą, kad turtas galėtų būti parduodamas, kuris būtinas sandorio tvirtinimui, netgi atsakovė apmokėjo notaro išlaidas, ieškovė neprisidėjo prie taikaus ginčo išsprendimo, priešingai, nebendradarbiavo ir užvilkino pusantro mėnesio sandorio tvirtinimą, nepateikdama reikiamų duomenų notarui – ieškovė nebuvo numačiusi, kad notaras iškels reikalavimą, jog ieškovė galėtų pagrįsti, kad gali užtikrinti jos nepilnamečiams vaikams būstą iki pilnametystės.
10.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino bylos šalių elgesio jau iškėlus bylą teisme. Visos šios aplinkybės suponuoja, kad ieškovė, nebandžiusi parduoti jai nuosavybės teise priklausiusios buto dalies rinkoje ir prieš tai nepasikreipusi į atsakovę raštu dėl buto atidalijimo natūra, kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl buto atidalijimo natūra ir taip dėl savo perteklinių, neproporcingų, neprotingų veiksmų sukėlė šalims bylinėjimosi išlaidas, kurių būtų nereikėję patirti, jeigu ieškovė būtų pasikreipusi į atsakovę raštu ir šalys būtų aptarusios atsakovės galimybės ir ieškovės poreikius.
10.6. Būtent atsakovė ieškojo išeities kaip bylą išspręsti taikiai, atsakovė sudarė kredito sutartį ir gavo paskolą visai sandorio sumai – 25 000 Eur, be pradinio įnašo, nes ji paprasčiausiai neturėjo lėšų pradiniam įnašui, tai buvo banko padaryta išimties tvarka. Atsakovė yra neištekėjusi, augina nepilnametę dukrą, tėvas nenustatytas, išlaikymo nepilnametei dukrai nemoka. Atsakovės ir jos nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra bute, tai yra atsakovės vienintelė gyvenamoji vieta. Atsakovės kiekvieno mėnesio pajamas, atskaičius mokesčius, sudaro 1 435,69 Eur, o išlaidas sudaro už buto komunalinius patarnavimus mokami mokesčiai, buto draudimas, pragyvenimui reikalingos lėšos, nepilnametės dukros išlaikymo išlaidos. Atsakovė kiekvieną mėnesį gali atidėti iki 300 Eur. Todėl nutartimi teismo atsakovei visa apimtimi priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta yra nepagrįsta, neproporcinga ir nustatyta neįvertinus realios kaltės (atsakomybės) dėl proceso bei neįsigilinus į šalių elgesį jau bylą iškėlus teisme.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės patirtas visas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo parengimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo išvada, kad atsakovės veiksmai lėmė ieškinio atsisakymą, todėl ieškovė, patyrusi išlaidų šiame teisminiame procese, turi teisę į jų atlyginimą, yra visiškai pagrįsta. Nei šių akivaizdžių faktinių aplinkybių, nei iš to sekusios teismo išvados, kuri nulėmė teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei, apeliantė nepaneigė.
11.2. Teismas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teisingai ir objektyviai nustatė, kad ieškinys bylos nagrinėjimo metu nebuvo patenkintas, tačiau ieškovė atsisakė ieškinio dėl atsakovės veiksmo. Būtent ieškovė dėjo pastangas ginčą išspręsti taikiai, nesikreipiant į teismą, siuntė raginimus atsakovei. Atsakovės teikiami siūlymai buvo aiškiai neprotingi, pažeidžiantys ieškovės interesus.
11.3. Vertinant atsakovės elgesį, siekį išspręsti ginčą, visgi esminė aplinkybė yra ta, kad tik teismo procesas ją paskatino kreiptis į banką dėl galimybės gauti paskolą ir savalaikiai išmokėti kompensaciją ieškovei, ko pasekmėje bankas patvirtino, jog kreditą suteiks. Šiuo buvo paneigta atsakovės pozicija dėl jos nepakankamų pajamų, o svarbiausia, buvo patvirtinta galimybė laiku atsiskaityti su ieškove ir jos turto dalį. Iki teismo proceso, kurį pagrįstai iniciavo ieškovė, atsakovė nematė jokios galimybės sąžiningai ir laiku išmokėti už gaunamą turtą. Tai, kad ieškovė išliko nuosekli, siekė ginčą spręsti taikiai, o be teismo įsikišimo to padaryti nepavyko, patvirtina laiškai, siųsti siūlymai. Ieškovės iniciatyva buvo sutarta ginčo turto kaina – 50 000 Eur.
11.4. Atsakovės argumentai, kuriais ji prašo panaikinti skundžiamą nutartį, vertintini kritiškai, jie yra nepakankami išvadai, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o teismas turėjo priimti priešingą sprendimą – priteisti išlaidas iš ieškovės atsakovei. Teismo išvados nėra paneigtos.
11.5. Atsakovė niekada iki teismo ir net teismo posėdžio metu nesiūlė ieškovė išmokėti savalaikę kompensaciją, priešingai, ji siekė pasinaudoti ieškove, mokėti jai 6 metus 6 mėnesius po 300 Eur, kas akivaizdžiai nebuvo priimtina. Adekvatus siūlymas atsirado teismo proceso metu.
11.6. Taikus ginčo sprendimo rezultatas buvo pasiektas po to, kai ieškovė pirmiausia ėmėsi iniciatyvos užfiksuoti turto kainą, šalys rado kompromisą ir susitarė, kad turto vertė sudaro 50 000 Eur. Taikaus ginčo sprendimo galimybė atsirado tik po to, kai atsakovė kreipėsi į banką ir jai buvo patvirtintas paskolos išmokėjimas. Iki tol ji kategoriškai teigė, kad yra nepakankamai moki. Akivaizdu, kad jeigu atsakovė šį veiksmą, kuris ir nulėmė galimybę sudaryti taikos sutartį, būtų padariusi laiku, o ne siekusi, kad ją kredituotų ieškovė, ginčas nebūtų persikėlęs į teismą. Byla teisme buvo užvesta dėl atsakovės neveikimo ir nenoro kreiptis į banką.
11.7. Priešingai nei yra nurodyta skunde, ieškovė dėjo pastangas, komunikavo ir bendradarbiavo siekiant sudaryti sandorį, priešingu atveju jis nebūtų sudarytas. Ji sutiko su atsakovės prašymu sandorį tvirtinti per notarą, kaip jos reikalavo bankas, nors šioje byloje būtų buvę ženkliai paprasčiau ir pigiau patvirtinti taikos sutartį teismo nutartimi. Notarinis sandorio tvirtinimas sukėlė daug nepatogumų ieškovei, kadangi ji turi nepilnamečių vaikų, o notaras reikalavo pateikti panaudos sutartį, sutikimus, duomenis apie jos ir jos sutuoktinio turtinę padėtį, gaunamus darbo užmokesčius.
11.8. Atsakovės nurodyti teiginiai neva ieškovės veiksmai buvo pertekliniai, neproporcingi, neprotingi ir dėl to šalims susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurių būtų nereikėję patirti, jeigu ieškovė būtų pasikreipusi į atsakovę raštu ir šalys būtų aptarusios atsakovės galimybės ir ieškovės poreikius, yra absoliučiai niekuo nepagrįsti ir turi būti atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė. Kadangi byloje sprendimas dėl ginčo esmės priimtas nebuvo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti taikomos CPK 94 straipsnio nuostatos.
14. Vadovaujantis CPK 94 straipsniu, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
16. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas turi taikyti bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018 100 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog paskutinis tarp šalių vykęs susirašinėjimas dėl turto atidalijimo natūra vyko 2023 m. rugsėjo 25 d., kuomet ieškovė pasiūlė atsakovei pirkti jos buto dalį už 27 000 Eur. Tuo atveju, jeigu ieškovė, prieš pasikreipdama į teismą 2024 m. gruodžio mėn. (praėjus daugiau nei vieneriems metams), būtų susisiekusi su atsakove, inicijuoti teismo proceso galimai nebūtų reikėję. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis priežasties teorija bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės veiksmai lėmė ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų susidarymą, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas ieškovei iš atsakovės neatitiktų minėtų byloje dalyvavusių asmenų interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, veikė savo rizika ir teikdama ieškinį turėjo įvertinti tai, jog jai gali tekti patirti bylinėjimosi išlaidas.
18. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ieškiniu prašė padalinti bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams L. S. ir I. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, priteisiant natūra atsakovei 1/2 nekilnojamojo turto dalį, priklausančią ieškovei, išmokant ieškovei 27 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškinį atmesti ir pažymėjo, kad sutiktų ieškovei už jos turto dalį sumokėti 24 000 Eur per 5 metus. Iš esmės ginčas kilo dėl turto vertės, t. y. atsakovės mokamos piniginės kompensacijos dydžio už jai tenkančia ieškovės turto dalį ir sumokėjimo termino. Ieškovė ieškinio atsisakė, kadangi tarp šalių 2025 m. balandžio 30 d. buvo patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria atsakovė nupirko ieškovei priklausančią 1/2 turto dalį ginčo buto už 25 000 Eur. Kaip matyti, atsakovė bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją dėl turto dalies kainos ir sumokėjimo termino ieškovės naudai. Taigi, būtent teisminio proceso metu tarp šalių ir buvo pasiektas susitarimas dėl galutinės turto dalies sumos, sumokant ją iš karto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės veiksmai lėmė atsakovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų susidarymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis, susiklosčiusioje situacijoje nėra pagrindo iš ieškovės priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Remiantis bylos duomenimis nenustatyta, kad šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
20. Įvertinęs tai, kad šalys rado tarpusavio kompromisą dėl taikaus ginčo išsprendimo (tarp šalių 2025 m. balandžio 30 d. buvo patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria atsakovė nupirko ieškovei priklausančią 1/2 turto dalį ginčo buto už 25 000 Eur), nenustatęs aplinkybių apie išskirtinai netinkamą ieškovės ar atsakovės procesinį elgesį, sąmoningą proceso vilkinimą, atsižvelgdamas į pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, ginčo pobūdį ir mastą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju abi šalys kaltos dėl proceso eigos ir trukmės, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, paliekant kiekvieną iš šalių prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
21. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovei L. S. iš atsakovės I. J. priteistos 850 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nepaskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų, kiekvieną šalį paliekant prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė prašymo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovės patirtas visas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo parengimo, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos apeliacinės instancijos teisme apie patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovei L. S. iš atsakovės I. J. priteistos 850 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nepaskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų, kiekvieną šalį paliekant prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.