- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2-1065-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01002-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transpedas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties, kuria panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Transpedas“ kreditorių susirinkimo nutarimai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) Vokietijos bendrovė „DKV EURO SERVICE GmbH+Co. KG“ (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transpedas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 1–uoju darbotvarkės klausimu dėl UAB „Transpedas“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka ir kitus šiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kaip išvestinius, nutraukti UAB „Transpedas“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra UAB „Transpedas“ kreditorė, tačiau nebuvo informuota apie šaukiamą bendrovės 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, todėl priimti nutarimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.
3. Pareiškėja teigė, kad 2025 m. liepos 30 d. gavo 2025 m. liepos 23 d. atsakovės pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriuo buvo informuojama apie kreipimąsi į teismą dėl atsakovei bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jei nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo šaukiama į 2025 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkimą. Pareiškėjai nebuvo išsiųstas pranešimas dėl kreditorių susirinkimo, jai nebuvo pateikta susirinkimo darbotvarkė ir balsavimo raštu biuletenis. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti ir balsuoti atsakovės 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime visais jo darbotvarkės klausimais, be kita ko, dėl atsakovės bankroto vykdymo ne teismo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi panaikino atsakovės UAB „Transpedas“ 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus.
5. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar pareiškėja buvo tinkamai informuota apie atsakovės kreditorių susirinkimą, svarbu tai, jog byloje pateikti duomenys apie siuntų atsakovės kreditoriams svorį patvirtina, kad kreditoriams galėjo būti siunčiamos skirtingo turinio siuntos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja negavo kartu su 2025 m. liepos 23 d. pranešimu apie bankroto bylos inicijavimą 2025 m. liepos 23 d. pranešimo apie kreditorių susirinkimą bei balsavimo biuletenio, todėl vertino, jog pareiškėja įrodė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 47 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimus.
6. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimas, neinformuojant visų kreditorių, negali būti vertinamas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos sprendimo turiniui. Teismas konstatavo, kad neinformavus pareiškėjos apie 2025 m. rugpjūčio 14 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą jai buvo atima galimybė realizuoti savo, kaip kreditorės, teises: pareikšti prieštaravimus dėl neteisminės bankroto procedūros inicijavimo, siūlomos nemokumo administratorės paskyrimo, inicijuoti teisminį ginčą, kas iš esmės užkirstų kelią pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimus.
7. Teismo vertinimu, bankroto vykdymo ne teismo tvarka procedūra šiuo atveju buvo organizuota netinkamai dėl to, kad tą pačią dieną (2025 m. liepos 23 d.) kreditoriams buvo pasiūlyta sudaryti susitarimą dėl pagalbos teikimo ir jie buvo informuoti apie organizuojamą 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, nesant duomenų apie tai, ar kreditoriai pageidautų pasinaudoti galimybe susitarti dėl finansinės pagalbos. Teismas konstatavo, kad tik suėjus nustatytam terminui susitarimą dėl pagalbos sudaryti, atsakovė turėjo teisę imtis veiksmų organizuoti kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, todėl kreditorių susirinkimo nutarimus panaikino ir dėl šio pažeidimo.
8. Teismas, nustatęs, kad atsakovės bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka buvo inicijuotas pažeidus imperatyvias JANĮ nuostatas, panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Transpedas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas sprendė, kad registruotos siuntos svoris (12 g) įrodo, jog pareiškėjai buvo išsiųstas tik pranešimas „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“, tačiau tokios teismo išvados yra nepagrįstos. Teismas savo išvadas grindė prielaida, kad registruotų siuntų svoris įrodo siųstų dokumentų kiekį.
9.2. Pareiškėjai išsiųstos registruotos siuntos svoris (12 g), įvertinus galimą paklaidą, galėjo sudaryti ir 14 g, tai patvirtintų faktą, kad pareiškėjai buvo išsiųsti trys dokumentai.
9.3. Byloje pateikti pašto fiskaliniai kvitai, kurie įrodo, kad atsakovės kreditoriams siųstos registruotos siuntos (laiškai) yra skirtingo svorio – nuo 10 g iki 22 g, o tai reiškia, jog registruotos siuntos svoris buvo skirtingas ne dėl siųstų dokumentų kiekio, o dėl naudoto skirtingo popieriaus ir (ar) vokų, svarstyklių leistinos paklaidos ar kitų išorinių faktorių.
9.4. Per JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą turi būti sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, o tai reiškia, kad tokios procedūros gali būti vykdomos tuo pačiu metu. Jeigu pritarti teismo nuomonei, kad pirma turi būti užbaigta susitarimo dėl pagalbos (ne)sudarymo procedūra, o tik po to galima šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, tai šios dvi procedūros negalėtų būti įvykdytos per JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą ir tokioms procedūroms turėtų būti suteikiamas ilgesnis terminas. Dėl to teismo motyvai, kad bendrovės kreditoriams vienu metu negalėjo būti siunčiami du pranešimai, yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja Vokietijos bendrovė „DKV EURO SERVICE GmbH+Co. KG“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės argumentas, kad skirtingas siuntų svoris galėjo susidaryti dėl objektyvių priežasčių – naudotas skirtingo svorio popierius, skirtingo dydžio vokai, kai kurie dokumentai galėjo būti atspausdinti abipusiu būdu – nėra pagrįstas. Dėl atsakovės minimos pašto svarstyklių paklaidos pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju siuntos svoris galėjo sudaryti ir 10 g, o tai patvirtina pareiškėjos argumentus, jog jai nebuvo siųstas pranešimas dėl kreditorių susirinkimo ir balsavimo raštu biuletenis.
10.2. Nepranešimo nors vienam bendrovės kreditoriui apie organizuojamą bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, faktas yra pakankamas tam, jog kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka būtų pripažintas neteisėtu, nepriklausomai nei nuo kreditoriaus reikalavimo dydžio, nei nuo kreditorių, kuriems nepranešta tinkamai, skaičiaus. Tik nuo tinkamo kreditorių informavimo apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka pareigos vykdymo, priklauso kreditoriaus galimybė pasinaudoti kitomis jo turimomis teisėmis. Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjai nebuvo išsiųstas pranešimas dėl kreditorių susirinkimo, nėra pagrindo abejoti, jog tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikinti atsakovės UAB „Trinitronas“ 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimti nutarimai, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Transpedas“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. trijų grįžusių registruotų laiškų, siųstų UAB „Trinitronas“ kreditoriams, kopijas. Atsakovės teigimu, šie įrodymai pagrindžia, kad gali susidaryti siųstų siuntų svorio skirtumai.
14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
16. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).
17. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą. Be to, pateikti įrodymai nepaneigia ir nepatvirtina byloje nustatinėjamų aplinkybių, kadangi iš jų turinio nėra galimybės nustatyti priežasčių dėl siuntų svorio skirtumų susidarymo (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo
18. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
19. Apeliantės teigimu, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie 2025 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkimą, t. y. pareiškėjai registruota siunta buvo išsiųstas tiek 2025 m. liepos 23 d. pranešimas dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriuo buvo informuojama apie kreipimąsi į teismą dėl atsakovei bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jei nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, tiek 2025 m. liepos 23 d. pranešimas „Dėl kreditorių susirinkimo“, kuriuo buvo informuojama apie šaukiamą 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimą, kuriame spręstas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka inicijavimo, bei balsavimo biuletenis.
20. Vadovaujantis JANĮ 12 straipsnio 3 dalimi, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų.
21. JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.
22. JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Pagal JANĮ 47 straipsnio 2 dalį pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 23 d. atsakovė pranešimu dėl nemokumo proceso inicijavimo informavo pareiškėją apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei tuo atveju, jei nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Į bylą pateiktas 2025 m. liepos 23 d. atsakovės pranešimas „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“, adresuotas pareiškėjai, ant kurio pareiškėjos darbuotojos atlikta dokumento gavimo žyma – 2025 m. liepos 30 d.
24. Teismų praktikoje pažymima, kad įstatyme nustatyta pareiga informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra imperatyvi. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Tik nuo tinkamo kreditorių informavimo apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka pareigos vykdymo, priklauso to kreditoriaus galimybė pasinaudoti kitomis jo turimomis teisėmis. Kreditorius, būdamas tinkamai informuotas ir nesutikdamas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, (turi teisę) gali inicijuoti teisminį ginčą, kuris iš esmės užkirstų kelią pradėti tokią bankroto procedūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Todėl inicijavimas bankroto proceso ne teismo tvarka, neinformuojant žinomų (potencialių) kreditorių, negali būti vertinamas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos sprendimo turiniui. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti bankroto ne teismo tvarka esmę ir tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025).
25. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką susiklosčiusiai situaciją, išaiškino, kad byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorė buvo tinkamai informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame spręstas klausimas dėl bendrovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka inicijavimo, aplinkybės dėl kreditorei adresuotos siuntos svorio bei dėl pranešimo apie nemokumo proceso inicijavimą įteikimo nėra pakankamos pripažinti, jog bendrovė tinkamai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-467/2025).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog ji tinkamai informavo pareiškėją apie 2025 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės kreditorių susirinkimą. Priešingai, vien tik 2025 m. liepos 23 d. atsakovės pranešimas „Dėl nemokumo proceso inicijavimo“, adresuotas pareiškėjai, ant kurio pareiškėjos darbuotojos atlikta gavimo žyma – 2025 m. liepos 30 d., nesant duomenų, jog pareiškėjai įteiktas 2025 m. liepos 23 d. atsakovės pranešimas dėl kreditorių susirinkimo šaukimo, kuriame svarstytas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, nepagrindžia, kad atsakovė, siekdama inicijuoti neteisminę bankroto procedūrą, tinkamai informavo pareiškėją (kreditorę) apie 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimą, kuriame spręstas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procedūrinis pažeidimas nelaikytinas formaliu, kadangi šio kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiamas esminis klausimas – dėl bankroto bylos UAB „Transpedas“ vykdymo ne teismo tvarka. Neinformavus pareiškėjos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, jai buvo atima galimybė realizuoti savo, kaip kreditorės, teises: pareikšti prieštaravimus dėl neteisminės bankroto procedūros inicijavimo, siūlomos nemokumo administratorės paskyrimo, taip pat pateikti argumentus ir įrodymus dėl bendrovės mokumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog UAB „Transpedas“ neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta pažeidžiant imperatyvią pareigą informuoti visus kreditorius, konkrečiai – pareiškėją, ir dėl to pripažino 2025 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl bendrovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka neteisėtais bei juos panaikino.
28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog bendrovės kreditoriams vienu metu negalėjo būti siunčiami du pranešimai, t. y. pranešimas dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriame nustatytas terminas sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, bei pranešimas dėl kreditorių susirinkimo šaukimo, kuriame sprendžiamas klausimas dėl atsakovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.
29. Nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis).
30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. liepos 30 d pareiškėja (bendrovės kreditorė) gavo iš atsakovės 2025 m. liepos 23 d. pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriuo buvo informuojama, jog UAB „Transpedas“ laiku negalės vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, todėl inicijuoja nemokumo procesą. Pranešime buvo nurodyta, kad jei per 15 dienų terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos ar priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, atsakovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime nurodyta, kad nustatomas 15 dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę sudaryti susitarimą dėl pagalbos, pagal kurį sutiktų suteikti atsakovei pagalbą finansiniams sunkumams įveikti. Atsakovė neginčija, kad bendrovės kreditoriams vienu metu, t. y. 2025 m. liepos 23 d., buvo išsiųsti du pranešimai – dėl nemokumo bylos inicijavimo, kuriame pateikta informacija apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei tuo atveju, jei nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, ir dėl kreditorių susirinkimo šaukimo, kuriame sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo.
31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendrovės vadovas neturi teisės šaukti kreditorių susirinkimo, kol nepasibaigė įstatyme nustatytas terminas kreditoriams apsispręsti dėl pagalbos, ir nebuvo atmestos visos alternatyvos bankroto procesui. Kai kreditoriams nesuteikiamas laikas apsvarstyti siūlymą dėl pagalbos ar kitus alternatyvius variantus, laikoma, kad bankroto vykdymo ne teismo tvarka procedūra pažeidžiama, o procesas dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka buvo inicijuotas netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025 31 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bendrovė (jos vadovas) neturėjo teisės nepasibaigus 2025 m. liepos 23 d. pranešime dėl nemokumo proceso inicijavimo nustatytam 15 dienų terminui sudaryti susitarimą dėl pagalbos, 2025 m. liepos 23 d. pranešimu šaukti kreditorių susirinkimą svarstyti klausimą dėl atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo. Tokiu būdu bendrovė (jos vadovas) pažeidė procedūros eigą, t. y. kreditoriams nebuvo suteikta laiko apsvarstyti siūlymą dėl pagalbos, todėl pranešimo turinys neatitiko JANĮ 8 straipsnyje numatytų reikalavimų, o procesas dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka buvo inicijuotas netinkamai. Akcentuotina, kad tik suėjus pranešime numatytam terminui sudaryti susitarimą dėl kreditorių pagalbos, atsakovė (jos vadovas) turėjo teisę imtis veiksmų organizuoti kreditorių susirinkimą, kuriame svarstytinas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 8 straipsnio nuostatas, atmetami kaip nepagrįsti.
33. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau neįrodė, kad šią pareigą tinkamai įvykdė, be to, bendrovė nepagrįstai nesuėjus numatytam terminui sudaryti susitarimą dėl kreditorių pagalbos, šaukė kreditorių susirinkimą klausimui dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka svarstyti. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas , vertindamas UAB „Transpedas“ 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai aiškino ir taikė JANĮ nuostatas, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl to pagrįstai sprendė, jog atsakovė, neinformavusi pareiškėjos (kreditorės) apie ketinimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.