- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- 2-67-805/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01513-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- I. Š., Ž. Š., K. Š.
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjui J. Š., jo atstovui A. Z., suinteresuotam asmeniui I. Š., Ž. Š., K. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Š., Ž. Š., K. Š. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Š. prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjas pareiškime (b.l. 19-21) nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė S. Š.. Su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu turėjo įgiję nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į notarą per 3 mėnesius po sutuoktinės mirties nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po sutuoktinės mirties į notarą laiku nesikreipė dėl teisinio neišprusimo, taip pat po sutuoktinės mirties buvo psichologiškai palaužtas, negalėjo priimti šių gyvenimo aplinkybių, kadangi sutuoktinės mirtis buvo netikėta, su ja santuokoje pragyvenęs 37 metus. Todėl ilgą laiką buvo palaužtas, nematė gyvenimo prasmės ir motyvacijos, tuo metu paveldėjimo priėmimas nebuvo aktualus. Santuokoje gimė trys vaikai: K. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), Ž. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), I. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), kurie nepageidauja priimti palikimą.
Pareiškėjas J. Š. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad apie nustatytą terminą palikimui priimti nežinojo, pas notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi praleidus terminą, paveldėjimo liudijimas po sutuoktinės mirties nebuvo išduotas. Jam niekas nepasakė, kad pas notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo reikia kreiptis per tris mėnesius po sutuoktinės mirties, jis pats turi vidurinį išsilavinimą, anksčiau kolūkyje dirbo traktorininku, vėliau mokykloje kūriku. Su sutuoktine užaugino tris vaikus, su juo kartu gyvena jauniausioji dukra Kristina, vyresni vaikai gyvena atskirai. Vaikai nepasakė, kad jis turi kreiptis dėl paveldėjimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. Š. su pareiškėjo pareiškimu sutiko, paaiškino, kad miško paskirties žemės sklypai įgyti seniai, tačiau jie nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centras. Po mamos mirties manė, kad sutartys galės bus registruotos vieno pareiškėjo vardu. Pradėjus tvarkyti dokumentus paaiškėjo, kad sutartyse įrašyta ir mama S. Š.. Žemės sklypams šiuo metu apribojimai nuimti, skolos buvo likusios buvusių savininkų. Palikimo priimti nepageidauja, į notarą dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė, nes tai yra bendras tėvų turtas. Žinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius, tačiau nepastebėjo, kad sutartyse savininku įrašyta ir mama. Pareiškime nurodytas visas paveldimas turtas, daugiau paveldimo turto neliko.
Suinteresuotas asmuo Ž. Š. su pareiškėjo pareiškimu sutiko, paaiškino kad nepretenduoja į palikimą, į notarą įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nesikreipė, daugiau įpėdinių, kurie galėtų priimti palikimą, nėra. Nežinojo, kad į notarą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius, su tėvu apie tai nekalbėjo.
Suinteresuotas asmuo K. Š. su pareiškėjo pareiškimu sutiko, paaiškino, kad gyveno ir gyvena kartu su tėvu, tačiau turto registravimu daugiau domėjosi sesuo I.. Ji pati nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo pas notarą reikia kreiptis per tris mėnesius, nebuvo suinteresuota priimti palikimą. Su tėvu dėl palikimo priėmimo nėra kalbėjusi, neprieštarauja, kad terminas būtų atnaujintas ir palikimą priimtų tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. Š. sutuoktinė S. Š. (b.l. 3, 4). Pareiškėjas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą: 0.7800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.9000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-29). Prienų rajono 3-čiojo notarų biuro liudijime pažymėta, kad paveldėjimo byla į S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nėra užvesta (b.l. 5). Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės S. Š. mirties, priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu individualiu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą; bylos Nr. 3K-3-258/2007).
Pareiškėjas nurodė, kad jis į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės S. Š. mirties per įstatymo nustatyto terminą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, šios aplinkybės nežinojo, o su vaikais apie tai nekalbėjo. Tuo metu jis buvo psichologiškai palūžęs, kadangi sutuoktinės mirtis jam buvo didelis smūgis, su ja kartu buvo pragyvenę 37 metus. Dėl šių priežasčių pareiškėjas ilgą laiką negalėjo nei fiziškai, nei emociškai atsigauti. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi praėjus metams po sutuoktinės mirties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, juolab kad paveldimas turtas registruotas abiejų sutuoktinių vardu, todėl tikėtina, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Be to, pareiškėjo praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas, todėl teismas vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, daro išvadą, jog nėra pagrindo netenkinti pareiškimo ir konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-103/2007 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys jokių įrodymų nepateikė, be to nurodė, jog iš esmės neprieštarauja pareiškimui. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
Iš pareiškėjo J. Š. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.
Iš pareiškėjo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 10,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Nutartis per 7 dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.