- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-176-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03932-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- L. E.
- Trečiasis asmuo
- P. E.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. E. – B. ieškinį atsakovui A. B. ir trečiajam asmeniui P. E. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti L. E. – B. ir A. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. B. kaltės; palikti pavardes „E. – B.“ ir „B.“; nustatyti šalių dukters V. B. gyvenamąją vietą kartu su L. E. – B. ir priteisti iš A. B. dukters V. B. išlaikymui po 250,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatant, kad priteistas ir sumokėtas lėšas uzufrukto teise tvarko L. E. – B.; nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi V. B. tvarką. Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui A. B. priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų 100,00 Eur nominalios vertės paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, sudarančių 10 000,00 Eur įstatinį kapitalą, bei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. gamybos, 3790,00 Eur rinkos vertės, o L. E. – B. priteisti 5750,00 Eur kompensaciją už A. B. atitenkantį turtą natūra. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino savo reikalavimą dėl kompensacijos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tenkančias atsakovui, priteisimo ir prašė priteisti 2500,00 Eur kompensaciją. Bylos eigoje atsakovui pardavus automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) už 500,00 Eur, ieškovė prašė priteisti kompensaciją – pusę šios sumos – 250,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė L. E. – B. ir A. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko pavardes ieškovei E. – B., o atsakovui pavardę B.; nustatė dukters V. B. gyvenamąją vietą kartu su motina L. E. – B.; priteisė iš A. B. dukros V. B. išlaikymui po 250,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatant, kad priteistas ir sumokėtas lėšas uzufrukto teise tvarko L. E. – B.; nustatė A. B. bendravimo su dukterimi V. B. tvarką; padalijo santuokoje įgytą turtą: L. E. – B. priteisė asmeninės nuosavybės teise natūra: svetainės komplektą „Salwador“, staliuką „Salwador“, šaldiklį, odinį minkštą kampą, prieškambario spintą, miegamojo kambario spintą, siuvimo mašiną Baby lock Victory. Teismas priteisė atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 100 (vieną šimtą) vienetų 100,00 (vieno šimto) Eur nominalios vertės paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų; priteisė ieškovei L. E. – B. iš atsakovo A. B. 234,00 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; priteisė ieškovei L. E. – B. iš atsakovo A. B. 1281,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš L. E. – B. 99,57 Eur, o iš A. B. - 202,15 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš L. E. – B. 11,77 Eur, o iš A. B. - 23,91 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
3. Teismas nustatė, kad abi šalys santuokos metu (teismui aktualus laikotarpis po 2018 metų) turėjo viena kitai priekaištų ir pretenzijų, viena kitai turėjo reikalavimų, kurių kitas sutuoktinis neatitiko. Teismas vertino, jog nė vienas iš sutuoktinių nesiėmė jokių esminių pastangų santuokai išsaugoti, būtent todėl ieškovės ir atsakovo santuoka ir iširo. Teismas sprendė, kad kiekvienas iš sutuoktinių pažeidė sutuoktinio pareigas ir tie pažeidimai yra esminiai, dėl kurių šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomu.
4. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė motinos valdžios turinį sudarančias pareigas įgyvendina tinkamai, tai, kad atsakovas nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo neprašo ir su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka, sprendė šį ieškovės reikalavimą tenkinti ir dukters V. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
5. Teismas vertino, kad 570,00 Eur suma atitinka vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, dėl jos ginčo tarp šalių nėra, todėl teismas sprendė iš atsakovo priteisti 250,00 Eur išlaikymą.
6. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovui galėtų būti nustatomas minimalus bendravimas su dukterimi. Teismas nenustatė detalaus bendravimo grafiko, atsižvelgdamas į atsakovo dirbamo darbo pobūdį – atsakovas ilgą laiką praleidžia komandiruotėse užsienyje.
7. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad turtas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - akcijos ir automobilis (duomenys neskelbtini) nedalytinas, nes negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad šeimos gyvenimui yra taikomas tokio gyvenimo autonomiškumo kriterijus. Kiekviena šeima (abu sutuoktiniai) pasirenka tokį gyvenimo modelį, kuris labiausiai atitinka jų kuriamą tikrovę. Tačiau tai, kad šalys gali kažkurį laikotarpį gyventi atskirai, niekaip nepaneigia santuokai taikomų principų, tame tarpe ir reguliavimo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnyje.
8. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas, t. y. registruotas Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Todėl toks daiktas laikytinas įsigytu santuokoje ir santuoką nutraukiant dalintinas.
9. Teismas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini). Ir nors šiuo laikotarpiu šalys negyveno nepertraukiamai kasdien kartu, teismas vertino, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė būtų kitokia. Nors atsakovas pateikė duomenis apie nuostolingai vykdomą bendrovės veiklą, teismas laikė, kad tai savaime nenurodo vertybinių popierių vertės. Teismas vertino, kad atsakovas yra bendrovės steigėjas, jos vadovas, todėl akcijos natūra paliktinos atsakovui, o ieškovei priteisiama 2500,00 Eur kompensacija.
11. Teismas vertino, jog, ieškovei iš esmės sutinkant, kad kilnojamieji daiktai yra įsigyti šalims gyvenant santuokoje, teismas sprendė dalinti ir minėtus daiktus, išskyrus virtuvės komplektą, laikant, kad nėra įrodyta, jog jis įsigytas sutuoktinių. Minėti daiktai yra bute, kuriuo naudojasi ieškovė, todėl teismas vertino, kad jie turėtų natūra likti ieškovei atsakovui priteisiant pusės jų vertės kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl turto padalinimo taip: ieškovei L. E. – B. priteisti 250,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už parduotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise natūra: svetainės komplektą „Salwador“, staliuką „Salwador“, šaldiklį, odinį minkštą kampą, prieškambario spintą, miegamojo kambario spintą, siuvimo mašiną Baby lock Victory, kurių vertė – 5031,99 Eur; atsakovui A. B. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 ( vieną šimtą) vienetų 100,00 ( vieno šimto) Eur minimalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, kurių rinkos vertė – 0 ( nulis) Eur, priteisti iš ieškovės L. E.-B. - 2516,00 Eur piniginę kompensaciją už baldus; atlikti tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą ir iš ieškovės atsakovui priteisti – 2266,00 Eur piniginę kompensaciją; perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į ieškovės patenkintus ir atmestus reikalavimus pagal ieškinį, arba panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir šioje dalyje grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, pagal pateiktus dokumentus, 56,00 Eur žyminio mokesčio ir 605,00 Eur. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 600,00 Eur sumokėtus D. M. už akcijų vertinimą; prijungti prie bylos 2022-01-27 Teismo eksperto D. M. išvadą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, jam nepranešus apie tai, kad jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atmestas, ir taip atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teise būti išklausytam, tinkamai apginti savo turtinius interesus ir palaikyti 2021-10-21 pateiktą prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo, atitinkamai ir pateikti priešieškinį. Šie procesiniai pažeidimai lėmė, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė iš dalies neteisingą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas).
12.2. 2021-10-21 per savo advokatę D. L. –M. atsakovas buvo pateikęs prašymą teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės nustatymo, paskiriant ekspertizę, kurį teismas turėjo išnagrinėti teismo posėdžio metu ir dėl jo priimti procesinį sprendimą t. y. jį atmesti arba patenkinti. Tačiau, kaip matyti iš 2021-12-16 teismo posėdžio protokolo, teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, šio atsakovo pateikto prašymo dėl ekspertizės paskyrimo neišsprendė, o akcijų vertę laikė ta verte, kurią nurodė ieškovė savo patikslintame ieškinyje, nepateikdama jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeista CPK 245 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones.
12.3. Šiuo atveju buvo pažeisti esminiai civilinio proceso principai - teisė būti išklausytam, procesinio lygiateisiškumo bei kiti principai, kurių nesilaikymas lemia asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą.
12.4. Teismas šiuo atveju, esant į bylą pateiktiems įrodymams, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturi, veiklos nevykdo, samdomų darbuotojų neturi, pagal balanso duomenis veikla yra nuostolinga, nepaskirdamas ekspertizės dėl akcijų vertės nustatymo pagal atsakovo pateiktą prašymą ir neturėdamas jokių įrodymų, nes nustatant įmonės akcijų vertę reikia vertinti įmonės apskaitos duomenis, o tam yra reikalingos specialios žinios, neteisingai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė yra 5000,00 Eur ir šią sumą reikia dalinti per pusę, atsakovui paliekant visas 100 proc. bendrovės akcijų, o ieškovei priteisiant – 2500,00 Eur piniginę kompensaciją. Teismas šiuo atveju nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teisminės praktikos, dalinant santuokoje įgytą turtą ir nustatant jo vertę.
12.5. Šiuo konkrečiu atveju esant tarp šalių ginčui ir esant kitų duomenų apie tai, kad akcijų vertė gali būti mažesnė, nei nurodė ieškovė, teismas privalėjo nustatyti tikrą akcijų vertę ir tik tada teisingai padalinti turtą (CK 3.119 straipsnis).
12.6. Teismas, tenkindamas iš dalies ieškinį ir priimdamas teismo sprendimą, netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pagal byloje esančius dokumentus yra sumokėjusi – 273,00 Eur žyminį mokestį už visą ieškinį. Pradinio ieškinio suma -10 250,00 Eur, vėliau ieškovė sumažino savo reikalavimą iki 5 250,00 Eur, t. y. ieškovė ieškinį sumažino 50 proc. Ieškovė patikslintu ieškiniu atsisakė dalies savo reikalavimų, kurių vertė 5000,00 Eur, ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino dalį ieškovės pareikšto reikalavimo, bet dėl to, kad sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijų rinkos kaina nuo 10 000,00 Eur iki 5000,00 Eur, nes neturi dokumentų kainai pagrįsti, o tai laikytina, kad teismas ieškovo ieškinį tenkino ir dar dėl to tik iš dalies.
12.7. Kadangi priimtas teismo sprendimas keistinas, nes netinkamai buvo padalintas turtas, netinkamai nustatant dalintino turto vertę, tai atitinkamai turi būti perskirstytos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. E. – B. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Šioje byloje nebuvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, o atsakovo teikiami nauji įrodymai negali būti priimami į bylą ir vertinami.
13.2. Atsakovas savo teisėmis naudojosi nerūpestingai. Ieškinys teisme buvo priimtas 2021-08-02. Tuo tarpu atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas tik 2021-10-06. Pažymėtina, kad teismas nepradėjo bylos nagrinėjimo po pasibaigusio termino atsiliepimui pateikti, sudarė visas sąlygas ir galimybes tinkamai atsikirsti į ieškinį, pateikti priešieškinį, atsiliepimą priėmė gerokai po jo pateikimo termino.
13.3. Ieškovės pozicija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės atsakovui buvo žinoma, gavus ieškinį, o vėliau ir sumažinus savo reikalavimus dėl akcijų. Todėl nėra aišku, kas atsakovui sutrukdė teikti įrodymus apie kitokią akcijų vertę pirmosios instancijos teismui ir kodėl tokie įrodymai yra pateikiami tik apeliacinės instancijos teismui.
13.4. Atsakovo atstovė 2021-12-15 pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovui turėjo būti suvokiama, kad teismas jo buvusios atstovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali tiek patenkinti, tiek atmesti. Pareigą išaiškinti tolesnę galimą bylos procesinę eigą A. B. turėjo atitinkamą prašymą pateikusi advokatė. Todėl, negalėdamas/nenorėdamas dalyvauti teismo posėdyje, jis galėjo reikšti kitokius prašymus, jei būtų manęs, kad tai yra reikalinga. Jokia proceso teisės norma nenumato pareigos teismui informuoti posėdyje nedalyvaujančią proceso šalį apie tai, kad jos prašymas atidėti teismo posėdį yra atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Teismas 2021-12-15 nutartimi išsprendė klausimą dėl teismo posėdžio neatidėjimo, o teismo nutartį tą pačią dieną patalpino tiek A. B., tiek jo atstovei, pateikusiai prašymą atidėti teismo posėdį, prieinamame elektroninių paslaugų portale. Tiek atsakovo atstovė, tiek pats atsakovas, vykdydami CPK 42 str. 5 d. numatytas pareigas, privalėjo domėtis nagrinėjamos bylos eiga.
13.6. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad atsakovas 2021-10-21 pateikė prašymą skirti ekspertizę. Tai rodo, kad atsakovas dar 2021 m. spalio mėnesį ketino įrodinėti kitokią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, nei ją nurodė ieškovė. Teismas šį prašymą priėmė rezoliucija. Atsakovas ir jį skirtingu laiku atstovavę skirtingi asmenys turėjo suprasti, kad klausimas dėl ekspertizės skyrimo bus sprendžiamas vėliau, kuomet bus išklausyta šalių nuomonė. Toks klausimas buvo sprendžiamas 2021-12-16 teismo posėdyje, kas užfiksuota teismo posėdžio garso įraše. Todėl atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad jo prašymas nėra išspręstas sąmoningai, bando suklaidinti teismą.
Atsiliepimas
13.7. Atsakovui nuo pat ieškinio gavimo dienos buvo suvokiama ir tai jis nurodė atsiliepime į ieškinį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo įsivaizduojama akcijų vertė yra kitokia, nei teigia ieškovė savo ieškinyje. Todėl atsakovas, siekdamas įrodyti kitokią akcijų vertę, nedelsiant turėjo teikti atitinkamus įrodymus. Atsakovas konsultavimo paslaugų sutartį su D. M. sudarė 2022-01-20, o konsultacinė išvada surašyta ir pateikta 2022-01-27, t.y. per 7 dienas. Visiškai neaišku, kodėl tokio įrodymo A. B. neteikė pirmosios instancijos teismui po to, kai gavo ieškovės ieškinį, juolab, kad atsakovas turėjo visas galimybes tokį įrodymą pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), šalims gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. B.. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios steigėjas ir bendrovės vadovas buvo A. B.. 2008 m. spalio 21 d. atsakovas įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovas šią transporto priemonę 2021 m. rugsėjo 2 d. pardavė už 500,00 Eur kainą. Ieškovės vardu santuokos metu transporto priemonių neregistruota. Atsakovas iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), butas šiuo metu išnuomotas. Ieškovė iki santuokos sudarymo yra įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu butas yra naudojamas panaudos sutarties pagrindu. Šie abu nekilnojami daiktai yra kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė, nepatenkanti į santuokoje įgyto bendro dalintino turto masę. Ginčo dėl to tarp šalių nėra.
Dėl proceso teisės normų pažeidimų
17. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti esminiai civilinio proceso principai – teisė būti išklausytam, procesinio lygiateisiškumo bei kiti principai, kurių nesilaikymas lemia asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant ir jam nepranešus apie tai, kad jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atmestas. Taip atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teise būti išklausytam, tinkamai apginti savo turtinius interesus bei palaikyti 2021-10-21 pateiktą prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo, atitinkamai ir pateikti priešieškinį. Šie procesiniai pažeidimai, apelianto manymu, lėmė, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė iš dalies neteisingą sprendimą ( CPK 329 str. 1d., 3d. 1p. ). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
18. CPK 42 str. 5 d. nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus.
19. CPK 246 str. 2.d. numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė 2021-12-15 pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Pritartina ieškovės argumentams, jog atsakovui turėjo būti suvokiama, kad teismas jo buvusios atstovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali tiek patenkinti, tiek atmesti. Pareigą išaiškinti tolesnę galimą bylos procesinę eigą atsakovui turėjo išaiškinti atsakovo atstovė. Atsakovas turėjo ir pats domėtis bylos eiga ir pasiteirauti teismo, ar atstovės, ar atstovės prašymas tenkintas (CPK 42 str. 5 d.). Negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, galėjo teismui teikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, nepažeidė proceso teisės normų.
21. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, apelianto prašymo dėl ekspertizės paskyrimo neišsprendė. Pažymėtina, kad atsakovo prašymas buvo sprendžiamas 2021-12-16 teismo posėdyje. Iš teismo posėdžio garso įrašo (29-35.44 min.) girdėti, kad šiuo klausimu buvo išklausyta ieškovės atstovo nuomonė ir teismas protokoline nutartimi nutarė prašymą atmesti, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, apelianto prašymo dėl ekspertizės paskyrimo neišsprendė.
22. Tačiau teisėjų kolegija nepakankamais vertina pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, kodėl netenkino atsakovo prašymo skirti prašomą ekspertizę. Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 34).
23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo, iš esmės motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, ar šį prašymą atsakovas palaiko bei neaišku, ar atsakovas sutinka mokėti už ekspertizę. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl ekspertizės atlikimas šioje byloje nėra tikslingas, o iš esmės prašymą atmetė tik dėl procesinio pobūdžio aplinkybių – jog nežino, ar atstovas šį prašymą dar palaiko. Pažyminėtina, kad atsakovas į bylą nepateikė jokio prašymo nebespręsti jo pateikto prašymo dėl ekspertizės skyrimo, todėl nebuvo pagrindo vertinti, kad jis jo galimai nebepalaiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant ginčui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės ir atsakovui prašant skirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti, teismas nurodytais motyvais nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą skirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti.
24. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę nustatė tik pagal nominaliąją jų vertę, teisėjų kolegijos vertinimu tokių duomenų pagrįsti išvadai, esant šalies prašymui skirti ekspertizę dėl jų vertės nustatymo, nepakanka. Teismas skundžiamame sprendime taip pat pažymėjo, jog nors atsakovas pateikė duomenis apie nuostolingai vykdomą bendrovės veiklą, tai savaime nenurodo vertybinių popierių vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad įmonės veikla yra nuostolinga, gali ar negali turėti įtakos akcijų vertei, nėra galimybės, neturint specialistų išvados.
25. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo skirti ekspertizę ir tinkamai neišsiaiškinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, neatskleidė bylos esmės šioje dalyje, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos dalis dėl turto padalijimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje
26. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2022-01-27 Teismo eksperto D. M. išvadą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo apeliantui nedalyvaujant, nesuteikiant teismo posėdžio metu palaikyti savo prašymo dėl ekspertizės paskyrimo būtinumo. Be to, teismas apelianto pateikto prašymo neišsprendė, todėl, siekdamas šioje byloje nustatyti objektyvią tiesą dėl tikrosios akcijų vertės, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į teismo ekspertą D. M., kad jis nustatytų tikrąją akcijų vertę.
27. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
28. Teisėjų kolegijai nusprendus, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, vertintina, kad yra pagrindas priimti atsakovo teikiamą naują įrodymą, kadangi šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo teikiamas naujas įrodymas – 2022-01-27 Teismo eksperto D. M. išvada – priimtinas ir pridedamas prie bylos.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Panaikinus skundžiamą sprendimo dalį ir bylą šioje dalyje grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.