Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2014-02-05 · Civilinė byla Nr. 2-445-368/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-01-23Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-05Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
2-445-368/2014
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00398-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
UAB „LNTV“
Ieškovas
BUAB „Balsių vystymo grupė“
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-445-368/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00398-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 42.4 ; 43.2; 45.6; 116 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 5 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Balsių vystymo grupė“ atstovui advokatui D. B.,

atsakovės UAB „LNTV“ atstovui prokūristui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Balsių vystymo grupė“ ieškinį atsakovei UAB „LNTV“ dėl piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Balsių vystymo grupė“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „LNTV“ 2285000 Lt sumą, 648 556,72 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-10-10 UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ sudarė su atsakove UAB „LNTV“ preliminariąją sutartį dėl patalpų su nuomojamuoju žemės sklypu pirkimo-pardavimo, kurioje sutarė iki 2007-11-07 sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tvirtina, kad įvykdė preliminariosios sutarties sąlygas, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „LNTV“ prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad atsiradus galimybei sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė atsisakė sudaryti sutartį. Pabrėžia, kad dėl ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį patyrė nuostolių, todėl ieškovės sumokėtą sumą įskaitė kaip nuostolius. Mano, kad įskaitymas yra teisėtas. Pažymi, kad reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2007-10-10 ieškovė UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ sudarė su atsakove UAB „LNTV“ preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (7–8 b. l.), pagal kurią pardavėjas (atsakovė UAB „LNTV“) įsipareigojo parduoti, o pirkėjai (ieškovė UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“) nupirkti 1121,14 kv. m ploto negyvenamas patalpas-dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė), 0,7328 ha žemės sklypo 0,1828 ha dalyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 2.1 ir 2.3 punktuose numatyta, kad pirkėjai UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ įsipareigoja visą sutartyje numatytą nekilnojamojo turto pardavimo kainą – 4570000 Lt, sumokėti lygiomis dalimis po 2285000 Lt iki 2007-10-20.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi UAB „Balsių vystymo grupė“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-140-267/2014).

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti UAB „LNTV“ 785000 Lt kreditorinį reikalavimą, pareikštą BUAB „Balsių vystymo grupė“, grindžiama patirtais nuostoliais dėl UAB „Balsių vystymo grupė“ atsisakymo sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį (9–11 b. l.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi prieš tai minėtą nutartį paliko nepakeistą (12–14 b. l.)

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo

Civilinių santykių dalyviai gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007-10-10 sudarė preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią sutarė iki 2007-11-07 pasirašyti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (2.2 punktas).

Dėl turto, įgyto esant teisiniam pagrindui ir vėliau šiam pagrindui išnykus, grąžinimo

Pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį asmens pareiga grąžinti turtą asmeniui, iš kurio tas turtas buvo įgytas, atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje išvardytus atvejus.

Minėta, kad pareiga grąžinti gautą turtą atsiranda ir kai šis gautas esant teisiniam pagrindui, tačiau vėliau, t. y. perdavus turtą, toks pagrindas išnyko.

Nagrinėjamu atveju nėra 6.241 straipsnyje išvardytų sąlygų, ir aplinkybę, kad atsakovė gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovė (CPK 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 2007-10-10 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 punktą pirkėjai UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ įsipareigojo visą sutartyje numatytą nekilnojamojo turto pardavimo kainą – 4570000 Lt, sumokėti lygiomis dalimis po 2285000 Lt iki 2007-10-20.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Balsių vystymo grupė“ sumokėjo atsakovei UAB „LNTV“ 2285000 Lt. Šalys taip pat neginčija aplinkybių, kad pagrindinė nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2007 m. lapkričio 7 d. sudaryta nebuvo, tačiau skirtingai aiškina pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes ir nurodo, jog pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas dėl priešingos šalies kaltės.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinis teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyje jau buvo nustatyta, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos nebuvo sudaryta dėl pardavėjo (atsakovės) UAB „LNTV“ kaltės (CPK 182 str. 2 p.), į 2008-01-29 AB Parex banko 2008-01-29 pranešimą (15 b. l.), iš kurio matyti, kad ieškovė visiškai atsiskaitė už turtą, t. y. įvykdė savo įsipareigojimus, tačiau pastatas negalėjo būti įregistruotas VĮ Registrų centre ieškovės vardu dėl vykdytų sklypo atidalijimo procedūrų, kurias planuota baigti tik 2008 m. vasario mėnesį. Taip pat įvertindamas aplinkybes, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog siekė pasinaudoti preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 punkte numatyta galimybe raštišku šalių susitarimu pratęsti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą ir byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė savo pareigas pagal preliminariąją sutartį įvykdė netinkamai ar jos veiksmai turėjo įtakos pagrindinės sutarties nesudarymui iki nustatyto termino, sprendžia, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto termino (2007-11-07) buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Teismas atmeta atsakovės teiginius, kad ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi toks pelno siekiančio pagal preliminarią sutartį atsiskaičiusio juridinio asmens elgesys prieštarautų verslo praktikai ir šio asmens veiklos tikslams. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, parodančių, kad ieškovės ketinimai sudaryti pagrindinę sutartį po preliminariosios sutarties pasirašymo pakito. Nors atsakovė teigia, kad atsiradus galimybei sudaryti pagrindinę sutartį kreipėsi į ieškovę, atsakovė nepateikė teismui tokių įrodymų, ir byloje nėra duomenų, jog atsakovė po 2007-11-07 per protingą terminą siūlė ieškovei sudarytį pagrindinę sutartį.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Kadangi preliminariosios sutarties tikslas nagrinėjamu atveju nepasiektas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, pripažintina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl ieškovei jie grąžintini vadovaujantis CK 6.237 straipsniu.

Dėl įskaitymo galimumo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 str. 2 d.). Taigi, atsakovei teko pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos pagal preliminariąją sutartį buvo perduotos prievolės užtikrinimo tikslu.

Iš 2007-10-10 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad šalys nesutarė dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo ir atsakovė neįsipareigojo padengti priešingos sutarties šalies galimų nuostolių dėl sutarties nesudarymo.

Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Minėta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė neturėjo pagrindo įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.

Teismas pažymi, kad nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovė neteko teisinio pagrindo ieškovės sumokėtas lėšas (2285000 Lt) turėti ir turi jas grąžinti ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Dėl palūkanų

Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

Kadangi sutarties šalys nustatė 2007-11-07 pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą ir nepratęsė šios datos preliminariosios sutarties 4.3 punkte numatyta tvarka ir nenustatė kitos pagrindinės sutarties sudarymo datos (CK 6.165 str. 2 d.), galima daryti išvadą, kad nuo 2007-11-07 atsakovė turėjo sužinoti apie ieškovės sumokėtų pinigų įgijimo nepagrįstumą.

Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palūkanų taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovei prašant (pvz., 38–39 b. l.), teismas taiko šį terminą.

Penkių procentų dydžio metinės ieškovei priteistinos palūkanos už penkerius metus sudaro 571 250 Lt (2285000 x 5 proc. x 5 m).

Pažymėtina, kad atsakovė neprašė šių palūkanų mažinti.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsisakiusi šių palūkanų, ar šalys būtų sutariusios jų neskaičiuoti, todėl ieškovei prašant priteisti jai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, teismas pritesia iš atsakovės ieškovei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos 43,33 Lt proceso išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Balsių vystymo grupė“ (į. k. 300861674) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ (į. k. 125510179) 2285000 Lt sumą, 571 250 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo skolos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2013-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovės 43,33 Lt proceso išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjas Egidijus Mockevičius