Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-11 · Byla Nr. 2T-50/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-11
Bylos Nr.
2T-50/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinės, Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo
Suinteresuotas asmuo
V. Č.
Kategorijos
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-50/2011Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinės bei Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą dėl muito mokesčių skolos ir delspinigių priteisimo (suinteresuotas asmuo V. Č.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu priteisė iš atsakovo V. Č. Baltarusijos Respublikai 3 836 114 rublių muito mokesčių, 1 888 647 rublius delspinigių, iš viso 5 724 761 rublių, be to, 286 240 rublių dydžio valstybinę rinkliavą bei 128 675 rublių vertimo išlaidų (b. l. 6-8).

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl 5 724 761 rublių muito mokesčių ir delspinigių, 128 675 Lt vertimo išlaidų priteisimo, o apie priimtą sprendimą pranešti Ašmenos muitinei ir išieškotas sumas pervesti į jo nurodytą sąskaitą (b. l. 3-4).

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas Lietuvos apeliacinio teismo prašo pripažinti ir leisti vykdyti nurodyto teismo sprendimo dalį dėl 286 240 rublių dydžio valstybinės rinkliavos priteisimo, išieškotas sumas pervedant į jo nurodytą sąskaitą (b. l. 4-5).

Motyvuojamoji dalis

Prašymai netenkintini.

Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatomis, užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas. Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika 1992 m. spalio 20 d. yra sudariusios sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – 1992 m. Sutartis), reglamentuojančią teismo sprendimų pripažinimą, kurios nuostatomis ir reikia vadovautis, sprendžiant aukščiau nurodyto Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo klausimą.

Minėtos Sutarties 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančių Šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse (įskaitant ir ūkines), šeimos ir baudžiamosiose bylose, o 1992 m. Sutarties 52 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad abi Susitariančios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus, priimtus kitos Susitariančios Šalies teritorijoje. Be to, 1992 m. Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą, kuriuo patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai dėl muito mokesčių išieškojimo iš suinteresuoto asmens V. Č.. Minėtame Baltarusijos Respublikos teismo sprendime nurodoma, kad atsakovas (suinteresuotas asmuo) neįvykdė įsipareigojimo iki 2006 m. liepos 27 d. išvežti iš Baltarusijos Respublikos muitinės teritorijos jo įvežtą automobilį Renault 19, todėl jo atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl muito mokesčių ir delspinigių išieškojimo. Teismas, patenkindamas Ašmenos muitinės reikalavimus dėl muito mokesčių priteisimo, vadovavosi Baltarusijos Respublikos mokesčių kodekso, Baltarusijos Respublikos muitinės kodekso ir Valstybinio muitinės komiteto nutarimų nuostatomis.

Teisėjų kolegijos nuomone, prašomu pripažinti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimu buvo išspręsti teisiniai santykiai, kylantys iš viešosios (administracinės) teisės, t. y. santykiai, kurie pagrįsti asmens pavaldumu valstybės institucijoms (tarp jų pareiga paklusti muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai), atsiradę valstybės institucijoms atliekant valdžios funkcijas ar taikant įstatyme numatytas administracines sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms išieškojimą, kurie nepriskirtini civilinių (privačių) teisinių santykių kategorijai.

Beje, pagal teismų praktiką, muitinės veiksmai, susiję su muitų mokesčių surinkimu, priskiriami viešosios (administracinės) teisės reguliuojamiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-31/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje 2T-140/2010). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog 1992 m. Sutartyje reglamentuojama teisinė pagalba, susijusi su Sutartyje vartojama sąvoka „civilinė byla“, apima teisinę pagalbą tik pagal materialinį teisinį kriterijų apibrėžtose civilinėse bylose, t. y. teisinę pagalbą civilinėse bylose, kuriose nagrinėjami (išnagrinėti) civilinio teisinio pobūdžio santykiai (ginčai), o mokestiniai santykiai dėl asmens mokestinių prievolių valstybei sprendžiami pagal viešosios teisės normas, reglamentuojančias administravimo (administracinius) santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-374/2010), išsprendęs analogišką bylą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo, panaikindamas nurodytą Apeliacinio teismo nutartį, kuria buvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą, priimtą dėl muito įsiskolinimo, valstybinės rinkliavos ir proceso išlaidų, nurodė, kad prašomu pripažinti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimu išspręsti santykiai yra administracinio mokestinio pobūdžio, todėl toks teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir negali būti pripažintas pagal 1992 m. Sutartį. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje 2T-140/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-131/2010).

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai - aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai būtina.

Dėl nurodytų argumentų bei atsižvelgiant į aukščiau paminėtą aukštesnės instancijos (kasacinio) teismo precedentą šios kategorijos byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010), darytina išvada, jog pareiškėjų prašomu pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimu buvo išspręstas administracinio mokestinio pobūdžio ginčas, kuris nepriskirtinas civilinių (privačių) teisinių santykių kategorijai ir 1992 m. Sutarties taikymo sričiai, todėl netaikytina 1992 m. Sutartis, ir nėra pagrindo patenkinti nurodytų prašymų (CPK 3 str., 4 str., 810 str. 1 d., 5 d.). Kadangi nepripažintinas paminėtas Baltarusijos Respublikos teismo sprendimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti ir šio teismo sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimo (CPK 813 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinės bei Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą dėl muito mokesčių skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo V. Č..

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Algirdas GailiūnasAudronė JarackaitėGintaras Pečiulis