Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą dėl muito įsiskolinimo ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu priteisėi iš A. P. Baltarusijos valstybei 67 166 611 Baltarusijos rublių muito mokesčių įsiskolinimą, dokumentų vertimo išlaidas -172 411 Baltarusijos rublių, iš viso 67 339 022 Baltarusijos rublių. Teismas taip pat priteisė iš A. P. Baltarusijos valstybei 3 366 950 Baltarusijos rublių rinkliavą ir 6 960 Baltarusijos rublių teismo išlaidų.

Pareiškėjai Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinė ir Ašmenos rajono teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymais pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimą, o išieškotas sumas pervesti į nurodytas sąskaitas.

Prašymai atmestini.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. pasirašytos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 52 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, yra patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui A. P. dėl muito mokesčių, vertimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo į Baltarusijos Respublikos pajamas. Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad A. P. buvo 4 kartus išduotas leidimas laikinai įvežti į Baltarusijos Respublikos muitinės teritoriją keturias transporto priemones: 1987 m. Audi 80, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas išduotas laikinai įvežti iki 2007 m. sausio 27 d., 1986 m. Audi 100, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) – leidimas išduotas laikinai įvežti iki 2007 m. vasario 3 d., 1986 m. BMW 524, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)– leidimas išduotas laikinai įvežti iki 2007 m. vasario 10 d. ir 1986 m. Audi 100, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)– leidimas išduotas laikinai įvežti iki 2007 m. vasario 17 d. Kaip matyti iš prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo turinio, atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Baltarusijos Respublikos ATPK 193-4 straipsnį. Pasak Baltarusijos Respublikos teismo, muitinės įstatymų pažeidimai, kaip tai numato Baltarusijos Respublikos Mokesčių kodekso bendrosios dalies 36, 37 ir 52 straipsniai, sąlygojo mokestinių įsipareigojimų, kurių atsakovas neįvykdė, atsiradimą.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 23 punkto nuostatą muitai yra priskiriami mokesčiams, kurie administruojami pagal šį įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje šiuos mokesčius administruoja Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamasi Muitinės įstatymu. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės funkcijas, numatyta, kad ši valstybės institucija privalo muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą, administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, o taip pat atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Taigi, tiek nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Baltarusijos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais vadovavosi Ašmenos rajono teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendime (išskyrus Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodeksą, kaip proceso teisės aktą), yra priskirtini viešosios, t.y. administracinės teisės, aktams.

Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, kad tarp Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinės ir atsakovo A. P. kilę ir prašomu pripažinti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimu nagrinėti teisiniai santykiai vertintini kaip santykiai, kilę iš viešojo administravimo (administracinių) santykių, kurių esminis požymis yra atsakovo A. P. pavaldumas (pareiga paklusti) muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai. Taigi prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręstas administracinio-mokestinio pobūdžio ginčas. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties nuostatos (civilinė byla Nr. 3K-3-374/2010, pareiškėjai Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinė ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas). Dėl šių priežasčių pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Ašmenos rajono teismo prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimas nepriskirtinas Sutarties 52 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytam teismo sprendimui, todėl pareiškėjų prašymai atmestini (CPK 810 str. 1 d.).

Sprendžiant šį klausimą taip pat pažymėtina, kad teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs tos pačios kategorijos (iš esmės analogišką) bylą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo, 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-374/2010) atmetė pareiškėjų prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręsti santykiai yra administracinio mokestinio pobūdžio, kad toks teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir kategorijai, kad 1992 m. Sutartyje nenumatyta galimybė pripažinti teismo sprendimus, priimtus tokios kategorijos bylose. Esant tokiam aukštesnės instancijos teismo precedentui šios kategorijos bylose, iškyla būtinumas koreguoti ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose dėl užsienio teismų sprendimų, priimtų dėl muitinės ir kitų administracinio pobūdžio mokestinių prievolių nevykdymo, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Atmesti pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Ašmenos rajono teismo prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.