Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2021 m. kovo 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - bauda 50 MGL (2500 Eur), baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 metams;

2) 2022 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, 2022 m. gegužės 20 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones); 2022 m. liepos 20 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

3) 2023 m. liepos 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirto bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2022 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant ir skirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (2500,00 Eur) bauda; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams, 2025 m. vasario 28 d. paleistas iš Alytaus kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. 2025 m. birželio 15 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę- automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰(promilės) neblaivumas, tai yra 2025 m. birželio 15 d. 20.48 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0233, nustatytas 2,61 promilės neblaivumas;

be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2023 m. liepos 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, šiuo nuosprendžiu paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 7 (septynerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, bei būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2025 m. birželio 15 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,61 promilės neblaivumas), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. U. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2023 m. liepos 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriuo A. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Taip pat, kuriuo vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (b. l. 40-48; 49-50);

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. U. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,61 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiajame posėdyje, nustatyto neblaivumo rezultatai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog A. U. būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones septyneriems metams, atlikimo tvarka, sąlygomis ir nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 97), 2025 m. birželio 15 d. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kuomet jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Šią veiką A. U. padarė ypatingai piktybiškai, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės bei neturėdamas neatidėliotino poreikio, visiškai be priežasties, taip pat žinodamas ir suvokdamas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones bei, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudžianti vairuoti transporto priemones. Tai rodo ypatingą jo piktybiškumą nesilaikyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones, todėl jis baustinas už neteisėtos veikos padarymą.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, buvimą kaltinamojo A. U. veikoje, kadangi jis vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones septyneriems metams ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, todėl jo nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Nors prokuroras ir neprašė pripažinti kaltinamojo A. U. recidyvistu, tačiau nurodė šią aplinkybę kaip sunkinančią kaltinamojo atsakomybę. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. A. U. anksčiau teistas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Teismas dėl pripažinimo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija švelnina asmens teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą. Nustatyta, kad A. U. buvo nuteistas 2021 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuriuo paskirta bauda dar neišieškota; 2022 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas už du nesunkius nusikaltimą, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, arešto bausme; 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžiu vėl nuteistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, laisvės atėmimo bausme, kurią atliko tik 2025 m. vasario 28 d. Naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis padarė praėjus vos trims mėnesiams po bausmės atlikimo, kaltinamasis toliau vykdo analogiškus tyčinius nusikaltimus, net ir atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe taip pat laikytina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (BK 60 straipsnis 1 dalis 13 dalis).

Skiriant bausmę A. U., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikų motyvus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtos veika), kaltininko asmenybę –teistas, teistumas neišnykęs, prieš keturis mėnesius paleistas iš Alytaus kalėjimo atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavimą neblaiviam paskirta bauda nesumokėta, nuobauda galiojanti (b. l. 51-56), nedirbantis. Visos šios aptartos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad A. U. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių išvadų nepadarė, nors ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos tiek švelnesnės bausmės, tiek ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jų paskyrimas nedavė jo pasitaisymo rezultato.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtinos BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos griežčiausios bausmės – areštas ir laisvės atėmimas, nustatant maksimalius jų dydžius (BK 49 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, šios dvi padarytos nusikalstamos veikos, tai kaltinamojo sumanymo vieninga tąsa, be nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis negalėtų padaryti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, teismas tai vertina kaip idealią dviejų nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta ir subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2023 m. liepos 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir sumažintos bausmės pridedant visą paskirtą neatliktą baudos bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo laisvės atėmimo bausmės pradėjimo vykdyti dienos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Dėl paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendis dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteiktinas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 15 d. 20.25 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 16.48 val. t. y. 1 parą, ir laikytina, kad A. U. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo dieną.

Kaltinamojo A. U. gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir iš atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, kaltinamajam esant teistam net tris kartų, paskutinį kartą realia laisvės atėmimo bausme, šią nusikalstamą veiką padariusiam praėjus vos trims mėnesiams, kada buvo paleistas atlikęs anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. U. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti ir būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam, šį kartą kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat kaltinamajam 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžiu buvo uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant A. U. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – septynerius metus.

Draudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, realiai atliekant paskirtą bausmę taikomas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. U. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas nustatyta tvarka neįregistruotą transporto priemonę, kurią nurodė nusipirkęs, tačiau pirkimo pardavimo sutarties neturi. Siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas A. U. įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonė (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 79-82).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Nagrinėjant bylą teismo nutartimi A. U. ginti paskirtas advokatas Algimantas Ruginis (b. l. 115). Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 20 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-07455 (b. l. 124-128), iš kurios matyti, kad už A. U. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 135,42 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

A. U. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. U. paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. liepos 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant ir A. U. skirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 50 (penkiasdešimt) MGL (2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

A. U. bausmės pradžią skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės pradėjimo vykdyti dienos, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Dėl A. U. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendžio dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti A. U. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septynerius) metus;

- konfiskuoti iš A. U. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. U. 2025 m. birželio 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduoti už konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai (pareigūnui).

Išaiškinti A. U., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.