Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. 2025 m. vasario 20 d. apie 1.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatytas 1,96 promilės alkoholio neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko 2025 m. vasario 19 d., tą dieną jai pasakė, kad reikia ieškotis naujo darbo, todėl atsipalaidavimui nuvažiavo į baseiną. Kadangi negalėjo atsipalaiduoti, ji nuvažiavo į barą. Ji padavė savo telefoną barmenui, kad pakrautų. Kažkur po 0.00 val. ji nuėjo iki mašinos, kad sušiltų, ieškojo telefono, kad galėtų išsikviesti „Bolt“ ir neturėjo intencijos užvesti mašiną. Nežino, kas jai šovė į galvą, bet paskui buvo eismo įvykis ir ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Su jai nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, savo elgesį vertina blogai, pasielgė neapgalvotai ir neatsakingai. Su alkoholiu problemų neturi ir daugiau tai nepasikartos. Automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos tėčiui. Su „Emprekis“ nustatyta automobilio verte nesutinka, nes automobilis yra vertas mažiau, kadangi yra apgadinimų po eismo įvykio. Be to, automobilis buvo įsigytas 2016 m., parsiųstas iš Amerikos, ir muitininkas automobilio vertę įvertino 4 000 eurų. Jos tėtis visada daro pozityvią įtaką, yra jai autoritetas ir ji tėčio klauso, dažnai bendrauja. Nekilnojamo turto neturi, uždirba apie 1 200 Eur, priklausomai nuo viršvalandžių (b. l. 167).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas R. P. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybėn bei parodė, kad kaltinamoji yra jo dukra. Dukra norėjo važiuoti į baseiną, jis davė mašiną ir ji išvažiavo. Ji ilgai negrįžo namo, todėl jis galvojo, kad ji yra su draugu. 22 val. jam kilo noras paskambinti, bet tuo viskas ir pasibaigė. Jis atsigulė miegoti ir apie 1 val. buvo skambutis į duris. Jis nuėjo į apačią, paklausė kas ir suprato, kad grįžo dukra. Ji pasakė, kad papuolė į avariją, sakė nieko neklausti ir eiti miegoti. Tada iš ryto buvo pokalbis. Niekada negalvojo, kad ji gali taip pasielgti, kadangi dukra jam visada viską pasisako. Jis klausė, kodėl jam nepaskambino, o ji atsakė, kad neturėjo telefono. Tada jie važiavo į įvykio vietą ir iki to baro. Dukros telefonas buvo bare. Jos elgesį vertina blogai. Dukra jo labai klauso, jie visada susirašinėja ir bendraus taip, kaip ir bendravo, tik dabar bendravimas bus stipresnis. Prašo dukrą atleisti pagal laidavimą be užstato, kadangi jie neturi labai daug pinigų. Nemano, kad 8 000 Eur yra reali automobilio vertė, toje mašinoje nieko nėra. Dabartinė vertė yra 3 800 Eur ir, kad ją atstatyti, reikia ieškoti detalių Amerikoje (b. l. 168).

Kadangi kaltinamoji kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamosios apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajai, jos gynėjai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo R. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, jog I. P. yra jo dukra, ji gyvena kartu su juo ir šeima, jų namuose. Su dukra santykiai yra labai geri, artimi ir draugiški. I. turi vairuotojo pažymėjimą, jokių problemų dėl jos vairavimo niekada nebuvo kilę. Ji savo automobilio neturi, kartais vairuoja jo automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso jam, jį įsigijo savo reikmėms, pats juo naudojasi, bet kartais duoda ir dukrai naudotis. Apie tai, kad 2025 m. vasario 19 d. ji vairavo jo automobilį, žinojo, ji šiuo automobiliu važiavo į baseiną, dar jos paprašė, kad nupirktų reikalingų daiktų. Dukra sakė, kad turi problemų darbe, jis pasakė, kad nepergyventų, kad viskas bus gerai, sakė, kad ji važiuotų atsipalaiduoti į baseiną, nieko blogo nepagalvojo. Vakare, apie 22 val., dukrai negrįžus į namus, pradėjo galvoti, kuri ji yra, toks elgesys jai nebuvo būdingas, kad kažkur pradingtų, bet ji taip pat buvo minėjusi, kad susirašinėjo su draugu, pagalvojo, kad galbūt su juo susitiko ir kartu leidžia laiką, dėl to jai neskambino, nenorėjo trukdyti. Nuėjo miegoti ir apie 2.00 val. išgirdo durų skambutį, iš pradžių nesuprato kas darosi, nėjo prie durų, antrą kartą paskambinus, atsikėlė iš lovos ir atidarė duris, už durų buvo I. Ji nepasirodė neblaivi, paklausė kur jos raktai, atsakė, kad nerado, tada tik trumpai pasakė, kad ją pagavo policiją, kad jis nieko neklausinėtų ir eitų miegoti. Negalėjo užmigti visą naktį, o ryte I. viską papasakojo, kad buvo bare, išgėrė alkoholio, norėjo išsikviesti pavėžėją, nerado telefono, todėl pati sėdo vairuoti. Sakė, kad kažkur atsitrenkė ir paskui ją sustabdė policija. Dukra labai pergyvena dėl šio įvykio, labai save graužia, gailisi tokio savo elgesio. Jis taip pat negali patikėti, kad ji taip pasielgė, toks jos elgesys nėra jai būdingas, dėl alkoholio vartojimo ji problemų niekada neturėjo. Prašo esant galimybei grąžinti automobilį, jis reikalingas, nes važiuoja su žmona šeimos reikalais, reikia vykti pas medikus (b. l. 70–73).

Iš 2024 m. vasario 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos V. A. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. vasario 20 d. vykdant paieškos veiksmus dėl automobilio „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė eismo įvykį, (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis pastebėtas (duomenys neskelbtini). Automobilis sustabdytas ties (duomenys neskelbtini), apie 1.05 val. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilį „Nissan Sentra“ vairavo I. P.. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARPK-0098“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos I. P. blaivumą, 2025 m. vasario 20 d. apie 1.11 val. pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,96 prom. neblaivumo laipsnis, o 2025 m. vasario 20 d. apie 1.28 val. antro tikrinimo metu nustatytas 1,97 prom. neblaivumo laipsnis. Užregistruotas eismo įvykis (duomenys neskelbtini), kurį sukėlė „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja. Automobilis priverstinai nutransportuojamas į automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). I. P. nesulaikyta, šiai įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (b. l. 8–16).

Iš 2025 m. vasario 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–31).

Iš 2025 m. vasario 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–42).

Iš 2025 m. vasario 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos V. B. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų nustatyta, kad 2025 m. vasario 20 d. dirbant kartu su tyrėju A. K., apie 00.30 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), kur nežinoma transporto priemonė kliudė apsauginį užtvarą, medį, juos apgadino ir transporto priemonė iš įvykio vietos pasišalino. Vykstant link nurodyto adreso budėtojai pranešė, kad pasišalinusi transporto priemonė yra „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galimai nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie įvykio vietos budėtojai nurodė, kad transporto priemonė juda (duomenys neskelbtini) tiltu, link (duomenys neskelbtini). Važiuojant link minėto mikrorajono, automobilis nebuvo pastebėtas. Budėtojas papildė informaciją, kad automobilis juda (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), po to papildomai pranešė, kad automobilis juda (duomenys neskelbtini), galimai link (duomenys neskelbtini) kelio. Radijo ryšiu kolegos informavo, kad minėtą automobilį „Nissan Sentra“ mato, jį sustabdė. Automobilio vairuotoja – I. P., kuriai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK-0098“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 20 d. apie 1.11 val. pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,96 prom. neblaivumo laipsnis, o 2025 m. vasario 20 d. apie 1.28 val. antro tikrinimo metu nustatytas 1,97 prom. neblaivumo laipsnis. I. P. dėl savo neblaivumo nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Nuvykus (duomenys neskelbtini), padarytos eismo įvykio fotonuotraukos, nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Į įvykio vietą iškviesta „Kauno švara“, kuri sutvarkė eismo įvykio vietą, eismo įvykis užregistruotas EĮIS: (duomenys neskelbtini). I. P. nesulaikyta, jai įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. Automobilis „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „Augenas“ nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–47).

Iš 2025 m. vasario 20 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad pirmu tikrinimu 1.11 val. I. P. nustatytas 1,96 promilių girtumas, antru tikrinimu 1.28 val. nustatytas 1,97 promilių girtumas (b. l. 48–51).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad transporto priemonės savininkas yra R. P. (b. l. 59).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės „Nissan Sentra“, 2016 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 8 696 Eur su PVM (b. l. 60).

Iš 2025 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti nešiojamojo vaizdo registratoriaus vaizdo įrašai. Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250220- 010505UTC+0200.mp4“. Įrašo trukmė 6 min. 17 sek. Paleidus įrašą matoma, kad vaizdas fiksuojamas nešiojamuoju vaizdo registratoriumi, kuris pritvirtintas prie policijos pareigūno rūbų. Filmuojama tamsiu paros metu. Paleidus įrašą matoma, kad policijos pareigūnas prieina prie baltos spalvos automobilio vairuotojo pusės durelių. Girdima, kaip pareigūnas vairuotojai pasako užgesinti automobilį ir duoti raktelius, vairuotoja juos paduoda. Pareigūnas vairuotojos klausia kodėl nestojo prie sankryžos, vairuotoja nieko neatsako, pareigūnas paklausia ar girdi, atsako, kad girdi, stojo. Pareigūnui paklausus ar vartojo alkoholį, atsako, kad taip, vartojo prieš dešimt minučių. Vairuotojos paprašoma pateikti dokumentą. Pareigūnas vairuotojos paklausia, ką vartojo, atsako, kad pasakė, klausia ką nori pasakyti. Vairuotojos paprašoma išlipti iš automobilio ir ji nuvedama į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Atnešamas alkotesteris moters blaivumui patikrinti. Du kartus moteris pučia, bet nepakankamai, pareigūnas moteriai paaiškina, kad jei ji atsisako tikrintis, tai bus prilyginama sunkiam girtumo laipsniui. Vėl duodama tikrintis, iš antro karto pavyksta patikrinti moters blaivumą, nustatomas 1,96 promilių girtumas. Pareigūnas moteriai paaiškina, kad pasitikrins antrą kartą po penkiolikos minučių ir uždaro sulaikymo patalpos duris. Daugiau įraše naudingos ikiteisminiam tyrimui informacijos neužfiksuota. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250220-011726UTC+0200.mp4“. Įrašo trukmė 30 min. Paleidus įrašą matoma, kad vaizdas fiksuojamas nešiojamuoju vaizdo registratoriumi, pritvirtintu ant policijos pareigūno rūbų. Matoma, kaip policijos pareigūnas prieina prie sulaikymo patalpoje sėdinčios vairuotojos, paklausia jos kas nutiko, moteris paprašo leisti išlipti iš automobilio, pareigūnas atidaro sulaikymo kameros duris ir leidžia moteriai išlipti. Moteris pasako, kad ji yra girta ir nori pasiskambinti savo tėčiui. Matomi atvykstantys ugniagesiai, pareigūnas pasako, kad iš automobilio rūko dūmai, todėl buvo iškviesta pagalba. Moteris įsodinama atgal į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Ugniagesiai apžiūri automobilį ir išvažiuoja. Matoma, kad policijos pareigūnas automobilyje ieško moters mobilaus ryšio telefono, tačiau neranda, grįžta prie vairuotojos paklausti, kur galėtų būti telefonas, moteris pasako, kad automobilyje. Pareigūnas toliau ieško telefono, bet jo neranda. Moteriai patikrinamas blaivumas antrą kartą. Nustatomas 1,97 promilių girtumas. Moteriai leidžiama pačiai automobilyje ieškoti telefono, tačiau jo neranda. Daugiau įraše naudingos ikiteisminiam tyrimui informacijos neužfiksuota. Trečias vaizdo įrašas vadinimu „PSS-20250220-021641UTC+0200.mp4“. Įrašo trukmė 5 min. 55 sek. Paleidus įrašą matoma, kad vaizdas fiksuojamas nešiojamuoju vaizdo registratoriumi, pritvirtintu ant policijos pareigūno rūbų. Policijos pareigūnai prieina prie tarnybinio automobilio gale, sulaikymo patalpoje sėdinčios vairuotojos, paprašoma moters išlipti ir atlikti blaivumo nustatymo testą. Moters paprašoma eiti tiesia linija, ištiesti rankas ir paliesti pirštu nosį. Moteriai įteikiamas šaukimas atvykti į apklausą, daugiau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 74–76).

Iš kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos NR. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2025 m. vasario 22 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta rinkos vertė yra 3 340 Eur (b. l. 132–164).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamosios I. P. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinius pranešimus, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą su fotolentelėmis, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji I. P. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2025 m. vasario 20 d. apie 1.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatytas 1,96 promilės alkoholio neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jos neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamosios vairavimo faktą būnant neblaivia patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo parodymai bei rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamoji, jai nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajai nustatyti neblaivumo požymiai yra neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) negali. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdama ir galėdama suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamoji ignoravo, vairavo automobilį būdama apgirtusi ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji I. P. pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją R. P. atsakomybėn (b. l. 126). Kaltinamoji I. P. neteista (b. l. 107–108), trijų metų laikotarpyje administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjusi, turi galiojančią nuobaudą, padarytas nusižengimas nėra šiurkštus (b. l. 114–116), dirba (b. l. 111–112), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta (b. l. 109–110), charakterizuojama teigiamai (b. l. 127), padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika žala nepadaryta, anksčiau kaltinamoji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kritiškai vertino savo elgesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju vien administracinio nusižengimo padarymas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nelaikytina aplinkybe, leidžiančia manyti, kad kaltinamoji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas bei prielaida netaikyti asmens atžvilgiu laidavimo instituto (žr., pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 1A-337-634/2024). Įvertinęs tiek kaltinamosios asmenybę, tiek ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į jos požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, bei jos elgesį proceso metu, teismas vertina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu jau pats baudžiamasis procesas ir laidavimo instituto taikymas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajai bus pakankamai efektyvi ir veiksminga poveikio priemonė, kuri kaltinamąją paveiks taip, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų ir teigiama linkme koreguos jos elgesį.

R. P. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 128–129). R. P. neteistas (b. l. 130), administracine tvarka nebaustas (b. l. 131), kaltinamąją ir laiduotoją sieja stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, jie nuolat bendrauja, gyvena kartu. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad R. P. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamosios laiduotoju, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, kad kaltinamoji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į kaltinamosios ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamosios ir laiduotojo tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji I. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotina laiduotojo R. P. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog I. P. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles, t. y. būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,96 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. Nors I. P. kalta prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl I. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 21 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajai nustatytą neblaivumo laipsnį, sukeltą eismo įvykį ir kaltinamąją charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).??? Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

Pažymėtina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad I. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. I. P. vairavo trečiajam asmeniui R. P. priklausantį automobilį. Transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamoji šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 8 696 Eur (b. l. 60). Pagal UAB „Claims Pro“ pateiktą kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2025 m. vasario 22 d. yra 3 340 Eur (b. l. 132–164).

Šiame kontekste pažymėtina, kad viešoji įstaiga „Emprekis“ pateikia bendrą tos kategorijos transporto priemonių vertę, o vertinimo ataskaitoje – konkrečios transporto priemonės vertę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios ir laiduotojo teiginius, kad automobilio vertė mažesnė nei nurodyta viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje, kadangi automobilis, deklaracijos muitinėje metu buvo įvertintas 4 000 Eur, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju pažymėtina, kad muitinės darbuotojo deklaracijoje nurodyta automobilio vertė, automobilio rinkos vertės nemažina.

Remiantis teismų praktika, nustatinėjant konfiskuotino turto vertę, remiamasi automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Taigi, dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nusikalstamos veikos darymo metu padaryti automobilio apgadinimai, nustatant automobilio vertę, teisinės reikšmės neturi.

Iš paminėtos vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio bazinė vertė (pinigų suma, kurią rodo tam tikros markės, modelio ir amžiaus transporto priemonės vertę, nustatytą atliekant rinkos kainų tyrimą arba naudojantis kainų žinynais) yra 8 572,06 Eur, koreguota vertė – 9 407,84 Eur, automobilis turi eilę apgadinimų, automobiliui būtinas remontas, kurio išlaidos, pagal 2025 m. vasario 25 d. sąmatą, sudarytų 6 068,25 Eur, o, kaip jau minėta, automobilio rinkos vertė (t. y. apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių parduoti ir pirkti turtą asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką) yra 3 339,59 Eur. Taigi akivaizdu, kad nurodyta 3 339,59 Eur automobilio vertė yra vertė ataskaitos parengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymo metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad duomenų, kurie iš transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytų apgadinimų ir kurios remonto išlaidos susiję su kaltinamosios neteisėtais veiksmais, byloje nepateikta. Be to, iš ataskaitoje pateiktų duomenų matyti, jog analogiškos transporto priemonės bazinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma nustatytos vidutinės automobilio vertės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, kad kaltinamoji dirba, gauna pastovias pajamas, tačiau artimas minimalioms pajamas, turto neturi, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarinius, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, tai, kad ji nėra nuolatinė priešingos teisei veiklos vykdytoja, kaltinamosios individualią situaciją ir jos galimybes sumokėti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, teismas vertina, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (8 572,06 Eur) konfiskavimas kaltinamajai būtų per sunki finansinė našta, suvaržanti jos teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, iš kaltinamosios I. P. išieškotina dalis, konfiskuotino automobilio „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 91–94, 95–98, 99–102), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

I. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmeninė laikmena (1 vnt.), supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 77), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją 1 (vienerių) metų laikotarpiui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti I. P., kad jeigu ji, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. P. ir laiduotojui R. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu I. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 21 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš I. P. valstybės naudai išieškoti R. P. priklausančio konfiskuotino automobilio „Nissan Sentra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

I. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmeninę laikmeną (1 vnt.), supakuotą į voką, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.