- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-2870-853/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01085-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hantera“, L. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Hantera“ ir L. N. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Saurida“ ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hantera“ 4878,34 Eur skolos, 1069,62 Eur delspinigių, 6 procentų procesines, palūkanas 5 procentų procesines palūkanas iš skolininkės L. N.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2018 m. vasario 19 d. sutarties Nr. 15 pagrindu atsakovei UAB „Hantera“ 2019 m. vasario 8 d. pardavė naftos produktų už 4878,34 Eur sumą. 2018 m. rugsėjo 10 d. Laidavimo sutarties Nr. 8 pagrindu atsakovė L. N. įsipareigojo atsakyti visu savo kilnojamu (įskaitant pinigines lėšas) ir nekilnojamu turtu, jeigu naftos produktų pirkėjas UAB „Hantera“ neatsiskaitys pagal 2018 m. vasario 19 d. sutartį Nr. 15. Kadangi atsakovė UAB „Hantera“ sutartyje numatytais terminais šios sumos nesumokėjo, todėl ieškovė, remdamasis sutarties 3.4 ir 3.5 punktais atsakovėms priskaičiavo delspinigius 1069,62 Eur. Ieškovė atsakovei UAB „Hantera“ nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. vasario 12 d. pardavė naftos produktų už 7026,86 Eur. Atsakovė UAB „Hantera“ ieškovei sumokėjo 3094,60 Eur sumą, kurią ieškovė paskirstė pirmiau delspinigiams – 946,08 Eur, todėl atsakovė liko skolinga – 4878,34 Eur skolos ir 1069,62 Eur sumą delspinigių. Ieškovė teismo prašo solidariai iš atsakovių priteisti 4878,34 Eur skolos ir 1069,62 Eur sumą delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas iš atsakovės UAB „Hantera“ ir 5 proc. dydžio metines palūkanas iš atsakovės L. N. bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Hantera“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė teismui jokių kuro pirkimą-pardavimą bei priėmimą-perdavimą patvirtinančių dokumentų. Atsakovė nesutiko su ieškovės atliktais mokėjimų įskaitymais, nes mokėjimai buvo skirti skolai padengti pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 0245927 (2019 m. sausio 9 d. – 1494,60 Eur ir 2019 m. vasario 8 d. 1600,00 Eur). Dėl įmokų paskirstymo atsakovė nurodė, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje įtvirtintas įmokų paskirstymo taisykles. Nurodė, kad delspinigių dydis turėtų būti mažinamas iki 0,02 procentų dydžio, nes sutartyje nurodyti 0,3 procentų dydžio delspinigiai yra pripažintini prieštaraujančiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei nurodo, jog nėra aišku už kokį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai, nes turėtų būti už 6 mėnesius, todėl prašo taikyti senatį. Nurodė, jog atsakovė L. N. nėra asmeniškai laidavusi už atsakovę UAB „Hantera“, nes prie L. N. rekvizitų yra uždėtas UAB „Hantera“ antspaudas, todėl laidavimo sutartis laikytina, kaip UAB „Hantera“ garantinis patvirtinimas, jog įvykdys įsipareigojimus.
2019 m. liepos 23 d. ieškovė teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei rašytinius paaiškinimu, kuriuose nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepimu į ieškinį bei nurodė, jog sutartis atsakovės pasirašė laisva valia ir sutartys buvo sudarytos 2018 metais, o atsakovės nesiekė ginčo spręsti, nes į pretenzijas nereagavo. Ieškovė nesutinka su prašymu sumažinti 0,3 procentų dydžio delspinigius, nes tokio dydžio delspinigiai buvo šalių užfiksuoti sutartyje. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės L. N. pozicija, jog ji nėra asmeniškai laidavusi už atsakovę UAB „Hantera“. Paantrino, jog sutartis tarp ieškovės ir atsakovės L. N. buvo sudaryta ir pasirašyta laisva valia bei aptarta su atsakove L. N.. Laidavimo sutartis buvo sudaryta vėliau nei pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Laidavimo sutartis buvo sudaryta tuo pagrindu, kad atsakovė UAB „Hantera“ pradėjo vėluoti atsiskaityti su ieškove. UAB „Hantera“ antspaudas uždėtas specialiai, kad galėtų atsakovė argumentuoti dėl prievolės nesutikimo ir elgtis nesąžiningai. Teismo prašo ieškinį patenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Hantera“ atstovas A. Č. ieškinio nepripažino, tačiau pripažino skolą, o nesutiko su paskaičiuotais 0,3 procentų dydžio delspinigiais. Nurodė, jog 2018 metais UAB „Hantera“ dirbo vadybininku ir jis turėdamas ryšius pradėjo bendradarbiauti su RUAB „Saurida“. Iš pradžių vyko žodiniai susitarimai, pagal kuriuos RUAB „Saurida“ UAB „Hantera“ tiekė kurą. Buvo susitarta, jog bus atidėtas atsiskaitymas už kurą, todėl prie kainos pridedamas antkainis, nes atidedamas mokėjimas. Įmonėje buvo susidariusi sunki finansinė situacija, todėl vėlavo atsiskaityti už pateiktą kurą. Kai gavo pretenziją sužinojo, jog yra skaičiuojami labai dideli delspinigiai, t. y. 0,3 procentų, kurie yra žiaurūs ir žvėriški. Todėl nebemokėjo už kurą, kadangi pirma eile buvo užskaitomi delspinigiai, o tik po to dengiama skola. Nurodė, jog žodinis susitarimas buvo visai kitoks. Dabar žino, jog buvo pasirašyta sutartis, kurioje numatytas mokėjimo atidėjimo terminas bei 0,3 procentų dydžio delspinigiai. Mano, jog delspinigiai yra nesąžiningi ir laibai dideli. Sutinka su viskuo, išskyrus su prašomais priteisti delspinigiais, todėl prašo teismo mažinti prašomus priteisti delspinigius.
Teismo posėdžio metu atsakovė L. N. ieškinio nepripažino, nes nesutinka su prašomais priteisti delspinigiais, kadangi 0,3 procentų delspinigiai yra per dideli. Nurodė, jog tuo metu buvo UAB „Hantera“ direktorė ir pasirašė sutartį su RUAB „Saurida“. Ji nepamatė delspinigių skaičiaus ir pasirašė, t. y. ji pasirašė sutartį labai neatidžiai susipažinusi su sutartimi. Kol negavo pretenzijos iš ieškovės, tai nesuprato, kad delspinigiai yra tokie dideli. Nurodė, jog neprieštarauja laidavimo sutarčiai, tik prieštarauja delspinigių dydžiui. Nurodo, jog dėl kuro pirkimo buvo kitoks žodinis susitarimas. Laidavimo sutartis buvo inicijuota užsakius naują partiją kuro. Sutinka, kad yra solidari bendraatsakovė kartu su UAB „Hantera“. Prašė sumažinti delspinigių procentą, už kurį pasirašė neapsižiūrėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Faktinės bylos aplinkybės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Hantera“ 2018 m. vasario 19 d. sudarė naftos produktų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 15 (toliau – Sutartis Nr. 15) bei ieškovė ir atsakovė L. N. 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 8 (toliau – Sutartis Nr. 8). Ieškovė pagal sutartį Nr. 15 už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. vasario 12 d., imtinai pardavė atsakovei UAB „Hantera“ naftos produktų už 7026,86 Eur sumą. Pagal Sutarties Nr. 15 3.4. punktą, atsakovė UAB „Hantera“ įsipareigojo atsiskaityti ieškovei už naftos produktus per 4 kalendorines dienas nuo naftos produktų pateikimo dienos. Šalys sutarties Nr. 15 3.5. punktu susitarė, kad atsakovei UAB „Hantera“ laiku neatsiskaičius už naftos produktus, atsakovei UAB „Hantera“ skaičiuojami 0,3 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o Sutarties Nr. 15 3.7. punkte nustatyta, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma, yra pirma eile užskaitoma priskaičiuotiems delspinigiams dengti, kuriuos visiškai sumokėjus, sekančios įmokos užskaitomos kaip įsiskolinimas už naftos produktus dengimas. Atsakovė UAB „Hantera“ pagal sutartį Nr. 15 sumokėjo iki 2019 m. balandžio 24 d. 3094,60 Eur sumą, tačiau liko skolinga pagal Sutartį Nr. 15 4878,34 Eur skolos už naftos produktus bei 1069,62 Eur delspinigių, kadangi pagal Sutartį Nr. 15 buvo priskaičiuota 2015,70 Eur delspinigių, iš kurių padengta 946,08 Eur.
Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl atsakovės UAB „Hantera“ sumokėtų pinginių lėšų paskirstymo, nes ieškovė pirmiau dengė delspinigius, o ne skolą, kaip atsakovė UAB „Hantera“ norėjo ir nurodydavo mokėjimo nurodyme.
Dėl įmokų paskirstymo tvarkos.
CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, tai yra šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Tačiau nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.
Taigi, pirmiausia kreditoriaus iš skolininko gautos vykdant prievolę įmokos skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Pagal aptartą reglamentavimą iš gautų įmokų pagrindinė prievolė dengiama paskiausiai.
Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktą).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys Sutartimi Nr. 15 nustatė tokią įmokų paskirstymo tvarką, kokią numato materialiosios teisės normos, dėl sutarties sąlygų pakeitimo šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovės UAB „Hantera“ mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo, atsakovė UAB „Hantera“ ieškovei mokėjimo pervedimuose 2019 m. sausio 9 d. – 1494,60 Eur sumai ir 2019 m. vasario 8 d. – 1600,00 Eur sumai nurodė, kad mokėjimai pagal sąskaitą-faktūrą RID Nr. 0245927, t. y. mokėjimai skirti pagrindinei skolai dengti, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kaip bus dengiamos atsakovės UAB „Hantera“ sumokėtos įmokos, nes dėl jų paskirstymo buvo susitarę rašytinėje sutartyje bei toje pačioje sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kad neapmokėjus bus skaičiuojami 0,3 procentų dydžio delspinigiai (dėl kurių paskirstymo jau buvo susitarę). Taigi ieškovė gautas iš atsakovės UAB „Hantera“ įmokas teisėtai skyrė pirmiau delspinigiams mokėti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nei prieš sudarant sutartis, nei jas vykdant atsakovės nepateikė jokių pretenzijų dėl sutarčių aptariamų nuostatų pakeitimo, jų neginčijo, todėl nėra pagrindo neigti, kad atsakovėms jos buvo nepriimtinos.
Atsakovė UAB „Hantera“ ir jos atstovas neįrodė, kad ieškovė su atsakove UAB „Hantera“ susitarė dėl apmokėjimo kitaip, nei nurodyta sutartyje (CPK 178 straipsnis).
Dėl delspinigių mažinimo.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, atsakovė UAB „Hantera“ pirko iš ieškovės naftos produktus, atsakovė UAB „Hantera“ yra juridinis asmuo, kuris ne visada laiku atsiskaitė su ieškove, nors ieškovė neįrodinėjo būtent tokių nuostolių dydžio, siekiant nepažeisti sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, bei į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, delspinigių dydis mažintinas nuo 0,3 procentų iki 0,2 procentų. Todėl ieškovei priteistina 713,07 Eur delspinigių suma. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklostę kitokie teisiniai santykiai (atsakovės UAB „Hantera“ atstovo minimi žodiniai susitarimai), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tarp ginčo šalių buvo nusistovėjusi kitokia verslo praktika (atidedant mokėjimus be delspinigių).
Iš pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės akivaizdu, jog delspinigiai nėra skaičiuojami už didesnį nei 180 kalendorinių dienų terminą, todėl nėra pagrindo taikyti senaties termino.
Dėl laidavimo sutarties.
CK 6.81 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad kai skolininko prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sandoris, kaip ir bet kuris kitas sudarytas sandoris, gali būti nuginčijamas bet kuriuo iš išvardytų CK 1.80–1.93 straipsniuose sandorių negaliojimo teisinių pagrindų, įrodžius konkretų negaliojimo pagrindą patvirtinančias aplinkybes.
Pateikdama atsiliepimą į ieškinį atsakovė nurodė, jog atsakovė L. N. nėra asmeniškai laidavusi už atsakovę UAB „Hantera“, nes prie L. N. rekvizitų yra uždėtas UAB „Hantera“ antspaudas, todėl laidavimo sutartis laikytina, kaip UAB „Hantera“ garantinis patvirtinimas, jog įvykdys įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu atsakovė L. N. pripažino, jog laidavimo sutartis yra sudaryta ir ji yra solidari bendra atsakovė kartu su UAB „Hantera“.
Iš teismui pateiktos Sutarties Nr. 8, akivaizdu, jog atsakovė L. N. sutartyje yra įvardinta kaip laiduotoja asmeniškai, o ne kaip UAB „Hantera“ atstovė, t. y. direktorė. Sutarties Nr. 8 įžanginėje dalyje nurodyta, jog L. N. yra laiduotoja. Sutarties Nr. 8 1.1. punkte nurodyta, jog laiduotojas įsipareigoja atsakyti savo kilnojamuoju, įskaitant pinigines lėšas, ir nekilnojamuoju turtu, jeigu UAB „Hantera“, kurį laiduotoja laiduoja pagal Sutartį Nr. 15, įskaitant šios sutarties priedus, visus jos tolimesnius papildymus bei pakeitimus.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Hantera“ ieškovei neatsiskaitė pagal Sutartį Nr. 15, nepadengtas įsiskolinimas bei priskaičiuoti delspinigiai, o atsakovė L. N. ieškovei yra laidavusi už atsakovę UAB „Hantera“ būtent pagal Sutartį Nr. 15, ji yra solidari atsakovė ieškovei.
Dėl procesinių palūkanų.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Todėl iš atsakovės L. N. ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, o iš atsakovės UAB „Hantera“ ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. balandžio 26 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovių priteistina 126,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, po 63,00 Eur iš kiekvienos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Hantera“, j. a. k. 302868735, ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, j. a. k. 266916280, naudai:
– skolą: 4878,34 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 34 centus);
– delspinigius: 713,07 Eur (septynis šimtus trylika eurų 7 centus).
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hantera“, j. a. k. 302868735, ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, j. a. k. 266916280, naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 5591,41 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. balandžio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, j. a. k. 266916280, naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 5591,41 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. balandžio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Hantera“, j. a. k. 302868735, ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) i? valstybės biudžetą po 63,00 Eur (šešiasdešimt tris eurus) iš kiekvienos žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti, atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Hantera“ ir L. N., jog žyminį mokesti? (i? valstybės biudžetą?) turi sumokėti i? viena? iš pasirinktu? Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudz?eto pajamu? surenkamu?ju? sa?skaitu?. Moke?jimo nurodyme reikia nurodyti i?mokos koda? – 5660, moke?jimo paskirti? – z?yminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.