- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 2-920-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00707-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, K. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.5.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, K. S., dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad pastato – transformatorinės TR-1328, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba yra neteisėta statyba ir įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą pastabą bei sutvarkyti statybvietę; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtą turtinę žalą 333 985,20 Eur negautų pajamų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtą neturtinę žalą 50 000,00 Eur.
Ieškinyje nurodo ir ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 1991-10-30 jos šeimai priklausė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ¼, nuo 1992-08-28 – ¾ dalys, o nuo 1994-11-18 mainų sutarties – visas namas. Prasidėjus žemės sklypų privatizacijai, iškart ėmė tvarkyti dokumentus dėl namui priskirto žemės sklypo išsipirkimo. Sutuoktinis kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl žemės sklypo privatizavimo dar 1992 m., tačiau negalėjo sutarti su tuo metu ¼ gyvenamojo namo bendraturčiu J. B. dėl perkamo žemės sklypo dalių, todėl tik 1994-11-18 mainų sutarties pagrindu ieškovei tapus namo bendraturte, galėjo tęsti sklypo privatizavimo reikalaus. Žemės sklypo planą privatizavimui Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba parengė tik 1996 m., Žemėtvarkos tarnybos viršininkė suderino 1997 m., Valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartį Kauno apskrities viršininko administracija parengė ir pasirašė 1998-05-07. Dabar sužinojo, kad teisę pirkti dalį 1084 kv. m ploto naudojamo žemės sklypo turėjo nuo 1992 m. Kol tvarkė dokumentus, šalia jos namo, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kauno elektros tinkai (jų teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė) 1994 m. neteisėtai, neturint statybos leidimo ir valstybinės žemės savininko, naudotojų-nuomininkių sutikimo, pasistatė transformatorinę. Dėl to ieškovė patyrė žalą: ženkliai sumažėjo parduodamos valstybinės žemės sklypo plotas, iš esmės sumažėjo namų valdos vertė, nes šalia gyvenamojo namo stovinti ir veikianti transformatorinė ne tik skleidžia nemalonų garsą ir elektromagnetines bangas, bet ir stipriai gadina aplinkos vaizdą, dėl ko gyvenamojo namo tapo neįmanoma parduoti. Nurodo, kad iškart su sūnumi nesuprato, kaip ginti savo teises į turimą ir paveldėtą turtą, todėl kreipėsi į seimo narius, kitas institucijas ir jų pagalbos dėka buvo gaunami atsakymai iš įvairių institucijų, kol paaiškėjo, kaip ir kada atsakovės veiksmais buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Pripažinus atsakovės statybą neteisėta, atsakovė įpareigotina savavališkai pastatytą statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę bei atlyginti iki šiol patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Dėl neteisėtai pastatytos transformatorinės negalėjo laiku (2008 m.) ir už rinkos kainą parduoti namų valdos. Negalėdama parduoti namų valdos, neturėjo lėšų įgyvendinti savo verslo plano – įsteigti grožio saloną, duodantį pastovias pajamas. Paskaičiavus negautas pajamas iš grožio salono verslo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų per 10 m. susidaro 333 985,20 Eur negautų pajamų kaip turtinės žalos. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų savavališkai pastačius ir eksploatuojant ginčo transformatorinę, patyrė ir 50 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais, pradžioje negalint nusipirkti viso naudojamo žemės sklypo, vėliau negalint parduoti namų valdos už realią rinkos kainą, o trūkstant pinigų sūnus negalėjo tęsti mokslą VDU, ji negalėjo įsteigti savo verslo, apie kurį svajojo metų metais.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį, o taip pat atstovė teismo posėdyje nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. 1993 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam mikrorajonui aptarnauti buvo pastatyta transformatorinės pastotė TR-1328 (toliau – TR-1328 arba transformatorinė). 1993 m. pradžioje rangovas UAB „Vutas“ pradėjo transformatorinės statybos darbus, 1993-10-20 elektromontavimo darbai buvo baigti, 1994-01-25 balanso perdavimo-priėmimo aktu AB „Kapitalinė statyba“ perdavė, o tuometiniai Kauno elektros tinklai priėmė transformatorinę, kuri minėto akto pagrindu buvo įtraukta į Kauno elektros tinklų balansą ir nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė ir jos sutuoktinis S. S. nuosavybės teisę į valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalimis įgijo tik 1998-05-07, t. y. transformatorinei jau esant pastatytai ir pilnai veikiant. Žemės sklypas atsakingų institucijų buvo suformuotas taip, kad transformatorinė liko nesuformuotoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su ieškovės žemės sklypu. Apie ieškovės žemės sklypui taikomą apribojimą – elektros linijos apsaugos zoną, aiškiai nurodyta žemės įsigijimo sutartyse. Atsakovės nuomone, ieškovės pateiktas ieškinys apskritai nesusijęs su jos subjektinių teisių gynimu, todėl nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių, kadangi teisė privatizuoti valstybinę žemę prie jai priklausančių gyvenamųjų patalpų pagal Vyriausybės 1995-07-17 nutarimą Nr. 987 įgaliotų institucijų jau išspręsta ir įgyvendinta prieš 20 m. Atsakovė akcentuoja, kad visi klausimai, susiję su transformatorinės valstybinės žemės sklype įrengimu, buvimu, aptarnavimu ir pan., buvo išspręsti iki ieškovei tampant gretimo žemės sklypo savininke. 2013-05-30 ieškovei kreipusis į AB „Lesto“, vėliau Seimo nariui P. G. ir kitoms institucijos dėl neva per arti namo pastatytos transformatorinės keliamo triukšmo, buvo atlikti triukšmo matavimai ir pažeidimų nenustatyta. Įrodymų, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovė taip pat nepateikė. Ieškovė negali reikalauti, kad teismas savo sprendimu sukurtų daugiau teisių, nei ieškovė jų turėjo įgijusi nuosavybės teisę į žemės sklypą su jau egzistavusiais naudojimo apribojimais. Ieškovės inicijuojamo ginčo ištakos yra jos finansinė nauda ir privatus interesas, t. y. siekis iškelti transformatorinę iš gretimo žemės sklypo ne jos pačios, kaip iniciatorės, lėšomis, kaip tai nustatyta teisės aktais, bet ginčijant transformatorinės pastatymo teisėtumą. Nuo ieškovės teisės pažeidimo (žemės sklypo įsigijimo 1998-06-22), kai transformatorinė buvo pastatyta (1993 m. gruodžio 27 d.), praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl ieškinys atmestinas suėjus ieškinio senaties terminui.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ji nėra susijusi jokiais teisiniais santykiais nė su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas darytų įtaką jos teisių ir pareigų apimčiai, todėl, atsižvelgiant į tai, dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismui. Inspekcijoje 2014-10-31 buvo gautas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus raštas Nr. 2R-3069, kuriame prašoma išnagrinėti ieškovės 2014-09-26 prašymo dalį dėl transformatorinės (duomenys neskelbtini), atitikties statybą leidžiantiems dokumentams (toliau – skundas). Inspekcija, dalyvaujant AB „Lesto“ Kauno regiono tinklo valdymo departamento, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovams ir ieškovei 2015-01-16 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-43-915.31) bei gautas AB „Lesto“ paaiškinimas ir 2001-12-11 atliktų kadastrinių matavimų duomenų bylos kopija. Išnagrinėjus visus dokumentus, Inspekcija 2015-01-20 raštu Nr. 2D-885 informavo ieškovę, kad nuo 2001-12-12 transformatorinėje vykdytų statybos darbų, kuriems būtų privaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, faktas nenustatytas. Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. IV-5, galiojusių skundo nagrinėjimo metu, 42.7 punkte buvo numatyta, kad skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas dėl statybų, neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. Nurodant aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, Inspekcija 2015-01-20 atsakymu informavo ieškovę, kad jos prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, o dėl savo pažeistų teisių gynimo, vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, ji turi teisę kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismą. Susipažinusi su LR Prezidento kanceliarijos persiųsto ieškovės skundo turiniu ir pridėtais dokumentais, 2016-10-06 atsakymu ieškovei Inspekcija išaiškino, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi ir Taisyklių 45 punktu, jos 2016-09-22 rašte nurodytų aplinkybių nenagrinės, nes ieškovė nepateikė jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška, kitų su ginčo dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota.
Trečiasis asmuo K. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu sutinka ir patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu ieškovei V. S. nuosavybes teise priklauso 11/32 dalių gyvenamojo namo, kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių ir 458/733 dalys 0,0733 ha ploto žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14 16). Likusi 21/32 dalis gyvenamojo namo, kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių ir 275/733 dalys 0,0733 ha ploto žemės sklypo pagal 2007-03-08 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-1205 priklauso jos sūnui K. S.. Tvarkyti ir valdyti šį nekilnojamąjį turtą K. S. 2015-04-07 išdavė įgaliojimą motinai V. S. (t. 1, b. l. 12). Greta ieškovei priklausančio sklypo dalies, valstybei nuosavybės teise priklausančiame nesuformuotame žemės sklype, tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), stovi atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis pastatas – transformatorinė (t. 1, b. l. 13, 82).
Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 1992-10-12 parengtą sklypo pasidalinimo naudojimuisi tarp bendrų savininkų projektą (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (toliau – Kadastro byla) l. 66), (duomenys neskelbtini), išskirtas sklypo plotas yra 595 m², o sklypo dalis D = 471 m² papildomo naudojimosi – nedalinama. Tiek pagal 1997-01-07 Žemėtvarkos tarnybos viršininkės patvirtintą V. S., S. S. namų valdos žemės sklypo ribų planą (Kadastro bylos l. 19), tiek pagal Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 19/11945-2 duomenis apie žemės sklypą (Kadastro bylos l. 12 14), žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra 733 m² (arba 0,0733 ha). 1998-05-07 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Kauno apskrities viršininko administracija pardavė, o S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise nupirko 366 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Kadastro bylos l. 8). Tos pačios dienos, t. y. 1998-05-07, Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Kauno apskrities viršininko administracija pardavė, o V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise nupirko 367 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Kadastro bylos l. 5). Abejose sutartyse yra nurodyta, kad architektūriniai–urbanistinei apribojimai ir sąlygos bus nustatytos parengus kvartalo detalaus suplanavimo projektą, o kiti apribojimai ir sąlygos - yra elektros oro linijos apsaugos zona (Nr. 343, p. VI, red. Nr. 1640).
Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019-02-14 pateikė į bylą ištrauką iš Miesto planavimo ir architektūros skyriuje saugomos (duomenys neskelbtini) gyvenamojo mikrorajono, Kaune, darbo dokumentacijos (1989 m.), kurioje pažymėta transformatorinė Nr. 31 (prie (duomenys neskelbtini)) (dokumentai voke bylos 2 tomo gale). (duomenys neskelbtini) gyvenamajam mikrorajonui aptarnauti 1993 m. buvo pastatyta ir 1993 m. gruodžio 27 d. pradėta eksploatuoti transformatorinė TP 1328 (t. 2, b. l. 87-92, toliau – transformatorinė). 1994-01-25 balanso perdavimo–priėmimo aktu 501-2TP AB „Kapitalinė statyba“ perdavė, o tuometiniai Kauno elektros tinklai priėmė transformatorinę TR-1328 (t. 2, b. l. 18). Jau minėta, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (t. 1, b. l. 13), pastatas – transformatorinė, adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1994 m., nuosavybės teise priklauso atsakovei – AB „Energijos skirstymo operatorius“.
CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, t. y. statinio statymo savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, turi teisę kreiptis į teismą.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).
Privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).
Ieškovė, teigdama, kad ginčo transformatorinės statyba neteisėta, nurodo, kad dėl tokios statybos buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, t. y. kad ginčo statinio atsiradimas lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą, nes sumažėjo parduodamos valstybinės žemės sklypo plotas, iš esmės sumažėjo namų valdos vertė dėl transformatorinės skleidžiamo nemalonaus garso ir stipriai gadinamo aplinkos vaizdo, kad jos buvimas daro neigiamą poveikį ir suvaržo ieškovės teises, nes negalėdama parduoti namų valdos, ieškovė negali steigti savo verslo – už gautus pinigus įsigyti patalpas Kauno centre ir atidaryti grožio saloną, kirpyklą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarime Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai ir sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir tvarkos“ buvo numatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai gali įsigyti privatinės nuosavybės teise veiksnūs Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, turintys šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvenantys Lietuvoje (nutarimo 1.1.1 p.). Valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn galėjo būti parduodami privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius (nutarimo 4.1. 1 p.). Suteikiamas neatlygintinai, parduodamas ar išnuomojamas žemės sklypas esamoms privačių namų valdoms Kaune turėjo būti ne didesnis kaip 0,2 ha (nutarimo 7.7 p.). Minėtu nutarimu patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės nustatė tvarką, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausantys naudojami ir nenaudojami (nauji) žemės sklypai miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse (toliau vadinama – miestuose) suteikiami neatlygintinai, parduodami privatinės nuosavybės teise ar nuomojami, neįgyjant nuosavybės teisės į žemės sklypą, fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie šiame nutarime numatytais atvejais turi teisę pirkti (nuomoti) žemės sklypus nekonkurso tvarka.
1992-02-07 Vyriausybės nutarimą Nr. 89 keitė 1993-07-21 Vyriausybės nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. 1995-07-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ buvo patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka (nutarimo 1.1 punktas) ir Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (nutarimo 1.2 punktas). Pagal Tvarkos 4 punktą, Kauno mieste privačių namų valdoms buvo parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 hektaro. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalį parduodamo žemės sklypo norma apskrities valdytojo sprendimu galėjo būti padidinta parduodant visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą namo savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal nustatytąja tvarka patvirtintus ir mero (valdybos) suderintus teritorijų planavimo dokumentus nebuvo nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus atskirą atidalijamą sklypą, individualiai statybai. Parduodant esamus privačių namų valdų žemės sklypus, jeigu šiuose namuose gyvena dviejų ir daugiau bendrasavininkių šeimos, maksimalų faktiškai naudojamo ir galimo parduoti žemės sklypo plotą nustatė vietos savivaldos institucija. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis buvo nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrindavo nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslindavo jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas (-a) į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Naudojami privačių namų valdų žemės sklypai buvo parduodami ar išnuomojami, kai rajono žemės ūkio valdyba arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba patvirtindavo jų dydį, o kiti naudojami ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai – kai jų dydis buvo patvirtinamas mero (valdybos) potvarkiu. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais buvo laikomi žemės sklypai, kuriuos užėmė juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose buvo pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų. Sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio buvo priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Sprendimo pagrindu vėliau buvo sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys (Tvarkos 6 punktas).
Pagal kadastro byloje esančią 1956-08-31 Žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualinio gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis sutartį, tuometiniam užstatytojui Č. S. Č. mūrinio vieno aukšto gyvenamojo namo statybai buvo išskirtas netermininio naudojimosi teisėmis žemės sklypas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kvartale Nr. 900, prie (duomenys neskelbtini), turintis 590 m² bendro ploto (lapas 8). (duomenys neskelbtini), 1992-09-01 gyvenamojo namo techninio paso žemės sklypo eksplikacijoje nurodyta, kad gyvenamajam namui išskirta 595 m² žemės. Žemės sklypo eksplikacijoje taip pat yra nurodyta, kad naudojamas žemės sklypo plotas viso yra 1066 m², o pagal planą, prie namui išskirto 595 m², besiribojantis rytų ir pietų pusėje, yra 471 m² žemės plotas. Pagal jau minėtą 1992-10-12 parengtą sklypo pasidalinimo naudojimuisi tarp bendrų savininkų projektą, (duomenys neskelbtini), išskirtas sklypo plotas yra 595 m², o sklypo dalis D = 471 m² papildomo naudojimosi – nedalinama. Tokiu atveju, tuo metu buvę namo bendraturčiai tarėsi ir rengė dokumentus dėl 595 m² namui išskirto žemės sklypo išsipirkimo pagal Vyriausybės 1992-02-07 nutarimą Nr. 89. Pasak ieškovės, nepavykus suderinti projekto su vienu iš namo bendraturčių, vėliau dokumentai žemės sklypo išsipirkimui buvo rengiami jau galiojant 1995-07-17 Vyriausybės nutarimo Nr. 987 nuostatoms. Kaip nustatyta bylos duomenimis, tiek pagal 1997-01-07 Žemėtvarkos tarnybos viršininkės patvirtintą V. S., S. S. namų valdos žemės sklypo ribų planą, tiek pagal Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 19/11945-2 duomenis apie žemės sklypą, parduodamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), plotas buvo 733 m² (arba 0,0733 ha). Būtent tokio dydžio žemės sklypą 1998-05-07 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nupirko V. S., S. S. (367 + 366 =733). Taigi, ieškovė savo teisę įsigyti ne aukciono tvarka naudojamą namų valdos žemės sklypą pagal 1995-07-17 Vyriausybės nutarimą Nr. 987 jau įgyvendino prieš 20 metų, žemės reformą vykdančios institucijos (Kauno apskrities viršininko administracijos) veiksmų bei sprendimo dėl 733 m² (arba 0,0733 ha) sklypo suformavimo bei pardavimo nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Laisva valia sudariusi Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė sutiko su joje įtvirtintomis sąlygomis, tarp kurių: bendrosios nuosavybės teise nupirkto sklypo plotas, elektros oro linijos apsaugos zona (Nr. 343 p. VI, red. Nr. 1640), architektūrinių-urbanistinių apribojimų nustatymas, parengus kvartalo detalaus suplanavimo projektą. Ieškovės aiškinimas, kad dėl transformatorinės ji prarado greta sklypo dalies valstybinės žemės įsigijimo galimybę yra tik deklaratyvūs teiginiai. Valstybinės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.
Siekiant išsiaiškinti kitą ieškovės nurodomą aplinkybę dėl per arti namo pastatytos transformatorinės, buvo atlikti triukšmo matavimai. Kauno visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai 2014 m. liepos 23 d. nuo 8.45 val. atliko triukšmo lygio matavimus gyvenamojo namo teritorijoje, 3 m atstumu nuo elektros pastotės, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2011 m. birželio 13 d. Nr. V-604, 7 punktu, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimai nebuvo pažeisti (t. 1, b. l.36). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus specialistai 2016 m. spalio 28 d. nuo 22:00 val. atliko AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančios transformatorinės TR-1328 skleidžiamo triukšmo lygio matavimus gyvenamojo namo prieigose adresu (duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimais, ir atsižvelgiant į gautus rezultatus konstatavo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančios transformatorinės TR-1328 (adresu (duomenys neskelbtini)) aplinkoje išmatuotas garso slėgio lygis, ekvivalentinis garso slėgio lygis bei maksimalus garso slėgio lygis neviršijo leistinų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ribinių dydžių (t. 1, b. l. 66). Apibendrinat pasakytina, kad nenustatytas ieškovės teisių pažeidimas dėl transformatorinės keliamo triukšmo.
Teismas pažymi, kad ieškovės lūkesčiai, svajonės ar savigrauža dėl neįgyvendintų svajonių nėra teisinės kategorijos. Grožį lengva pastebėti, bet sunku jį apibūdinti. Kiekvienas turi savo suvokimą apie tai, kas gražu. Nors ieškovė akcentuoja, kad greta namų valdos stovinti transformatorinė stipriai gadina aplinkos vaizdą ir varžo ieškovės teises parduoti namų valdą, tačiau, teismo vertinimu, teisine prasme tai neįrodo ieškovės teisių pažeidimo. Kita vertus, ieškovė realiai nesugeba įvertinti esamos situacijos. Kaip įrodymą apie norimą gauti 149 000 Eur sumą už namų valdą, ji pateikia skelbimus apie (duomenys neskelbtini) parduodamas namų valdas, kurių kainos svyruoja nuo 463 392 Eur (1 600 000 Lt) iki 231 696 Eur (800 000 Lt), tačiau visiškai nevertina bent minimaliai pateiktų parduodamą turtą identifikuojančių duomenų (statybos metų, plotų, įrengimo ir kt.) su jos turimu turtu, kuris, pačios ieškovės užsakymu atliktu įvertinimu apie galimą turto kainą rinkoje, įvertintas galima 68 900 Eur suma.
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė viešosios teisės pažeidimų įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams ir vien tai yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti. Tokia bylos baigtis atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009, 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013, 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Todėl teismas plačiai neanalizuoja ir nevertina aplinkybių dėl neteisėtos transformatorinės statybos ir jos padarinių šalinimo bei reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 ir 11 dalis, į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo gali kreiptis viešojo administravimo subjektai, prokuratūra, taip pat asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami.
Bylos duomenimis, transformatorinė buvo statoma 1993 m. kovo – gruodžio mėnesiais, todėl ieškovė negalėjo nematyti jos statybos, o kylant abejonių dėl šalia namų valdos vykdomos statybos, domėtis statybos teisėtumu ir/ar ją ginčyti, tačiau kelis dešimtmečius jokių veiksmų neatliko. Priešingai, greta sklypo esanti transformatorinė netrukdė ieškovei 1994-11-18 sudaryti mainų sutarties dėl ¼ dalies pastato, po kurios sudarymo ieškovė ir jos sutuoktinis tapo viso namo ir kiemo statinių savininkais, 1998-05-07 sudaryti Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo pirkimo.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Skyrius), 2014-10-31 gavęs Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos raštą Nr. 2R-3069 „Dėl transformatorinės skleidžiamo triukšmo“, kuriame prašoma išnagrinėti V. S. 2014-09-26 prašymo dalį dėl transformatorinės (duomenys neskelbtini), atitikties statybą leidžiantiems dokumentams, 2015-01-16 atlikęs transformatorinės patikrinimą ir surašęs faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-43-(15.31), išnagrinėjęs pateiktus dokumentus (AB „Lesto“ paaiškinimą raštu Nr. 42030-90, 2001-12-11 atliktų kadastrinių matavimų duomenų bylos kopiją) ir nenustatęs nuo 2001-12-11 transformatorinėje vykdytų statybos darbų, kuriems būtų privaloma rengti statybą leidžiantį dokumentą, 2015-01-20 raštu Nr. (15.2)-2D-885 informavo ieškovę apie tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kad visi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje Taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. IV-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 42.7 punktu, kuris nustato, kad skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendimus, jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, prašymo nagrinėjimas nutraukiamas (t. 1, b. l. 7 8, 42 - 43). Inspekcija, ieškovei adresuotame 2016-10-06 rašte Nr. 2D-14288(7.9) konstatavo, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 ir 10 dalimis (skundo nagrinėjimo metu galiojusi redakcija), Taisyklių 45 punktu, ieškovės 2016-09-22 rašte nurodytų aplinkybių nenagrinės, kadangi jame nepateikta jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų leidžiančių abejoti ankstesnio (t. y. 2015-01-20) atsakymo pagrįstumu. Ieškovė minėtuose raštuose Inspekcijos pateiktų sprendimų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė.
Teismas pažymi, kad ieškovė, išskyrus savo deklaratyvius teiginius, jog transformatorinės statyba neteisėta, nepateikė jokių įrodymų. Be to, ieškinyje nenurodoma, kokie teisės aktai ir (ar) byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės teiginį, kad transformatorinė pastatyta neteisėtai. Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriuje saugomoje (duomenys neskelbtini) gyvenamojo mikrorajono, Kaune, darbo dokumentacijoje transformatorinė Nr. 31 (prie (duomenys neskelbtini) pažymėta 1989 m., statybos užsakovu buvo Statybos ir montavimo trestas „Kauno statyba“, transformatorinė pastatyta 1993 m. ir 1993 m. gruodžio 27 d. pradėta eksploatuoti, tačiau ieškinyje pateikiamas šių dienų statybos teisinis reglamentavimas. Vien tai, kad Miesto planavimo ir architektūros skyriuje saugomuose 1993-1994 m. suderintų projektų bylų sąrašuose ir statybos leidimų registracijos žurnale nėra įrašų apie išduotą statybos leidimą ir suderintą projektą transformatorinės statybai savaime nepatvirtina statybos neteisėtumo, nes tokie veiksmai galėjo būti atlikti ir ankstesniu laikotarpiu: 1993 m. pradžioje jau buvo pradėta pati statyba.
Privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys).
Kita vertus, kaip jau yra konstatuota, nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kokius konkrečius neigiamus padarinius ieškovei sukelia jos nurodomas galimas viešosios teisės pažeidimas, susijęs su galima transformatorinės statybos neatitiktimi teisės aktų reikalavimams (kaip pvz. Statybos normos ir taisyklės SNirT II–60–75 „Miestų, gyvenviečių ir kaimų planavimo ir statybos taisyklės“, patvirtintos Valstybinio architektūros ir miestų statybos komiteto prie TSRS Valstybinio statybos komiteto įsakymu, Ministrų Tarybos 1977 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 6 „Dėl Ministrų Tarybos 1964 m. gruodžio 25 d. nutarimo Nr. 592 dalinio pakeitimo“, Statybos normos ir taisyklės SNirT 2.07.01–89 „Miestų statyba. Miestų ir kaimo gyvenviečių planavimas ir statyba“, patvirtintos TSRS Valstybinio statybos komiteto 1989 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 78, Vyriausybės 1991 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl Lietuvos Respublikos miestų planų derinimo ir tvirtinimo tvarkos“, Vyriausybės 1992 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 411 „Dėl valstybinės projektavimo priežiūros nuostatų patvirtinimo“, Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 937 „Dėl statybos pagrindų laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus išaiškinimus, tokį pažeidimą galima būtų konstatuoti tik įrodžius galimo pažeidimo neigiamą poveikį privataus asmens gyvenimo kokybei ar jo nuosavybei. Ieškovei neįrodžius šio galimo viešosios teisės pažeidimo įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, ieškinio reikalavimas dėl transformatorinės statybos pripažinimo neteisėta ir atsakovės įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, grindžiamas šiuo pažeidimu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Tam, kad būtų galima taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.).
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai ieškovė nėra tinkamas subjektas pareikšti reikalavimą dėl galimai savavališkos transformatorinės statybos, o duomenų apie kompetentingos institucijos konstatuotą transformatorinės savavališkos statybos faktą į bylą nėra pateikta, leidžia konstatuoti, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.). Nesant įrodytos bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinės atsakomybės taikymas atsakovės atžvilgiu savaime tampa negalimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nors minėtame nutarime analizuojamas pareigūnų, o ne verslo subjektų ar privačių asmenų, veiksmais padarytas žalos atlyginimas, tačiau jame konstatuotas žalos realumas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste ieškovės atliktą žalos paskaičiavimą (bet ne realų jos pagrindimą), teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti žala šiuo atveju nėra reali, bet hipotetinė, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius imposisibilitum est non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami.
Ieškovės įvardijamas priežastinis ryšys, kad dėl šalia sklypo neteisėtai pastatytos transformatorinis, ji negali parduoti namų valdos už norimą kainą, o negalėdama parduoti namų valdos, neturėjo lėšų įgyvendinti savo verslo plano – įsteigti grožio saloną, duodantį pastovias pajamas, kurių ji negavo, yra pernelyg nutolęs, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, ir hipoteze pagrįstų negautų pajamų, ką ieškovė įvardija kaip jai padarytą žalą.
Siekiant apginti savo, kaip žemės sklypo savininko daiktinę teisę dėl į sklypą įsiterpiančios transformatorinės pastato pamato dalyje išbetonuotos nuogrindos, ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį CK 4.99 straipsnio pagrindu.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai nenustatyti. Vien ieškovės pateiktas emocinės būklės apibūdinimas ir prielaidos, kad ji negali parduoti namų valdos ir įgyvendinti taip trokštamo verslo plano, nesudaro pagrindo neturtinei žalai kaip transformatorinės pastatymo pasekmei pripažinti. Todėl netenkintinas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 str.).
Nekonstatavus ieškovės teisių pažeidimo atsakovės veiksmais, neatsiranda ir teisinių prielaidų skaičiuoti ieškinio senaties terminą, todėl ir atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė duomenų apie byloje turėtas išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 15,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str.
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,59 Eur (penkiolika eurų 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.