- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-196-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00707-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, K. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-920-480/2019 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, K. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. S. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad pastato – transformatorinės TR-1328, adresu (neskelbtini duomenys), unikalus Nr. (neskelbtini duomenys), statyba yra neteisėta statyba; 2) įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą pastabą bei sutvarkyti statybvietę; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtą turtinę žalą 333 985,20 Eur ir 4) neturtinę žalą 50 000,00 Eur.
2. Nurodė, kad nuo 1991 m. spalio 30 d. jos šeimai priklausė gyvenamojo namo, adresu (neskelbtini duomenys), 1/4 dalis, nuo 1992 m. rugpjūčio 28 d. – 3/4 dalys, o nuo 1994 m. lapkričio 18 d. mainų sutarties – visas namas. Prasidėjus žemės sklypų privatizacijai, iškart ėmė tvarkyti dokumentus dėl namui priskirto žemės sklypo išsipirkimo. Sutuoktinis kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl žemės sklypo privatizavimo dar 1992 m., tačiau negalėjo sutarti su namo bendraturčiu dėl perkamo žemės sklypo dalių, todėl tik 1994 m. lapkričio 18 d. mainų sutarties pagrindu ieškovei tapusi namo bendraturte, galėjo tęsti sklypo privatizavimą. Sklypo planą privatizavimui Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba parengė 1996 m., Žemėtvarkos tarnybos viršininkė suderino 1997 m., Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Kauno apskrities viršininko administracija pasirašė 1998 m. gegužės 7 d. Dabar sužinojo, kad teisę pirkti dalį ginčo sklypo turėjo nuo 1992 m. Šalia ieškovės namo Kauno elektros tinklai (jų teisių perėmėja – atsakovė) 1994 m., neturint statybos leidimo ir valstybinės žemės savininko, naudotojų-nuomininkių sutikimo, pastatė transformatorinę. Dėl to ieškovė patyrė žalą: sumažėjo parduodamos valstybinės žemės sklypo plotas, sumažėjo namų valdos vertė, nes transformatorinė skleidžia nemalonų garsą ir elektromagnetines bangas, stipriai gadina aplinkos vaizdą, dėl ko gyvenamojo namo tapo neįmanoma parduoti. Negalėdama parduoti namų valdos (2008 m.), ieškovė neturėjo lėšų įsteigti grožio saloną, duodantį pastovias pajamas. Paskaičiavus iš grožio salono veiklos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų negautas pajamas per 10 m. susidaro 333 985,20 Eur. Ieškovė taip pat patyrė ir 50 000 Eur neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad 1993 m. Šilainių XII gyvenamajam mikrorajonui aptarnauti buvo pastatyta transformatorinės pastotė TR-1328 (toliau – Transformatorinė). 1994 m. sausio 25 d. balanso perdavimo-priėmimo aktu AB „Kapitalinė statyba“ perdavė, o tuometiniai Kauno elektros tinklai priėmė Transformatorinę, kuri buvo įtraukta į Kauno elektros tinklų balansą ir nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė ir jos sutuoktinis nuosavybės teisę į ginčo valstybinį žemės sklypą dalimis įgijo tik 1998 m. gegužės 7 d., t. y. Transformatorinei jau esant pastatytai ir veikiant. Sklypas atsakingų institucijų buvo suformuotas taip, kad Transformatorinė liko nesuformuotoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su ieškovės sklypu. Apie ieškovės sklypui taikomą apribojimą – elektros linijos apsaugos zoną, nurodyta žemės įsigijimo sutartyse. Ieškinys, nesusijęs su ieškovės teisių gynimu, todėl nenagrinėtinas teisme. Ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių, kadangi teisė privatizuoti valstybinę žemę prie jai priklausančių gyvenamųjų patalpų įgaliotų institucijų jau išspręsta ir įgyvendinta prieš 20 m. Visi klausimai, susiję su Transformatorinės įrengimu, buvimu, aptarnavimu ir pan., buvo išspręsti iki ieškovei tampant gretimo sklypo savininke. Nuo ieškovės teisių pažeidimo (žemės sklypo įsigijimo 1998 m. birželio 22 d.), kai Transformatorinė buvo pastatyta (1993 m. gruodžio 27 d.), praėjo daugiau kaip 10 m., todėl ieškinys atmestinas suėjus ieškinio senaties terminui.
5. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
6. Nurodė, kad ji nėra susijusi jokiais teisiniais santykiais nė su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas darytų įtaką jos teisėms ir pareigoms. Inspekcijoje 2014 m. spalio 31 d. buvo gautas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus raštas Nr. 2R-3069, kuriame prašoma išnagrinėti ieškovės prašymo dalį dėl Transformatorinės atitikties statybą leidžiantiems dokumentams. Inspekcija 2015 m. sausio 16 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-43-915.31, gautas AB „Lesto“ paaiškinimas ir 2001 m. gruodžio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenų bylos kopija. Išnagrinėjus dokumentus, Inspekcija 2015 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2D-885 informavo ieškovę, kad nuo 2001 m. gruodžio 12 d. Transformatorinėje vykdytų statybos darbų, kuriems būtų privaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, faktas nenustatytas. Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. IV-5, galiojusių skundo nagrinėjimo metu, 42.7 punkte buvo numatyta, kad skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 m. Todėl Inspekcija 2015 m. sausio 20 d. atsakymu informavo ieškovę, kad jos prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, o dėl savo pažeistų teisių gynimo ji turi teisę kreiptis į teismą. Susipažinusi su Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarijos persiųsto ieškovės skundo turiniu ir pridėtais dokumentais, 2016 m. spalio 6 d. atsakymu ieškovei Inspekcija išaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi ir taisyklių 45 punktu, jos 2016 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodytų aplinkybių nenagrinės, nes ieškovė nepateikė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
7. Trečiasis asmuo K. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 15,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas pažymėjo, jog tiek pagal 1997 m. sausio 7 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininkės patvirtintą ginčo namų valdos žemės sklypo ribų planą, tiek pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. 19/11945-2 duomenis apie sklypą, parduodamo sklypo adresu (neskelbtini duomenys), plotas buvo 733 m2. Būtent tokio dydžio sklypą 1998 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nupirko ieškovė ir jos sutuoktinis (367+366=733). Tad ieškovė teisę įsigyti ne aukciono tvarka naudojamą namų valdos žemės sklypą pagal 1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 987 įgyvendino prieš 20 m., žemės reformą vykdančios institucijos veiksmų bei sprendimo dėl 733 m2 sklypo suformavimo ir pardavimo nustatyta tvarka neskundė. Laisva valia sudariusi Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė sutiko su joje įtvirtintomis sąlygomis, tarp kurių: sklypo plotas, elektros oro linijos apsaugos zona (Nr. 343 p. VI, red. Nr. 1640), architektūrinių-urbanistinių apribojimų nustatymas, parengus kvartalo detalaus suplanavimo projektą. Teismo vertinimu, ieškovės aiškinimas, kad dėl Transformatorinės ji prarado greta sklypo dalies valstybinės žemės įsigijimo galimybę yra deklaratyvūs teiginiai.
10. Kauno visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai 2014 m. liepos 23 d. nuo 8.45 val. atliko triukšmo lygio matavimus namo teritorijoje, 3 m atstumu nuo elektros pastotės, adresu (neskelbtini duomenys), ir nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2011 m. birželio 13 d. Nr. V-604, 7 punktu, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimai nebuvo pažeisti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus specialistai 2016 m. spalio 28 d. nuo 22:00 val. atliko Transformatorinės skleidžiamo triukšmo lygio matavimus gyvenamojo namo prieigose adresu (neskelbtini duomenys), vadovaudamiesi Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimais, ir konstatavo, kad Transformatorinės aplinkoje išmatuotas garso slėgio lygis, ekvivalentinis garso slėgio lygis bei maksimalus garso slėgio lygis neviršijo leistinų ribinių dydžių. Tad nenustatytas ieškovės teisių pažeidimas dėl Transformatorinės keliamo triukšmo.
11. Nors ieškovė teigia, kad Transformatorinė stipriai gadina aplinkos vaizdą ir varžo ieškovės teises parduoti namų valdą, tačiau teisine prasme tai neįrodo ieškovės teisių pažeidimo. Kita vertus, ieškovė realiai nesugeba įvertinti esamos situacijos. Kaip įrodymą apie norimą gauti 149 000 Eur sumą už namų valdą, ji pateikia skelbimus apie Kaune, Šilainiuose parduodamas namų valdas, kurių kainos svyruoja nuo 463 392 Eur iki 231 696 Eur, tačiau visiškai nevertina bent minimaliai pateiktų parduodamą turtą identifikuojančių duomenų (statybos metų, plotų, įrengimo ir kt.) su jos turimu turtu, kuris įvertintas 68 900 Eur.
12. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė viešosios teisės pažeidimų įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams ir vien tai yra pagrindas ieškiniui atmesti. Tokia bylos baigtis atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Todėl teismas plačiai neanalizavo ir nevertino aplinkybių dėl neteisėtos Transformatorinės statybos ir jos padarinių šalinimo bei reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
13. Transformatorinė buvo statoma 1993 m. kovą-gruodį, todėl ieškovė negalėjo nematyti jos statybos, o kylant abejonių dėl šalia namų valdos vykdomos statybos, domėtis statybos teisėtumu ir (ar) ją ginčyti, tačiau kelis dešimtmečius jokių veiksmų neatliko. Priešingai, Transformatorinė netrukdė ieškovei 1994 m. lapkričio 18 d. sudaryti mainų sutarties dėl 1/4 dalies pastato, po kurios sudarymo ieškovė ir jos sutuoktinis tapo viso namo ir kiemo statinių savininkais, 1998 m. gegužės 7 d. sudaryti Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis.
14. Ieškinyje nenurodoma, kokie teisės aktai ir (ar) įrodymai patvirtina Transformatorinės statybos neteisėtumą. Transformatorinė pastatyta 1993 m. ir 1993 m. gruodžio 27 d. pradėta eksploatuoti, tačiau ieškinyje pateikiamas šių dienų statybos reglamentavimas. Vien tai, kad Miesto planavimo ir architektūros skyriuje saugomuose 1993-1994 m. suderintų projektų bylų sąrašuose ir statybos leidimų registracijos žurnale nėra įrašų apie statybos leidimą ir suderintą projektą Transformatorinės statybai, nepatvirtina statybos neteisėtumo, nes tokie veiksmai galėjo būti atlikti ir ankstesniu laikotarpiu: 1993 m. pradžioje statyba jau buvo pradėta.
15. Privatus asmuo gali ginti tik savo teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1, 2 dalys). Kita vertus, byloje neįrodyta, kokius konkrečius neigiamus padarinius ieškovei sukelia jos nurodomas galimas viešosios teisės pažeidimas, susijęs su galima Transformatorinės statybos neatitiktimi teisės aktų reikalavimams. Tokį pažeidimą galima būtų konstatuoti, tik įrodžius galimo pažeidimo neigiamą poveikį privataus asmens gyvenimo kokybei ar jo nuosavybei. Ieškovei to neįrodžius, ieškinio reikalavimą dėl Transformatorinės statybos pripažinimo neteisėta ir atsakovės įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, teismas atmetė.
16. Tam, kad būtų galima taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovei nesant tinkamu subjektu pareikšti reikalavimą dėl galimai savavališkos Transformatorinės statybos bei nepateikus į bylą duomenų apie kompetentingos institucijos konstatuotą Transformatorinės savavališkos statybos faktą, teismas konstatavo, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Nesant įrodytos bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinės atsakomybės taikymas atsakovės atžvilgiu negalimas.
17. Vertinant ieškovės atliktą žalos paskaičiavimą (bet ne realų jos pagrindimą), teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti žala nėra reali, bet hipotetinė, o teisė reguliuoja tik tai, kas įmanoma ir egzistuoja tikrovėje, todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami.
18. Ieškovės įvardijamas priežastinis ryšys, kad dėl šalia sklypo neteisėtai pastatytos Transformatorinės, ji negali parduoti namų valdos už norimą kainą, o negalėdama parduoti namų valdos, neturėjo lėšų įsteigti grožio saloną, duodantį pastovias pajamas, kurių ji negavo, pernelyg nutolęs, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai ir hipoteze pagrįstos negautos pajamos, ką ieškovė įvardija kaip jai padarytą žalą.
19. Teismas pažymėjo, jog siekiant apginti savo, kaip žemės sklypo savininko daiktinę teisę dėl į sklypą įsiterpiančios Transformatorinės pastato pamato dalyje išbetonuotos nuogrindos, ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.99 straipsnio pagrindu.
20. Atsakovės neteisėti veiksmai nenustatyti. Teismo vertinimu, vien ieškovės pateiktas emocinės būklės apibūdinimas ir prielaidos, kad ji negali parduoti namų valdos ir įgyvendinti taip trokštamo verslo plano, nesudaro pagrindo neturtinei žalai kaip Transformatorinės pastatymo pasekmei pripažinti. Todėl teismas netenkino reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
21. Nekonstatavus ieškovės teisių pažeidimo atsakovės veiksmais, neatsiranda ir teisinių prielaidų skaičiuoti ieškinio senaties terminą, todėl teismas sprendė, kad atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Ieškovė V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1. Teismas nepagrįstai nenustatė ieškovės teisių pažeidimo ir nepriteisė žalos. Ieškovė nesutinka su išvada, kad neįrodė viešosios teisės pažeidimų įtakos jos teisėms.
22.1.1. Transformatorinės statyba pradėta be ieškovės ir kitų ginčo sklypo bei namo bendraturčių ir teisėtų naudotojų sutikimo, tuo pažeidžiant ieškovės ir kitų asmenų teises.
22.1.2. Transformatorinė stovi tuo pačiu adresu kaip ir ieškovės privati namų valda, yra nustatyta 10 metrų apsaugos zona. Šie apribojimai pažeidžia ieškovės teises.
22.1.3. Dėl neteisėtai pastatytos Transformatorinės ieškovė patyrė žalą – ženkliai sumažėjo ieškovės sklypo plotas (ieškovė prarado nuosavybės teisę į sklypo dalį, kurioje pastatyta Transformatorinė), dėl Transformatorinės skleidžiamo garso bei elektromagnetinių bangų sumažėjo namų valdos vertė, Transformatorinė gadina vaizdą, dėl ko ieškovės namo neįmanoma parduoti (tai ieškovė įrodė pateiktais skelbimais bei pažyma apie turto kainą).
22.1.4. Dėl atsakovės padarytų pažeidimų negalėdama parduoti namų valdos ir įsteigti grožio salono, ieškovė patyrė žalą – negautas pajamas ir neturtinę žalą. Ieškovė patyrė realius praradimus. Teismas atsisakė apklausti liudytojus, priimti paaiškinimus, susijusius su planuoto steigti grožio salono realumu.
22.2. Teismas nepagrįstai nenustatė savavališkos statybos fakto – atsakovės neteisėtų veiksmų.
22.2.1. Ieškovė neskundė Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmų bei sprendimo dėl sklypo suformavimo ir pardavimo, nes tuo metu nežinojo, kad Transformatorinės statyba buvo savavališka. Ieškovė apie tai sužinojo tik 2017 m. Ieškovė negalėjo 1993 m. domėtis Transformatorinės statyba ar ją ginčyti, nes gyveno kitu adresu ir augino mažamečius vaikus.
22.2.2. Teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad Transformatorinės statyba neteisėta, nepagrįsta. Ieškovė pateikė 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą, 2017 m. rugsėjo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą į ieškovės prašymą Statybos neteisėtumą patvirtina ir tai, kad ji nebuvo įregistruota viešame registre kaip teisėta statyba statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Transformatorinė buvo įregistruota tik 2003 m., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų nuostatų IV skyriaus 16.2 punktą.
22.2.3. Teismas netyrė, ar statybos leidimas buvo gautas, o projektas Transformatorinės statybai buvo suderintas ankstesniu nei 1993 m. laikotarpiu.
22.2.4. Teismas nepasisakė dėl argumentų, kad atsakovės nuosavybė į Transformatorinę nėra įgyta ir įregistruota teisėtu pagrindu.
Atsiliepimas
23. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
23.1. Teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė jos teisių pažeidimo.
23.2. Ginčo sklypas atsakingų institucijų buvo suformuotas taip, kad Transformatorinė liko nesuformuotoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su ieškovės sklypu. Suformavus ieškovės sklypą Transformatorinės apsaugos zona pateko į jo ribas, todėl jam buvo įregistruotos elektros linijų apsaugos zonos. Apie tai nurodyta žemės įsigijimo sutartyse.
23.3. Ieškovė ir jos sutuoktinis nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypą dalimis įsigijo tik 1998 m. gegužės 7 d., t. y. Transformatorinei jau esant pastatytai ir veikiant.
23.4. Ieškovės teisė privatizuoti valstybinę žemę prie jai priklausančių pastatų įgaliotų institucijų išspręsta ir įgyvendinta (prieš 20 m.). Ieškovė žemės reformą vykdžiusios institucijos sprendimo dėl tokio valstybinės žemės sklypo suformavimo ir pardavimo (0,0733 ha) teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, apskundimo terminai praleisti.
23.5. Transformatorinė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė ginčo dėl šių duomenų panaikinimo nekelia. Todėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys yra teisingi ir išsamūs, teismas privalo jais vadovautis.
23.6. Transformatorinė buvo statoma 1993 m. kovą-gruodį, todėl ieškovė negalėjo nematyti jos statybos, tad ieškovė tada galėjo ją ginčyti, tačiau iki šiol jokių veiksmų neatliko.
23.7. Ieškovė nepagrįstai sieja nuo 2008 m. nepavykstančių namų valdos pardavimų rezultatus su neva nuo Transformatorinės buvimo sąlygotu namų valdos nuvertėjimu. Pateikti skelbimai ir turto vertinimas neįrodo ieškovės teisių pažeidimo.
23.8. Ieškovės teisių pažeidimas dėl Transformatorinės keliamo triukšmo nebuvo nenustatytas.
23.9. Ieškovė neįrodė viešosios teisės pažeidimų buvimo, kaip ir pažeidimų įtakos jos teisėms ir tai yra pagrindas ieškiniui atmesti.
23.10. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, kad Transformatorinės statyba buvo neteisėta.
24. Tretieji asmenys Inspekcija ir K. S. atsiliepimų į apeliacinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ieškovės teisių pažeidimų, sąlygotų Transformatorinės statybos ir (ar) jos eksploatacijos
26. Apeliantės teigimu, ji įrodė viešosios teisės pažeidimų įtaką jos teisėms, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieškovės teisių pažeidimo ir nepriteisė žalos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės procesine pozicija nesutinka. Vienas iš pagrindų, iš kurio apeliantė kildina savo teisių pažeidimą, yra tai, jog Transformatorinės statyba pradėta be jos sutikimo. Tačiau pradėti Transformatorinės statybą ieškovės sutikimas ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti reikalingas. Tai lemia aplinkybė, jog Transformatorinė buvo statoma 1993 m. kovą-gruodį, o pradėta eksploatuoti 1993 m. gruodžio 27 d., tuo tarpu apeliantė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, besiribojantį su valstybinės žemės sklypu, kuriame pastatyta Transformatorinė, tik 1998 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P19/98-0852, t. y. praėjus beveik penkeriems metams Transformatorinė statybos pabaigos.
27. Apeliantės vertinimu, jos teisės pažeidžiamos ir dėl to, jog Transformatorinė stovi tuo pačiu adresu kaip ir ieškovės privati namų valda, o namų valdos sklypui yra nustatyta 10 m apsaugos zona, kuria neteisėtai ribojamos apeliantės teisės. Adresas yra objekto buvimo vietos nuoroda. Apeliantei priklausančio žemės sklypo ir Transformatorinės adreso tapatumas savaime nepažeidžia apeliantės kaip sklypo ar/ir namo savininkės teisių. Apeliantė nenurodo, kaip pasireiškia šis jos nurodomas teisių pažeidimas, kokios jos, kaip žemės sklypo ir jame esančio namo savininkės teisės adreso tapatumu ribojamos, pasibaigė ar negali būti įgyvendintos.
28. Apeliantės sklypui taikomas 10 m apsaugos zonos ribojimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės prisiimtas savo valia, t.y. sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Tiek 1998 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/98-0852 7 punkte, tiek 1998 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/98-0853 7 punkte buvo nustatyta, kad parduodamam žemės sklypui yra taikomas ribojimas – elektros oro linijos apsaugos zona (Nr. 343 p. VI, red. Nr. 1640). Tai reiškia, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, įsigydami ginčo žemės sklypą, žinojo apie sklypui taikomą ribojimą, su juo sutiko bei įsigijo šį sklypą, jam esant apsunkintam nagrinėjimu apribojimu, taip išreiškė savo valią įsigyti turtą su jam nustatytu ribojimu. Dėl šios priežasties spręstina, jog ginčo sklypui nustatytas apsaugos zonos ribojimas nepažeidžia ieškovės teisių.
29. Apeliantė taip pat teigia, jog dėl Transformatorinės sumažėjo jos sklypo plotas, namų valdos vertė, suprastėjo namų valdos vaizdas, buvo apsunkintas namų valdos pardavimo procesas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Apeliantei priklausantis žemės sklypas dėl Transformatorinės pastatymo sumažėti negalėjo, nes, kaip minėta, Transformatorinė pastatyta anksčiau nei ieškovė įsigijo ginčo žemės sklypą. Ieškovė įsigijo būtent tokio dydžio sklypą, koks buvo parduotas 1998 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P19/98-0852, pasirašydama šią sutartį, ieškovė patvirtino, kad ji sutinka su sutartyje nurodytu parduodamo žemės sklypo plotu. Tuo tarpu ieškovės argumentai, jog jei Transformatorinė nebūtų pastatyta, ji būtų galėjusi privatizuoti didesnio ploto sklypą, yra grynai hipotetiniai, nesusiję su jokiomis realiomis ieškovės teisėmis ar jų pažeidimais. Iki privatizuodama valstybinės žemės sklypą, apeliantė neturėjo jokių subjektinių teisių į šį sklypą kaip apibrėžtą materialų teisinių santykių objektą. Kaip matyti iš apeliantės nurodomų aplinkybių, jos sutuoktinis (ne pati apeliantė) 1992 metais kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl žemės sklypo privatizavimo, tačiau dėl nesutarimų su buvusiu namo bendraturčiu dėl perkamo žemės sklypo dalių, tik 1994 m. lapkričio 18 d. mainų sutarties pagrindu ieškovei tapus namo bendraturte, galėjo būti vykdomos sklypo privatizavimo procedūros. Taigi, apeliantė sklypo privatizavimo procedūrose pradėjo dalyvauti tik 1994 metais, o iki to laiko sklypo privatizavimas apskritai nebuvo galimas dėl tuo metu galiojančiame įstatyme nurodytų sąlygų nebuvimo – bendraturčių susitarimo dėl dėl privatizavimo nebuvimo. Taigi, apeliantė iki Transformatorinės pastatymo 1993 metų pabaigoje nebuvo įgijusi ir jokių subjektinių teisių valstybinio žemės sklypo privatizavimo procedūrose, todėl tokios (neįgytos ir dėl to nesamos) teisės negalėjo būti pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė šioje ginčo dalyje neįrodė esant priežastinio ryšio tarp savo nurodomos žalos ir atsakovo veiksmų, kuriais sukurta ginčo Transformatorinė.
30. Nors apeliantė įrodinėja, kad dėl Transformatorinės skleidžiamo garso bei elektromagnetinių bangų sumažėjo jos namų valdos vertė, teisėjų kolegijos vertinimu, toks tvirtinimas yra nepagrįstas. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Transformatorinės aplinkoje išmatuotas garso slėgio lygis, ekvivalentinis garso slėgio lygis bei maksimalus garso slėgio lygis neviršijo leistinų ribinių dydžių, t. y. Transformatorinė neskleidžia didesnio garso nei yra leistina. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad Transformatorinės skleidžiamas leistinas garsas ir (ar) elektromagnetinės bangos darytų neigiamą įtaką ieškovės namų valdos vertei, ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovės pateikti skelbimai ir pažyma apie turto vertę niekaip neįrodo nei, kad ieškovės namų valdos vertė yra sumažėjusi, nei kad tai atsitiko būtent dėl Transformatorinės poveikio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvui dėl subjektyvios grožio prigimties bei konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju prielaidų, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti, kad Transformatorinė gadina ieškovės namų valdos vaizdą, nėra. Atitinkamai, negali būti sprendžiama ir dėl šio „gadinimo“ įtakos namų valdos pardavimo sunkumams. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog ištyrusi ir įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus ieškovės namų valdos pardavimo klausimu, daro išvadą, kad šie įrodymai neapima jokios informacijos (nei tiesioginės, nei netiesioginės), iš kurios galėtų būti sprendžiama dėl priežasčių, atskleidžiančių, kodėl ginčo namų valda yra neparduota iki šiol. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad ir aukščiau nurodytais aspektais ieškovės teisių pažeidimų pagrindo nustatyti nėra.
31. Konstatavus, jog apeliantės teisių pažeidimai, sąlygoti Transformatorinės statybos ir buvimo, nenustatyti, o apeliantės nurodomos priežastys, dėl kurių jos namų valda yra neparduota, byloje neįrodytos, pagrindo priteisti apeliantei jos reikalaujamą žalą nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog priežastinis ryšys tarp negautų iš grožio salono pajamų ir atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų, pastatant ir eksploatuojant Transformatorinę, pernelyg nutolęs, net ir tam atvejui, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai ir hipoteze pagrįstos negautos pajamos. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokių pirmosios instancijos tesimo procesinių pažeidimų, jam atsisakius apklausti liudytojus ir (ar) priimti paaiškinimus dėl ieškovės planuoto steigti grožio salono. Priešingai – tokiu procesiniu elgesiu pirmosios instancijos teismas įgyvendino civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Dėl pripažinimo, kad Transformatorinės statyba yra neteisėta
32. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Transformatorinės savavališkos statybos fakto – atsakovės neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovei neįrodžius viešosios teisės pažeidimų įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, vien tai yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti. Kaip minėta, ieškovė neturi teisės teisme ginti kitų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų ir (ar) viešojo intereso – privatus asmuo teisme gali ginti tik savo teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).
34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl Transformatorinės statybos pripažinimo neteisėta ir atsakovės įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, atmetė pagrįstai. Atsižvelgdamas į tai, dėl kitų ieškovės argumentų, susijusių su Transformatorinės neteisėtos statybos fakto pripažinimu, apeliacinės instancijos teismas pasisako glaustai.
35. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji neįrodė, jog Transformatorinės statyba yra neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Transformatorinei esant registruotai Nekilnojamojo turto registre, būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad toks registravimas atliktas nesant pagrindo. Apeliantės į bylą pateikti įrodymai, įskaitant ir 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą bei 2017 m. rugsėjo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą į ieškovės prašymą, nesudaro pagrindo spręsti dėl Transformatorinės statybos neteisėtumo. 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu ieškovė informuota, jog Kauno miesto planavimo ir architektūros skyriuje saugomuose 1993-1994 m. suderintų statinių projektų bylų sąrašuose ir statybos leidimų registracijos žurnaluose įrašų apie išduotą statybos leidimą ar suderintą statinio projektą Transformatorinės statybai nėra. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad statybos leidimo nėra registracijos žurnaluose ir jis nebuvo išduotas iki 1993 metų, tačiau, atsižvelgiant į statybos pradžios datą – 1993 metų kovą, yra labai mažai tikėtina, kad toks leidimas turėjo būti išduotas, o projektas suderintas pasibaigus 1992 metams. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019-02-14 pateikė į bylą ištrauką iš Miesto planavimo ir architektūros skyriuje saugomos Šilainių g. 12 gyvenamojo mikrorajono, Kaune, darbo dokumentacijos (1989 m.), kurioje pažymėta transformatorinė Nr. 31. Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakymu į ieškovės prašymą tebuvo konstatuota, kad Transformatorinės nuogrinda patenka į ieškovės žemės sklypą apie 40 cm, tačiau tokiu faktu savaime negali būti grindžiamas Transformatorinės statybos neteisėtumas. Taip pat pažymėtina, jog Transformatorinė yra įregistruota viešame registre, kurio duomenys nėra nuginčyti ir (ar) ginčijami, jie galioja, todėl apeliantės argumentai, susiję su Transformatorinės registracija, laikytini visiškai nepagrįstais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje visa apimtimi taikomas civilinio proceso rungtyniškumo principas, šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes, teismas nėra aktyvus, o apeliantė, privalėjusi pagrįsti ir įrodyti savo teiginius dėl statybos neteisėtumo, to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pats rinkti įrodymus ir savarankiškai tirti, ar savivaldybės saugomuose statybos leidimų ir projektų registravimo žurnaluose nėra duomenų apie Transformatorinės projekto ir statybos leidimo suderinimus iki 1993 m.
36. Apeliantė nurodo, jog apie Transformatorinės savavališką statybą sužinojo 2017 m., todėl tik nuo to momento ėmė ginti savo pažeistas teises ir nepraleido ieškinio senaties termino. Tačiau, pirma, kaip minėta, apeliantė neįrodo jokio fakto, kurį galima pripažinti faktu, patvirtinančiu statybos neteisėtumą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad 2017 metais ji sužinojo apie savavališką statybą. Antra, apeliantė savo teisių pažeidimus grindžia pačiu Transformatorinės buvimo faktu ir jos veikimu, transformatorinės statinio buvimo įtaka teisei įgyti didesnį žemės sklypą, vystyti verslą, gyventi mažiau elektromagnetinio spinduliavimo ir garso paveikioje aplinkoje. Todėl apeliantės subjektyvus Transformatorinės buvimo kaip pažeidžiančio apeliantės teises fakto suvokimas susiformavo ne 2017 metais, kaip nurodo apeliantė, o anksčiau. Pati apeliantė nurodo, kad ilgą laiką rašė kreipimusis ir skundus į įvairias institucijas, kad jau 2008 metais dėl Transformatorinės buvimo fakto negalėjo parduoti namo, įsteigti grožio salono. Trečia, kaip minėta, apeliantė neturi teisės teisme ginčyti statybos teisėtumą viešosios teisės pažeidimų pagrindu, nes nėra įrodžiusi savo subjektinės teisės pažeidimų, sąlygotų ginčo statybos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neturėdama teisės ginti viešąjį interesą ir neįrodžiusi dėl ginčo statybos kilusių savo teisės pažeidimų, ieškovė neturi teisės reikalauti statybos padarinių pašalinimo. Todėl teismas, nustatęs, kad ieškovė nurodomomis aplinkybėmis neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, neturi pagrindo taikyti ieškinio senatį, kuri taikoma tuomet, kai teismas atsisako dėl praleisto kreipimosi į teismą termino ginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis), bet negali būti taikoma, kai konstatuojama, kad asmuo neturi teisės į ieškinio pareiškimą ir nėra procesinių prielaidų teisme nagrinėti klausimą dėl teisių pažeidimo.
37. Nustatęs, kad ieškovė neįrodė nei jos teisių pažeidimų, sąlygotų Transformatorinės statybos ir (ar) eksploatacijos, nei Transformatorinės savavališkos statybos fakto, o taip pat, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nesant ieškovės teisių suvaržymo dėl statybos, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas ieškovei nesuteikia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.