- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- 2S-1544-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09592-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- I. Č.
- Atsakovas
- M. Č.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto padalijimo ir atsakovo M. Č. priešieškinį ieškovei I. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims paliko santuokines pavardes, iš atsakovo priteisė iš laikymą nepilnamečiams vaikams, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nustatė bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, padalino santuokoje įgytą turtą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Dėl šio sprendimo ieškovė I. Č. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti atskirajame skunde nurodytu būdu. Taip pat ieškovė prašo leisti sumokėti dalį žyminio mokesčio mokėtino už apeliacinį skundą – 2000 Lt, nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti, o tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog nėra pagrindų ieškovės atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir dėl žyminio mokesčio atidėjimo, netenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovei teismo sprendimu priteista turto dalies dydis neleidžia daryti išvados, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią materialinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. Č. prašo nutartį panaikinti ir leisti ieškovei sumokėti dalį žyminio mokesčio – 2000 Lt, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti arba leisti ieškovei sumokėti dalį žyminio mokesčio – 2000 Lt, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo. Nurodo, kad teismo nutartyje išvardintas turtas ieškovei yra priteistas sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl ginčo šalims jokių teisių ir pareigų nesukuria. Taip pat teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė savo turtinei padėčiai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kadangi ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis apie nedidelį darbo užmokestį, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nepajėgi sumokėti viso žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad asmens turtinę padėtį apibrėžia ne vien jo gaunamas darbo užmokestis. Vertinant asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į visas gaunamas pajamas, turima nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas lėšas kredito įstaigose. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie turimas pinigines lėšas kredito įstaigose. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovė vien 2012 metais gegužės 25 d. – birželio 7 d. iš savo sąskaitos per kelis kartus iš savo sąskaitos persivedė 52 000 Lt, 2012 metų rugsėjo 2 ir 5 dienomis į savo sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė 1000 Lt, 6000 Lt ir 1000 Lt, kas taip pat paneigia sunkią ieškovės finansinę padėtį. Ieškovė nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, o ieškinyje ieškovė nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise valdo turo už 386 326 Lt. Ieškovės pateikta pažyma apie gaunamą darbo užmokestį pasirašyta pačios ieškovės. Ieškovė nepateikė pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, iš kurios matytųsi informacija apie ieškovės gaunamas pajamas. Pažymi, kad informaciją apie gaunamą darbo užmokestį ieškovė pateikė už 2013 metus, kai tuo tarpu apeliacinį skundą teikia 2014 metų gegužės mėnesį. Ieškovė taip pat nepateikė turto ir pajamų deklaracijų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Nors ieškovė nurodo, kad sprendimas yra neįsiteisėjęs, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė pati ieškovė. Ieškovės teiginius apie jos blogą finansinę padėtį paneigia ir tai, jog už teisinę pagalbą ji sumokėjo 28 813,12 Lt
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.
CPK 84 straipsnis suteikia teismui teisę, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Tokio procesinio sprendimo tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Apeliantas, kurio turtinė padėtis sunki, atsižvelgdamas į aplinkybes ir vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę prašyti iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.), arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (CPK 84 str.).
Pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodytas priežastis dėl kurių ji turėtų būti atleista arba atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas vertino kaip nesudarančias pagrindą nei atleisti, nei atidėti dalį žyminio mokesčio mokėtino už apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimu priteista turto, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos ir pakankamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, todėl nėra pagrindo daryti išvados apie sunkią apeliantės turtinę padėtį. Tokia nutartis savo esme reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo atidėti ar atleisti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo byloje ir nustatė terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Nutartyje nurodytas teisinis pagrindas (CPK 316 str. 2 d.) taip pat leidžia daryti išvadą, kad teismas aplinkybę, jog nesumokėta žyminio mokesčio dalis, vertino kaip apeliacinio skundo trūkumą, kuriam pašalinti skundžiama nutartimi buvo nustatytas terminas. Todėl tam, kad atskirasis skundas būtų išnagrinėtas, apeliacinės instancijos teismas, turi įvertinti, ar egzistuoja aplinkybės, rodančios, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti apeliantės prašymą ir nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti arba nuo jos atleisti iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.
Bylos medžiaga tvirtina, kad apeliantė 2012 m. gegužės, birželio, rugsėjo mėnesiais iš savo banko sąskaitos į kitą savo banko sąskaitą pervedė daugiau nei 50 tūkstančių litų (b.l. 65-68, t. 4). Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė pažymą apie darbo užmokestį, iš kurios matyti, jog ieškovė yra VšĮ Tientos direktorė ir jos darbo užmokestis 2013 metais sudarė vidutiniškai 200 Lt per mėnesį (b.l. 52, t. 4). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikė duomenų apie šiuo metu turimą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, t.y. 2014 metais, duomenų apie sveikatos būklę, iš kurios taip pat būtų galima spręsti, jog apeliantės finansinė padėtis yra sunki, taip pat įvertinus aplinkybes, jog pirmosios instancijos teisme apeliantė, gaudama vidutiniškai 200 Lt per mėnesį, už ieškinį sumokėjo 16 151 Lt dydžio žyminį mokestį, ir 28 813,12 Lt advokato išlaidų (b.l. 1, t. 1, 182, t. 2, 72, t. 3), o pažyma apie 2013 metais apeliantės gaunamas pajamas yra išduota jos pačios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo manyti, jog apeliacinio skundo metu apeliantė neturi galimybių sumokėti visą žyminį mokestį ir dėl to apeliantę reikalinga atleisti ar atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atleidimo ar atidėjimo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas iki 2014 m. birželio 23 d. sumokėti 11 205 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą yra pasibaigęs, todėl apeliantei I. Č. nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 11 205 Lt žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus. Tuo atveju, jei pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumai nebus pašalinti, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantei I. Č. terminą iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 11 205 Lt žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.