- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-1867-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09592-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- M. Č.
- Ieškovas
- I. Č.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. Č. pateikė ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei atsakovui priklausančias UAB „Agerona“ akcijas, uždraudžiant atsakovui perleisti ar kitaip suvaržyti turimas akcijas iki tol, kol bus nustatyta, kuriam iš sutuoktinių nuosavybės teise priklauso areštuotas turtas. Be to, ieškovė prašė uždrausti atsakovui balsuoti klausimais dėl UAB „Agerona“ turto pardavimo ar kitokio UAB „Agerona“ turto suvaržymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-20 nutartimi (b.l. 22-23) tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo visą atsakovo M. Č. vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei atsakovui priklausančias UAB „Agerona“ į.k. 300118763, akcijas. Uždraudė atsakovui M. Č. balsuoti dėl UAB „Agerona“ į.k. 300118763, turto pardavimo ar kitokio įmonės turto suvaržymo sandorių sudarymo. Priteisė iš atsakovo M. Č. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Č. ir P. Č. po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaikų įstatyminei atstovei ieškovei I. Č.. Leido iš atsakovo M. Č. areštuotų piniginių lėšų teikti šia nutartimi priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Dėl nurodytų priežasčių ir išimtinai vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas. Taip pat nurodė, kad pasinaudodamas CPK 376 str. 3 d. įtvirtinta teismo teise šeimos bylose viršyti pareikštus reikalavimus, įvertindamas ieškovės pateiktus duomenis apie abiejų tėvų gaunamas pajamas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, iš atsakovo jo dviem nepilnamečiams vaikams priteisia laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Atsakovas M. Č. atskiruoju skundu (b.l. 31-35) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują nutartį, kuria ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad yra grėsmė, jog neareštavus viso atsakovo vardu registruoto turto, piniginių lėšų, akcijų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidarys nebeįmanomas, arba kad atsakovas vengs teismo sprendimą vykdyti. Nurodo, kad CK 3.92 str. 4 d. nustato, kad sandorius, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Nurodo, kad be ieškovės sutikimo, negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto bei vertybinių popierių (akcijų) disponavimu ar jų suvaržymu. Nurodo, kad teismo nutartis toje dalyje, kuria areštuotas turtas, priklausantis atsakovui asmenine nuosavybės teise iš esmės prieštarauja LR CK 3.97 str. 1 dalies nuostatoms, kuriose numatyta, jog turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra. Nurodo, kad ir pati ieškovė savo ieškinyje (7 lapas 2 pastraipa) pripažįsta, kad vadovaujantis LR CK 3.89 str. 1 dalimi visas šis išvardytas turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinas nutraukiant santuoką, todėl teismo nutartis šioje dalyje yra perteklinė. Nurodo, kad tiek gyvenant su ieškove tiek po to, kai santuokinis gyvenimas nutrūko, teikė ir teikia tinkamą bei reguliarų išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl teismo nutartis priteisti laikiną išlaikymą yra perteklinė šioje dalyje. Nurodo, kad nepagrįsta ir neteisėta teismo nutarties dalis, kuria areštuotos visos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nurodo, kad teismas ne tik visiškai panaikino galimybes laiku ir tinkamai atlikti būtinus mokėjimus (atsiskaityti už teikiamas komunalines, ryšio, kitas paslaugas) bet net ir nusipirkti maisto produktų, kitų būtiniausių kasdienių daiktų, pvz., higienos prekių, vaistų, kuro automobiliui ir kt.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu (b.l. 43-49) į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde išdėstytų argumentų niekaip nepagrindžia ir vadovaujasi iš esmės tik prielaidomis ir teoriniais aspektais, bet ne faktais ar konkrečiais rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Nurodo, kad antstolei pradėjus vykdymo veiksmus atsakovas per daugiau nei savaitę laiko iš jam priklausančių banko sąskaitų, esant galiojančiam turto areštui, išgrynino ir nuo antstolės paslėpė daugiau nei 500.000 Lt. Nurodo, kad yra būtina apginti šalių nepilnamečių vaikų interesus, o taip pat yra siekiama išsaugoti turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė visumą bei užtikrinti CK 3.117 str. 1 dalyje numatytos prezumpcijos įgyvendinimą. Taip pat nurodo, kad tokio pobūdžio bylose teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, todėl teismo nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo nėra perkeltinė. Ieškovė nesutikdama su atsakovo argumentu kad dėl patiriamų nepatogumų jis negali patenkinti minimalių savo poreikių, vykdyti komercinės veiklos, nurodo, kad Atsakovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Šiais metais galimai išsimokėjo 500 000 Lt dividendus. Per daugiau nei savaitę laiko nuo antstolės paslėpė 500 000 Lt. Nurodo, kad ieškovės turimais duomenimis atsakovas, negyvendamas kartu su ieškove, gali sudaryti priešingus šeimos interesams sandorius perleisdamas ar kitaip suvaržydamas turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat nurodo, kad atsakovas neinformavo ieškovės apie akcijų skaičiaus pasikeitimus, ieškovei yra tik žinomas akcijų perskirstymo faktas, tačiau nėra žinoma, ar toks perskirstymas yra susijęs su atsakovo valdomomis akcijomis. Nurodo, kad ieškovei nėra žinoma, kokia tiksli dividendų suma buvo išmokėta. Atsakovas tik užsiminė ieškovei, jog dividendai galimai sudaro apie 500.000 Lt. Tačiau ieškovė dividendų nėra gavusi jokia forma. Nurodo, kad atsakovas nuomoja jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių:
1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.
2) siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones turtui, tačiau taikydamas laikinąsias pasaugos priemones, areštavo visą atsakovo turtą, net ir asmeninį, kuris nėra santuokos nutraukimo bylos objektu, todėl šiuo atveju nepagrįstai suvaržė atsakovo teises. Kadangi, byloje nėra duomenų, kuris turtas yra jungtinė sutuoktiniu nuosavybė, o kuris asmeninė, apeliacinės instancijos teismas negali teisingai parinkti tinkamų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl byla šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra 2012-07-20 ieškovės patikslintas prašymas (b.l. 26-30) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame yra konkrečiai nurodomas areštuotinas turtas, tačiau pirmosios instancijos teismas šio patikslinto prašymo nenagrinėjo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo visas apeliantui priklausančias pinigines lėšas. Jei fiziniai asmenys, kurių lėšos yra areštuojamos, negali patenkinti minimalių poreikių, jų skolos didėja, pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties teismų praktikoje paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Todėl iš naujo sprendžiant klausimą dėl turto ir piniginių lėšų arešto, turi būti nustatytas tam tikras leistinas atsakovui naudotis gaunamų pajamų dydis iš į areštuotą sąskaitą patenkančių pajamų susijusių su darbo santykiais.
Tačiau atmestini apelianto argumentai dėl to, kad teismo nutartis dalyje dėl draudimo balsuoti UAB „Agerona“ turto pardavimo ar kitokio turto suvaržymo sandorių sudarymo yra perteklinė. Kaip pats apeliantas nurodo, UAB „Agerona“ yra sutuoktiniams bendra nuosavybe priklausanti įmonė, nutraukiant santuoką šis turtas yra dalintinas, jis susijęs su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje yra teisėta ir pagrįsta.
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl to, kad teismo nutartis dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 400 Lt per mėnesį priteisimo yra perteklinė. Apeliantas nurodo, kad yra rūpestingas ir mylintis savo vaikus tėvas, kad reguliarų išlaikymą jiems teikia nuolat, kad tai patvirtina aplinkybė, jog pati ieškovė neprašė priteisti laikino išlaikymo. CPK 376 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, pagrįstai priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats apeliantas nurodo, kad nutartis šioje dalyje jo niekaip neįtakoja, kadangi tinkamą išlaikymą jis teikė ir teikia savo laisva valia, todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties apelianto nurodytais argumentais šioje dalyje nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo visam atsakovo turtui pritaikytos nepagrįstai, todėl šioje dalyje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 3 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visam atsakovo M. Č. nekilnojamam ir kilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.