Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2796-392/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-08
Bylos Nr.: 2A-2796-392/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-09592-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas: I. Č.
Atsakovas: M. Č.

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2796-392/2014Proceso Nr. 2-01-3-09592-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 75.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-3325-131/2014 pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui M. Č. ir atsakovo M. Č. priešieškinį ieškovei I. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. Č. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė:

1. Nutraukti ieškovės I. Č. ir atsakovo M. Č. santuoką, sudarytą 1995-01-25 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 195, dėl atsakovo kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise šį turtą:

2.1. Patalpas – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 217.078 Lt;

2.2. ½ dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3.300 Lt;

2.3. ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2.070 Lt;

2.4. ½ dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1.200 Lt;

2.5. ½ dalį kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8.200 Lt;

2.6. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 12.000 Lt;

2.7. ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 841 Lt;

2.8. ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 898 Lt;

2.9. ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 857 Lt;

2.10. ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2.030 Lt;

2.11. ½ dalį kitų statinių (inžinieriniai) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 5 Lt;

2.12. ½ dalį patalpų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 102.858 Lt;

2.13. 1997 m. gamybos automobilį MAZDA 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3.000 Lt;

2.14. namų apyvokos daiktus, kurie yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini): mikrobangų krosnelę, virtuvinį stalą ir 6 kėdes, šaldytuvą AEG, televizorių LG, virtuvės spintelių komplektą su integruota indaplove, virykle ir orkaite, komodą, lovą, penkių durų spintą, gobeleną, sofą - lovą, pianiną, žurnalinį staliuką, televizorių, lovą, spintą, džiovinimo mašiną, rašomąjį stalą, lovą, spintą, knygų lentyną, rašomąjį stalą, kompiuterį, spausdintuvą, kolonėles, rašomąjį stalą, knygų lentyną, komodą, skalbimo mašiną, knygų lentyną, kurių bendra vertė 6.150 Lt;

2.15. 922.076,60 Lt pinigų sumą;

2.16. ½ dalį 50 proc. UAB „Agerona“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų;

2.17. 1/3 dalį VšĮ „Tientos“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini);

Iš viso ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 1.215.134,10 Lt;

3. Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį turtą:

3.1. patalpas – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 171.000 Lt;

3.2. ½ dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3.300 Lt;

3.3. ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2.070 Lt;

3.4. ½ dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1.200 Lt;

3.5. ½ dalį kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8.200 Lt;

3.6. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 12.000 Lt;

3.7. ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 841 Lt;

3.8. ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 898 Lt;

3.9. ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 857 Lt;

3.10. ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2.030 Lt;

3.11. ½ dalį kitų statinių (inžinieriniai) – kiemo statinių dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5 Lt;

3.12. ½ dalį patalpų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 102.858 Lt;

3.13. namų apyvokos daiktus, kurie yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

3.14. 1.193.153,60 Lt pinigų sumą;

3.15. ½ dalį 50 proc. UAB „Agerona“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų.

Iš viso atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 1.430.983,10 Lt;

4. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 73.530 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą;

5. Nustatyti nepilnametės dukters M. Č. gyvenamąją vietą su motina, ieškove;

6. Priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters M. Č. išlaikymui, kol dukra sulauks 18 metų amžiaus, kas mėnesį po 1.500 Lt, pinigus sumokant ieškovei mokėjimo pavedimu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos, pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos;

7. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus P. Č. išlaikymui, kol sūnus sulauks 18 metų amžiaus, kas mėnesį po 1.500 Lt, pinigus sumokant ieškovei mokėjimo pavedimu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos, pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos;

8. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10.000 Lt neturtinės žalos;

9. Nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę – Č.;

10. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. ginčo šalys, kaip sutuoktiniai, pradėjo nesutarti, bendro gyvenimo sąlygos pablogėjo, atsakovas nustojo rūpintis ieškove, buvo impulsyvaus, valdingo charakterio, nesugebėjo ieškoti kompromisinių problemų sprendimo būdų. 2011 m. liepą atsakovas išėjo iš namų su kita moterimi ir jau ilgiau kaip metus negyvena kartu su ieškove, nesirūpina šeima ir vaikais. Remiantis tuo, ieškovė prašė teismo pripažinti, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat prašė palikti jai santuokinę pavardę, nes ginčo šalys turi nepilnamečių vaikų. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokoje įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, UAB „Agerona“ akcijų ir VšĮ „Tientos“, taip pat piniginių lėšų iš nuomojamo turto ir UAB „Agerona“ mokamų dividendų, iš viso turto už 2.917.194,30 Lt. Šis turtas laikytinas bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe ir turi būti padalintas lygiomis dalimis, kadangi nėra pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš dalintinos pinigų sumos atimtina 271.007 Lt suma, kurią atsakovas yra sumokęs ieškovei santuokos metu. Be to, atsakovas privalo kompensuoti ieškovei turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, sumažėjimą, sumokant 73.530 Lt kompensaciją, nes atsakovas savo asmenines prievoles vykdė iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovė, remdamasi būtinumu užtikrinti nepilnametės ginčo šalių dukters teisę į normalų auklėjimą ir asmenybės vystymąsi, prašė teismo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove, su kuria ji gyvena iki šiol. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių sūnus sulaukė pilnametystės, jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nesprendžiamas. Ieškovė, remdamasi vaikų poreikiais ir interesais, atsakovo gaunamomis pajamomis, turimu turtu, prašė teismo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 1.500 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovas jai buvo neištikimas su kita moterimi, su kuria ieškovę, ją pažemindamas, oficialiai supažindino (t. I, b.l. 2-22, 166-182, t. II, b.l. 128-129, 164-181, t. III, b.l. 125-135).

Atsakovas M. Č. pareikštu patikslintu priešieškiniu teismo prašė:

1. Nutraukti ieškovės I. Č. ir atsakovo M. Č. santuoką, sudarytą 1995-01-25 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 195, dėl ieškovės kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

2.1. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 429.000 Lt, bei šiame bute esančius namų apyvokos ir apstatymo daiktus, kurių bendra vertė 106.000 Lt (darbo kambario baldus: rašomąjį stalą, komodą, knygų lentyną, kėdę, uosio masyvas, gamintojas UAB „Sendvario baldai“; vaiko kambario baldus: rašomąjį stalą, lovą, dviejų durų rūbų spintą, knygų lentyną, kraičio skrynią, kėdę, uosio masyvas, gamintojas UAB „Sendvario baldai“; vaiko kambario baldus: rašomąjį stalą, lovą, rūbų spintą, knygų lentyną, pušies masyvas, individualus užsakymas; svetaines baldus; televizorių „Samsung“ su namų kino sistema; pianiną „Krasnyj oktiabr“; miegamojo baldus: dvigulę lovą, 5 durų spintą, komodą, 2 spinteles, ąžuolo masyvas, individualus užsakymas; virtuvės baldų komplektą: stalą ir 6 kėdes; virtuvės komplektą, uosio masyvas, individualus užsakymas; virtuvės įrangą: šaldytuvą, dujinę viryklę, orkaitę, indaplovę „Electrolux“; skalbimo mašiną „Bosch“; koridoriaus spintą 2 durų integruota, gamintojas UAB „Vesida“; koridoriaus baldus: sieninį veidrodį, kušetę; tris dviračius, gamintojas Schwin ir Peugeot; stacionarų kompiuterį, spausdintuvą; senovinį gobeleną 2x1,5 m, autorius Renie; siuvimo mašiną, vokišką; indus, patalynę);

2.2. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 159.000 Lt, bei visus šiame bute esančius namų apyvokos ir apstatymo daiktus, kurių bendra vertė 6.000 Lt (virtuvės komplektą; virtuvės baldus: stalą, 4 kėdes; šaldytuvą „Snaigė“; dvigulę lovą; trijų durų spintą; spintelę);

2.3. automobilį MAZDA 323, 1997 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3.000 Lt;

2.4. 1/3 dalį VšĮ „Tientos”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini);

3. Priteisti ieškovei iš atsakovo 50.000,00 Lt piniginę kompensaciją;

4. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

4.1. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 32.900 Lt;

4.2. pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt;

4.3. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7.800 Lt;

4.4. kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4.500 Lt;

4.5. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 47.000 Lt;

4.6. pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2.100 Lt;

4.7. pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt;

4.8. pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt;

4.9. pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1.000 Lt;

4.10. kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 500 Lt;

4.11. UAB „Agerona“ 50 procentų paprastų vardinių akcijų;

5. Nustatyti nepilnametės dukters M. Č. gyvenamąją vietą su jų tėvu, atsakovu;

6. Iš ieškovės priteisti po 500,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters M. Č. ir nepilnamečio sūnaus P. Č. išlaikymui iki jų pilnametystės, paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise vaikų tėvą, atsakovą, sumokant šiuos pinigus mokėjimo pavedimu į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos, pradedant mokėti nuo šio priešieškinio pateikimo teismui dienos;

Žemesnės instancijos teismas

7. Nutraukus santuoką ieškovei grąžinti jos turėtą ikisantuokinę pavardę – O.

8. Ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas mano turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutiko, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Per visą bendro šeimyninio gyvenimo laikotarpį ieškovė faktiškai niekur nedirbo ir laikėsi nuostatos, kad materialiai išlaikyti šeimą privalo tik atsakovas. Ieškovė didžiausią dėmesį skyrė tik sau ir savo pomėgiams tenkinti, o ne šeimai ir vaikams. Ieškovė nebuvo atsakovui lojali, nesiekė išlaikyti gerų šeimyninių santykių, laikėsi savanaudiško požiūrio į sutuoktinių pareigas ir teises, dėl neegzistuojančių įvykių keldavo konfliktus, nerodė atsakovui jokios pagarbos ar supratimo, be to, nepagrįstai pavyduliavo, dėl ko atsakovas buvo priverstas išeiti iš namų. Atsakovas visada buvo ištikimas ieškovei, su kita moterimi santuokos metu negyveno. Remiantis tuo, atsakovas prašė teismo ginčo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Atsakovas taip pat prašė teismo ginčo šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes tai garantuos efektyvesnį dukters auklėjimą, priežiūrą ir materialinę gerovę, be to, ieškovė nuteikinėja vaiką prieš atsakovą. Iš ieškovės atsakovas prašė teismo priteisti po 500 Lt mėnesinį išlaikymą ginčo šalių sūnui ir dukrai, mokamą nuo priešieškinio pateikimo iki vaikų pilnametystės. Su ieškovės nurodoma vaikų išlaikymo suma atsakovas nesutiko, nes ji yra per didelė ir nepagrįsta. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu padalinti lygiomis dalimis jų santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Ginčo šalys, po santuokos nutraukimo likusios dalies turto bendraturčiais, neišvengtų tarpusavio konfliktų. Atsakovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įgytas santuokos metu, jį įrenginėjant nebuvo panaudotos sutuoktinių lėšos, šis butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl nedalintinas. Atsakovas nesutiko, kad ieškovei būtų priteista dalis jam priklausančių UAB „Agerona“ akcijų, nes ieškovė neturi patirties valdyti šią įmonę, be to, konfliktuoja su atsakovu, o tai gali sutrikdyti įmonės veiklą. Atsakovas taip pat nurodė, kad savo gaunamomis pajamomis jis lygiomis dalimis pasidalino su ieškove, todėl ji nepagrįstai reikalauja vėl padalinti pinigines lėšas. Savo asmenines prievoles kreditoriams atsakovas vykdė iš savo asmeninių lėšų, todėl neturi kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (t. II, b.l. 87-97, 132-143, t. III, b.l. 36-51).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3325-131/2014 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

1. Nutraukė ieškovės I. Č. ir atsakovo M. Č. santuoką, įregistruotą 1995-01-28 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 195, pripažįstant, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – ieškovei „Č.“, atsakovui „Č.“;

3. Nustatė nepilnametės dukters M. Č. gyvenamąją vietą su motina, ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

4. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai M. Č. 1.500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme pateikimo dienos (2012-07-13) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Priteisė iš atsakovo pilnamečiui sūnui P. Č. 1.500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2012-07-13) iki sūnaus pilnametystės (2013-07-18).

6. Nustatė nepilnametės dukters M. Č. bendravimo su tėvu, atsakovu, tvarką:

6.1. dukra bendrauja su tėvu kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val.;

6.2. dukra vieną (pirmąją arba antrąją) švenčių dieną tėvų tarpusavio susitarimu (tėvai susitaria ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki švenčių) bendrauja su tėvu nuo 10 val. iki 20 val.;

6.3. dukra bendrauja nepertraukiamai dvi savaites su tėvu tėvo kasmetinių atostogų laikotarpiu. Konkretų atostogų grafiką vaiko tėvas iš anksto suderina su vaiko motina;

7. Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė;

8. Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise tokį santuokoje įgytą turtą:

8.1. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 429.000 Lt vertės, bei visus šiame bute esančius daiktus, 50.000 Lt vertės (darbo kambario baldus: rašomąjį stalą, komodą, knygų lentyną, kėdę, uosio masyvas, gamintojas UAB „Sendvario baldai“; vaiko kambario baldus: rašomąjį stalą, lovą, dviejų durų rūbų spintą, knygų lentyną, kraičio skrynią, kėdę, uosio masyvas, gamintojas UAB „Sendvario baldai“; vaiko kambario baldus: rašomąjį stalą, lovą, rūbų spintą, knygų lentyną, pušų masyvas, individualus užsakymas; svetainės baldus; televizorių „Samsung“ su namų kino sistema; pianiną „Krasnyj oktiabr“; miegamojo baldus: dvigulę lovą, 5 durų spintą, komodą, 2 spinteles, ąžuolo masyvas, individualus užsakymas; virtuvės baldų komplektą: stalą ir 6 kėdes; virtuvės komplektą, uosio masyvas, individualus užsakymas; virtuvės įrangą: šaldytuvą, dujinę viryklę, orkaitę, indaplovę „Elektrolux“; skalbimo mašiną „Bosch“; koridoriaus spintą 2 durų integruota, gamintojas UAB „Vesida“; koridoriaus baldus: sieninį veidrodį, kušetę; tris dviračius, gamintojas: Schwin ir Peugeot; stacionarų kompiuterį, spausdintuvą; senovinį gobeleną 2x1,5m, autorius Renie; siuvimo mašiną, vokišką, indus, patalinę);

8.2. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 159.000 Lt, ir visus šiame bute esančius daiktus, 6.000 Lt vertės (virtuvės komplektą, virtuvės baldus: stalą ir 4 kėdes, šaldytuvą „Snaigė“, dvigulę lovą, trijų durų spintą, spintelę);

8.3. Automobilį MAZDA 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin. kodas (duomenys neskelbtini), 1997 m. gamybos, 3.000 Lt vertės;

8.4. 1/3 dalį VšĮ „ Tienos“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų;

Viso priteisė ieškovei 641.000 Lt vertės turto;

9. Priteisė ieškovei iš atsakovo 103.150 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį.

10. Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise tokį santuokoje įgytą turtą:

10.1. Žemės sklypą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 97.300 Lt, susidedantį iš žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 32.900 Lt, pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 500 Lt, žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 7.800 Lt, kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 4.500 Lt, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 47.000 Lt, pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2.100 Lt, pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 500 Lt, pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 500 Lt, pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1.000 Lt, kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 500 Lt;

10.2. UAB „Agerona“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 750.000 Lt.

Viso priteisė atsakovui 847.300 Lt vertės turto.

11. Pripažino asmeniniu atsakovo turtu butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovei priteisė iš atsakovo 27.428 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui priteisė iš ieškovės 8.968,97 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteisė 8.522,53 Lt žyminio mokesčio, kurio atsakovas nesumokėjo už jam priteistą turtą 744.150 Lt sumoje.

Teismas nustatė, kad ginčo šalys susituokė 1995-01-28 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje 1995-07-18 gimė sūnus P. Č., 2000-08-30 dukra M. Č. Šalys bendro santuokinio gyvenimo neveda daugiau kaip vienerius metus, šeima faktiškai yra iširusi, santuokos išsaugoti neįmanoma, dėl to santuoka nutrauktina. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad šalys ilgą laiką gyvendamos santuokoje nutolo viena nuo kitos ir kiekviena šalis pradėjo gyventi savarankišką gyvenimą, vienas kitą laikė kaltu dėl tokio gyvenimo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas laikė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo. Teismas neturėjo pagrindo, remdamasis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoti, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes atsakovo neištikimybės faktas nėra pagrįstas įrodymais. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat atsakovo reikalavimą palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę, kuri turint nepilnamečių vaikų nustatoma motinos pageidavimu. Kadangi ginčo šalių sūnus P. Č. sprendimo priėmimo metu buvo jau pilnametis, teismas nesprendė jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimo. Ginčo šalių nepilnametės dukters M. Č. gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove, su kuria dukra ir gyvena, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu. Iš atsakovo nepilnametei dukrai teismas priteisė 1.500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Tokį patį išlaikymą teismas priteisė ir ginčo šalių pilnamečiui sūnui P. Č. nuo ieškinio pateikimo dienos iki jam sukako 18 metų. Priteisdamas išlaikymą vaikams teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį bei tai, kad atsakovas visada teikė vaikams apie 3.000 Lt išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad išlaikymas iš atsakovo vaikams išieškomas atsižvelgiant atsakovo pateiktus įrodymus dėl vaikų išlaikymui skirtų lėšų mokėjimo po ieškinio šioje byloje pateikimo. Kadangi ginčo tarp šalių dėl jų bendravimo su nepilnamete dukra nebuvo, teismas, atsižvelgdamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus duomenis, tenkino atsakovo prašomą nustatyti nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarką. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, nustatė, kad patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. palėpę virš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių butų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo kaip asmeninę nuosavybę ir įrengė asmeninėmis lėšomis, turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atsakovo nuosavybės teise, todėl šis turtas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe. Teismas ginčo šalims kaip bendrąją jungtinę nuosavybę priklausantį nekilnojamąjį turtą padalijo lygiomis dalimis tokiu būdu, kad šalys po santuokos nutraukimo jokio turto bendros dalinės nuosavybės teise neturtėtų ir ateityje nekiltų tarpusavio ginčų tarp šalių. Teismas priteisė atsakovui UAB „Agerona“ 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų, 750.000 Lt vertės, nes byloje įrodyta, kad UAB „Agerona“ turi kreditorinių įsiskolinimų bankui ir verslo partneriams, todėl, siekiant neapsunkinti bendrovės valdymo, sprendimų priėmimo, kad nebūtų neigiamai įtakojama bendrovės veikla, akcijos priteistinos jų savininkui ir valdytojui atsakovui. Vertindamas įrodymus dėl dalijamo nekilnojamo turto vertės, teismas vadovavosi byloje pateiktomis Turto vertinimo ataskaitomis: Nr. 13/1-22:04, kurioje įvertintas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 97.300 Lt verte; Nr. 13/01-15:01, kurioje įvertintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 429.000 Lt verte; Nr. 13/01-16:01, kurioje įvertintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 159.000 Lt verte. Nustatydamas šalių ginčijamą baldų ir kitų daiktų, kurie yra bute, (duomenys neskelbtini), vertę, teismas šiuos baldus ir daiktus įvertino vidutine tarp ieškovės ir atsakovo nurodytų sumų verte, t. y. 50.000 Lt. Teismas nedalino tarp šalių santuokos metu nuo 2005 m. iki 2012 m. įgytų pajamų, kurios ieškovės įvertintos 2.386.307 Lt suma, nes šios pajamos buvo įgytos iki ieškinio pateikimo dėl santuokos nutraukimo teisme dienos ir buvo šalių naudojamos santuokos metu kaip šeimos lėšos. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą padalinti atsakovo gautus 1.500.000 Lt dividendų ir ieškovei priteisti 922.076,60 Lt, nes nėra įrodymų, kad paminėti pinigai, gauti 2005-2012 m. laikotarpyje, santuokos nutraukimo momentu ir ieškinio padavimo laikotarpiu buvo ir yra šalių bankinėse sąskaitose (t. IV, b.l. 12-23).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. Č. teismo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimą pakeisti – dalyje, kurioje nebuvo vertinti atsakovo M. Č. veiksmai nuslepiant santuokoje įgytas pinigines lėšas, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 257.733,46 Lt; dalyje, kurioje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto sumažėjimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 87.720 Lt kompensaciją; dalyje, kurioje buvo netinkamai nustatyta baldų ir kitų daiktų, esančių bute adresu (duomenys neskelbtini), vertė, bei nustatyti šių baldų ir kitų daiktų tikrąją rinkos vertę; dalyje, kurioje buvo netinkamai padalintos UAB „Agerona“ akcijos, ir priteisti ieškovei ½ dalį atsakovo valdomų UAB „Agerona“ 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų; dalyje, kurioje ieškovei buvo priteistas butas adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti šį butą atsakovui, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas nevertino jos pateiktų argumentų dėl daugiau nei 500.000 Lt atsakovo nuslėptų piniginių lėšų, šio klausimo nenagrinėjo ir dėl jo sprendime nepasisakė. Be to, teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog visi dividendai buvo gauti iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė 2012-07-12 pateikė teismui ieškinį dėl ginčo šalių santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Teismas 2012-07-20 nutartimi ieškovės prašymu areštavo visą atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei atsakovui priklausančias UAB „Agerona“ akcijas. Antstolės atstovas, vykdydamas minėtą nutartį, 2012-08-10 priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad atsakovas: 1) 2012-07-31 atliko skubų tarptautinį pavedimą, kuriuo pervedė 19.686,10 Lt sumą; 2) 2012-07-30 ir 2012-07-31 grynaisiais išėmė 8.000 Lt iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2012-07-27 grynaisiais išėmė 2.000 Lt, 2012-07-30 dar 1.100 Lt iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2012-07-31 nutraukė indėlio sutartį ir uždarė terminuoto indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-07-31 grynaisiais išėmė 200.000 Lt ir 197.000 Lt; 5) iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-07-31 grynaisiais išėmė 28.123 Lt bei 55.850 Lt. Ieškovės teigimu, atsakovas disponavo areštuotomis didelės vertės piniginėmis lėšomis, iš viso 515.466.91 Lt, kurios yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė 2012-07-12. Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė 2012-07-20, o visas paminėtas banko operacijas atsakovas atliko 2012-07-27 – 2012-07-31 laikotarpiu. Neabejotina, kad atsakovas minėtu laikotarpiu disponuodamas areštuotomis lėšomis, kurios ieškinio pareiškimo dieną buvo atsakovo banko sąskaitose, elgėsi nesąžiningai ir tokiais savo veiksmais siekė sąmoningai ir tikslingai nuslėpti santuokoje įgytą turtą, tačiau teismas šių atsakovo veiksmų nevertino ir taip pažeidė ieškovės teisę į sutuoktinių bendro turto dalį. Kadangi atsakovas nuslėpė pinigines lėšas, esančias bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir taip tapo neįmanomas jų padalinimas, ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti šią teismo sprendimo dalį ir priteisti jai iš atsakovo 257.733,46 Lt, t. y. ½ dalį piniginių lėšų, kurias atsakovas nuslėpė. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 73.530 Lt piniginę kompensaciją už turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, sumažėjimą, nes atsakovas bendrą sutuoktinių turtą naudojo savo asmeninių prievolių vykdymui, tačiau teismas šiuo klausimu sprendime nepasisakė. Atsakovas 2013-08-26 pateiktame patikslintame priešieškinyje nurodė, kad jam iki šalių santuokos buvo suteikta 200.000 JAV dolerių paskola. Paskolą suteikė JAV pilietė M. H. B. 150.000 JAV dolerių atsakovas panaudojo butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei virš jų esančiai palėpei įsigyti, o 50.000 JAV dolerių palėpės įrengimui. Ieškovė už paskolą įgytu turtu niekada nesinaudojo. Tai reiškia, kad atsakovas iki santuokos sudarymo įgijo asmeninę prievolę grąžinti JAV pilietei M. H. B. 200.000 JAV dolerių. Atsakovas 2013-08-26 patikslintame priešieškinyje nurodė, kad per laikotarpį nuo 2010-07-14 iki 2012-07-31, vykdydamas įsipareigojimus, kylančius iš minėtos paskolos sutarties, JAV pilietei M. H. B. yra sumokėjęs ne 57.000 JAV dolerių (kaip tai buvo nurodęs 2013-02-26 priešieškinyje), bet 68.000 JAV dolerių (175.440 Lt). Šiuo atveju akivaizdu, kad paskolą atsakovas gavo iki santuokos sudarymo. Šios aplinkybės jis neginčija. Dalį paskolos atsakovas grąžino iš turto, įgyto santuokoje ir esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, atsakovas privalo kompensuoti turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, sumažėjimą ir sumokėti ieškovei 87.720 Lt kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šio klausimo iš viso nesprendė, ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir priteisti jai iš atsakovo 87.720 Lt kompensaciją. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai nustatė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priteistas ieškovei, baldų ir kitų daiktų vertė yra 50.000 Lt, ir taip netinkamai padalino santuokoje įgytą turtą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos daiktų) – mikrobangų krosnelę; virtuvinį stalą ir 6 kėdes; šaldytuvą AEG; televizorių LG; virtuvės spintelių komplektą su integruota indaplove, virykle ir orkaite; komodą; lovą; penkių durų spintą; gobeleną; sofą – lovą; pianiną; žurnalinį staliuką; televizorių; lovą; spintą; džiovinimo mašiną; rašomąjį stalą; lovą; spintą; knygų lentyną; rašomąjį stalą; kompiuterį, spausdintuvą, kolonėles; rašomąjį stalą; knygų lentyną; komodą; skalbimo mašiną; knygų lentyną. Išvardintus baldus ir daiktus ieškovė įvertino bendra 6.150 Lt suma, o atsakovas turtą įvertino bendra 106.000 Lt suma. Ieškovės nurodyta turto vertė yra grindžiama tuo, kad bute remontas buvo darytas maždaug prieš 10 metų, todėl ir baldai gaminti pagal užsakymą maždaug prieš 10 metų, todėl daugelio jų būklė yra tik patenkinama, daugelis baldų susidėvėję. Buitinė technika įsigyta taip pat daugiau nei prieš 10 metų ir šiuo metu yra pasenusi, nevertinga. Atsakovas teigė, kad minėto turto vertė yra 106.000 Lt. Šią sumą atsakovas kildino iš Gyventojų draudimo liudijimo Nr.300-0064893, kuriame nurodyta, kad namų turtas bute apdraustas 106.000 Lt suma. Ieškovės teigimu, namų turto apdraudimo suma savaime nereiškia tikrosios apdraustųjų daiktų rinkos vertės. Teismas sprendime be jokio pagrindo paminėtus baldus ir daiktus įvertino vidutine tarp ieškovės ir atsakovo nurodytų sumų, 50.000 Lt, verte. Turto vertei nustatyti reikalingos specialios žinios ir gebėjimai. Šiuo atveju teismas, nebūdamas šios srities specialistas, pasirinko visiškai netinkamą dalintino turto vertės nustatymo metodą. Teismas, nustatydamas baldų ir kitų daiktų vertę, tiesiog atliko aritmetinius veiksmus, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovės pateiktus paaiškinimus apie bute esantį turtą ir į tai, kad atsakovas teismui nurodė minėtų daiktų įsigijimo metu buvusias kainas, bet ne šiuo metu esančias aktualias rinkos vertes. Tokiu būdu buvo neteisingai sutuoktiniams padalintas santuokoje įgytas turtas. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti atsakovui UAB „Agerona“ 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovas šias akcijas įgijo santuokos metu, tai reiškia, jog šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri dalintina lygiomis dalimis. Tačiau teismas be jokio teisinio pagrindo priteisė visas atsakovo valdomas akcijas tik atsakovui. Ieškovės vertinimu, teismo motyvai dėl įmonės įsiskolinimų ir galimo bendrovės veiklos apsunkinimo yra nepagrįsti. Bet kuri veikianti įmonė turi tam tikrų įsipareigojimų kitiems asmenims. Tai, kad akcijų padalinimas darytų neigiamą įtaką bendrovės valdymui, sprendimų priėmimui ir bendrovės veiklai, yra tik prielaidos, savaime negalinčios sąlygoti tokio turto padalijimo būdo. Ieškovė nuo 2005 m. iki 2009 m. dirbo UAB „Agerona“, tai reiškia, kad ieškovei įmonės veikla yra pažįstama ir ji gali prisidėti prie efektyvaus bendrovės valdymo. Be to, UAB „Agerona“ akcijos neša pelną ir taip gali užtikrinti ieškovei pragyvenimo šaltinį, kaip ir atsakovui. Šiuo atveju turėjo būti vertinama akcijų duodama nauda ir į ateitį. Teismas, visas akcijas priteisdamas atsakovui, o ieškovei priteisdamas du butus ir pinigines lėšas, paliko ieškovę nelygiavertėje, prastesnėje padėtyje nei atsakovą, kadangi atsakovas ir toliau iš akcijų gaus pelną, o ieškovei teks priteisto papildomo nekilnojamojo turto administravimo kaštų našta. Teismas taip pat netinkamai įvertino dalintinų akcijų vertę. Byloje nustatyta, kad UAB „Agerona“ 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų nominali vertė yra 750.000 Lt. Šiuo metu UAB „Agerona“ akcijų rinkos vertė gali būti ženkliai didesnė nei nominalioji, kuria rėmėsi teismas. Teismas turėjo skirti akcijų rinkos kainos nustatymo ekspertizę ir taip tinkamu būdu padalinti sutuoktiniams turtą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, sprendimas šioje dalyje turi būti keičiamas ir ieškovei turi būti priteista atsakovo valdomų UAB „Agerona“ akcijų ½ dalis. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti jai butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu teismo neprašė jai priteisti buto ir su tokiu turto padalinimu nesutinka. Ieškovės teigimu, teismas neteisingai sudarė sutuoktinių turto balansą ir netinkamai padalino santuokoje įgytą turtą išimtinai tenkindamas tik atsakovo reikalavimus dėl turto padalinimo. Akivaizdu, jog UAB „Agerona“, kuri buvo įsteigta santuokos metu, akcijos turėtų būti padalintos ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistas atsakovui. Tokiu būdu būtų tinkamai užtikrinti abiejų šalių turtiniai interesai bei užtikrinta interesų pusiausvyra (t. IV, b.l. 29-36).

Atsiliepimas

Atsakovas M. Č. teismo prašė ieškovės I. Č. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai ½ dalį 515.466,91 Lt sumos, kurią 2012 m. liepos mėn. pabaigoje atsakovas pasiėmė iš banko, nurodo, kad tuo metu, kai atsakovas disponavo šiomis lėšomis, jokių draudimų ir/ar apribojimų šioms lėšoms nei banke, nei Turto arešto registre nebuvo užregistruota. Atsakovas šias lėšas panaudojo ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o paimtoms šeimos poreikiams skoloms grąžinti. Ieškovė puikiai žino, kad iki 2005 m. ir vėliau jų šeima įgijo daug įvairaus nekilnojamojo turto, kuris didžiąja dalimi buvo perkamas už skolintus iš atsakovo tėvų pinigus, kuriuos atsakovas turėjo grąžinti iš nurodytų lėšų. Ieškovė nei prie paskolų grąžinimo už įsigytą nekilnojamąjį turtą, nei prie turto išlaikymo, nei prie šeimos poreikių tenkinimo savo uždirbtomis ir/ar gautomis iš atsakovo lėšomis niekada neprisidėjo. Ieškovės minimą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismas 2012-10-30 nutartimi panaikino ir šį klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmos instancijos teismas 2013-01-29 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir taikė areštą tik santuokos metu įgytam nekilnojamajam turtui. Šios nutarties įstatymo nustatytu terminu ieškovė neskundė, vadinasi, sutiko su tuo, kad santuokos metu visos įgytos piniginės lėšos abiejų sutuoktinių buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismo sprendime yra atlikta analizė ir įvertinimas ieškovės reikalavimo padalinti šalių santuokos metu nuo 2005 m. iki 2012 m. įgytas pajamas, ieškovės įvertintas 2.386.307,03 Lt suma. Teismo sprendime teisingai ir pagrįstai nurodyta, kad šios pajamos buvo įgytos ir šalių naudojamos santuokos metu kaip šeimos lėšos. Teismas rėmėsi byloje pateikta 2013-04-09 pažyma, kurioje Swedbank AB patvirtina, kad atsakovas turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria buvo susietos papildomos kortelės, išduotos ieškovei. Ieškovė laisvai disponavo atsakovo nurodytoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Be to, byloje pateiktas Swedbank AB sąskaitos išrašas už periodą nuo 2005-01-01 iki 2013-05-10 patvirtina, kad banko sąskaita naudojosi abi ginčo šalys. Tuo pagrindu bei remdamasis faktu, kad byloje nėra įrodymų, jog 2005-2012 m. laikotarpyje gautos pajamos santuokos nutraukimo momentu ir ieškinio pateikimo laikotarpiu buvo ir yra šalių bankinėse sąskaitose, teismas pagrįstai šių pajamų tarp šalių nedalino. Ši teismo išvada yra pagrįsta ir teisinga, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė disponavo ne tik atsakovo sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, bet ir savo banko sąskaitose esančiomis, atsakovo uždirbtomis ir iš jo gautomis didelėmis pinigų lėšomis. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog atsakovas iki santuokos su ieškove nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie priklauso atsakovui asmenine nuosavybės teise. Įsigyjant nurodytus butus atsakovas įsigijo ir virš jų esančią nenaudojamą palėpę, kurios kaina buvo įskaičiuota į butų kainą. Byloje yra duomenys, jog šiuos butus bei palėpę atsakovas nusipirko ne už savo asmenines lėšas, o už pasiskolintus 150.000 USD iš JAV pilietės M. H. B. Byloje yra duomenys ir apie tai, jog M. H. B. atsakovo prašymu palėpės įrengimui paskolino dar 50.000 USD. Su M. H. B. atsakovas susitarė, jog užbaigus palėpės įrengimo darbus ir įregistravus palėpę kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą (butą), nurodytas patalpas atsakovas išnuomos, o visą gaunamą nuomos mokestį praves į M. H. B. sąskaitą ir tokiu būdu atsiskaitys su ja už suteiktą paskolą. Iš teismui pateiktų Tarptautinių pavedimų ir iš AB SEB banke esančios atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į M. H. B. sąskaitą skolos padengimui atsakovas pravedė 68.000 USD paskolai dengti, negrąžinta paskola sudaro 132.000 USD. Paskola buvo grąžinama iš pinigų, kuriuos atsakovas gavo nuomodamas nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuri įsigijo ir įrengė panaudojęs vien tik iš M. H. B. pasiskolintus pinigus. Dėl to atmestini ieškovės teiginiai, kad asmenines prievoles atsakovas įvykdė iš turto, priklausančio sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe, nes iš šeimos biudžeto nebuvo išleistas nei vienas litas nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimui ir/ar jo įrengimui. Realiai jokių pajamų iš nuomojamo turto atsakovas iki šiol negavo, kadangi visus gautus už nuomą pinigus pravesdavo paskolos davėjai M. H. B. Atsakovas pažymi, kad ieškinyje ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 73.530 Lt kompensaciją, tuo tarpu apeliaciniame skunde ji prašo priteisti 87.720 Lt kompensaciją. Atsakovas, pasisakydamas dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), namų apyvokos ir apstatymo daiktų vertės, nurodo, kad draudimo brokeris buvo atvykęs į šį butą, apžiūrėjo ir įvertino visus bute esančius namų apyvokos ir apstatymo daiktus ir nustatė jų bendrą vertę – 106.000 Lt. Visi baldai bute yra iš natūralaus medžio, pagaminti pagal individualų užsakymą, todėl turi ženkliai didesnę vertę nei masinės gamybos baldai, kurių neįsigysi už ieškovės nurodytą kainą. Atsakovas neprieštarauja ieškovės teiginiui, kad teismas be jokio pagrindo paminėtus baldus ir kitus daiktus įvertinęs vidutine tarp ieškovės ir atsakovo nurodytų sumų, 50.000 Lt, verte, pasirinko netinkamą dalintino turto vertės nustatymo metodą. Tačiau atsakovas šios teismo sprendimo dalies neginčija, kadangi pirmiausia atsižvelgia į savo vaikų, kurie lieka gyventi su ieškove, prioritetines teises ir interesus. Atsakovas tiki, kad gavusi iš atsakovo piniginę kompensaciją už jai atitekusią mažesnę turto vertę ieškovė panaudos ją tinkamai ir sąžiningai, atsižvelgdama į vaikų poreikius bei teisėtus lūkesčius. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai ½ dalį atsakovo valdomų 50 proc. UAB „Agerona“ akcijų. Jei ieškovei būtų priteista dalis šių akcijų, tarp atsakovo ir ieškovės esanti konfliktinė situacija be jokios abejonės persikeltų ir į bendrovės valdymą, tai negatyviai atsilieptų priimant bendrovės valdymui reikšmingus sprendimus, bendrovės vykdomai veiklai, investicijoms, planams, kas anksčiau ar vėliau privestų ją prie bankroto bei žlugimo. Tokia neigiama situacija sukeltų didelę grėsmę atsakovo vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, kurie savo ruoštu negautų iš tėvo tinkamo ir savalaikio išlaikymo, kadangi ieškovė finansiškai vaikų niekuomet neišlaikė. Po santuokos nutraukimo netikslinga palikti daline nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams priklausantį turtą, kadangi neišvengiamai kils nesutarimų ir net konfliktų dėl šio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo. Atsakovas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, apribodamas laisvą uždarųjų akcinių bendrovių akcijų įsigijimą, pripažįsta, jog įsigijus akcijas tretiesiems asmenims uždarųjų akcinių bendrovių veikla gali būti sutrikdyta ir tai sukeltų neigiamas pasekmes. Ieškovės teiginys, kad UAB „Agerona“ akcijos neša pelną, nepatvirtintas jokiais įrodymais. Priešingai, pastaruosius kelis metus bendrovė dirba nuostolingai ir jokio pelno negauna. 2013 m. bendrovė baigė turėdama net 4.924.466 Lt nuostolį, o tai reiškia, kad bendrovė finansinius metus baigė patirdama kelis kartus didesnį nuostolį nei visas bendrovės įstatinis kapitalas, kuris sudaro 1.500.000 Lt. Esant tokiai bendrovės finansinei situacijai jokie dividendai nei 2012 m., nei 2013 m. akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti. UAB „Agerona“ skolinga Swedbank AB 3.500.000,00 Lt. Akivaizdu, kad bendrovei dirbant nuostolingai ir turint tiek finansinių įsipareigojimų kreditoriams, turimos akcijos finansinės naudos neduoda, o tik įpareigoja sąžiningai atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi, ieškovės teiginiai apie akcijų duodama naudą į ateitį, apie tai, kad atsakovas ir toliau iš akcijų gaus pelną, laikytini hipotetiniais spėjimais. Atmestinas ieškovės argumentas, kad teismas turėjo skirti akcijų rinkos kainos ekspertizę, kadangi ieškovė naudodamasi advokato paslaugomis šio klausimo pirmosios instancijos teisme apskritai nekėlė, o apie tai pradėjo kalbėti tik savo apeliaciniame skunde. Atmestinas ir kitas ieškovės argumentas, jog jai teks teismo priteisto papildomo nekilnojamojo turto administravimo kaštų našta, nes ieškovė kada tik panorėjusi galės šį nekilnojamąjį turtą išnuomoti arba parduoti, kas taip pat duotų jai ir vaikams papildomų pajamų. Priteisdamas ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visus šiame bute esančius namų apyvokos ir apstatymo daiktus, teismas vadovavosi principu, kad po santuokos nutraukimo nebeliktų jokio atsakovui ir ieškovei daline nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat atsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ginčo šalių sūnus P. Č., kuris šiuo metu jau yra pilnametis ir gyvena pas ieškovę, nutaręs gyventi atskirai nuo tėvų, turėtų butą, kuriame galėtų apsigyventi (t. IV, b.l. 95-101).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėdamas šeimos bylas teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Taip pat, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. (CPK 376 straipsnis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 1995-01-28 buvo sudaryta ieškovės I. Č. ir atsakovo M. Č. santuoka, įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 195 (t. I, b.l. 24). Santuokos metu ginčo šalys 1995-07-18 susilaukė sūnaus P. Č., 2000-08-30 – dukters M. Č. (t. I, b.l. 25-26). 2012-07-13 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei turto padalijimo, kurį vėliau tikslino (t. I, b.l. 2-22, t. II, b.l. 164-181). 2013-03-06 atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kurį vėliau taip pat tikslino (t. II, b.l. 87-97, t. III, b.l. 36-51). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (t. IV, b.l. 12-23). Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo išspręsti ginčo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai, pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 29-36).

Visų pirma, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas iškėlus nagrinėjamą bylą, 2012-07-27 – 2012-07-31 laikotarpiu, pasisavino 515.466,91 Lt piniginių lėšų, kurios buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, dėl to tapo neįmanomas jų padalijimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš atsakovo ½ dalį nurodytų piniginių lėšų, t. y. 257.733,46 Lt. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šia ieškovės apeliacinio skundo dalimi. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1867-640/2012 esančiame antstolės P. K. 2012-08-10 patvarkyme Nr. 0093/12/02799 (b.l. 36-38) nurodyta, jog „Remiantis AB SEB banko 2012-08-07 pažyma Nr. 07.04.04.06-10747 nustatyta, kad skolininkas M. Č. 2012-07-31 atliko skubų tarptautinį pavedimą (pavedimo mokestis – 120 Lt), kuriuo pervedė 19686,10 Lt (7000 USD) sumą. Pavedimo duomenys: (duomenys neskelbtini). Remiantis Swedbank AB 2012-08-10 pažyma Nr. S/9053 nustatyta, kad skolininkas M. Č. po 2012-07-27 atliko šias operacijas: iš a/s (duomenys neskelbtini) 2012-07-30 ir 2012-07-31 grynaisiais išėmė 8000 Lt (du kartus po 4000 Lt); iš a/s (duomenys neskelbtini) 2012-07-27 grynaisiais išėmė 2000 Lt, 2012-07-30 – papildomai 1100 Lt; 2012-07-31 nutraukė indėlio sutartį bei uždarė terminuoto indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-07-31 grynaisiais išėmė 200000 Lt ir 197000 Lt, iš viso 397000 Lt. Remiantis Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2012-08-07 pažyma Nr. Dnk1207343 nustatyta, kad iš a/s (duomenys neskelbtini) USD 2012-07-31 grynaisiais išėmė 28123 Lt (10000 USD) – grynųjų išėmimo mokestis 196,86 Lt bei iš a/s (duomenys neskelbtini) LTL 2012-07-31 grynaisiais išėmė 55850 Lt – grynųjų išėmimo mokestis 390,95 Lt.“. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nurodytos piniginės lėšos, kuriomis atsakovas disponavo jau iškėlus santuokos nutraukimo bylą, išskyrus kiek tai susiję su 19.686,10 Lt (7.000 USD) mokėjimu JAV pilietei M. H. B., laikytinos ginčo šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą iš esmės to neginčija, tačiau teigia, kad nurodytos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams paimtoms skoloms grąžinti. Teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, nes bylos nagrinėjimo metu abi ginčo šalys nurodė, jog bendrų kreditorių jos neturi. Įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Atsakovo pozicija, kad paminėtoms piniginėms lėšoms nebuvo taikytas areštas yra nepagrįstos, nes teismas ieškovės prašymu šioje byloje 2012-07-20 nutartimi areštavo visą atsakovo turtą ir lėšas, nutartis dėl lėšų arešto buvo vykdoma skubiai ir galiojo iki 2012-10-20. Faktas, kad ieškovė disponavo su ieškovo sąskaita, esančia Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini) susieta papildoma kortele, niekaip neįrodo, jog iš minėtos sąskaitos 2012-07-27 ir 2012-07-30 3.100 Lt galėjo išsiimti ir ieškovė, nes visos lėšos aktualiu laikotarpiu buvo areštuotos būtent jos prašymu. Priėjimo prie kitų atsakovo sąskaitų ieškovė neturėjo. Šiuo atveju pažymėtina, kad visos piniginės lėšos, kurios pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir kurios yra vieno sutuoktinio žinioje iškeliant santuokos nutraukimo bylą, turi būti padalintos tarp sutuoktinių (CK 3.59 straipsnis, 3.127 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir papildomai priteisia ieškovei iš atsakovo ½ dalį 492.660,81 Lt piniginių lėšų, iš viso 246.330,40 Lt ((8.000 Lt + 2.000 Lt + 1.100 Lt + 200.000 Lt + 197.000 Lt + 28.123 Lt + 196,86 Lt + 55.850 Lt + 390,95 Lt) : 2) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu 19.686,10 Lt piniginės lėšos, kurias atsakovas iškėlus santuokos nutraukimo bylą tarptautiniu pavedimu sumokėjo JAV pilietei M. H. B., nedalintinos dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl 87.720 Lt piniginės kompensacijos priteisimo ieškovei iš atsakovo už turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, sumažėjimą. Tokį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas iki šalių santuokos sudarymo pasiskolino iš JAV pilietės M. H. B. 200.000 JAV dolerių, kuriuos panaudojo asmeninės nuosavybės teise įsigydamas butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei virš šių butų esančią palėpę ir jos įrengimui. Atsakovas jau ginčo šalių santuokos metu JAV pilietei M. H. B., grąžindamas gautą paskolą, sumokėjo 68.000 JAV dolerių (175.440 Lt). Taigi, atsakovas privalo kompensuoti turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, sumažėjimą, sumokant ieškovei 87.720 Lt kompensaciją, nes savo asmenines prievoles jis vykdė iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teisėjų kolegija su šia ieškovės apeliacinio skundo dalimi nesutinka. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad atsakovas savo asmeninę prievolę grąžinti paskolą JAV pilietei M. H. B. vykdė iš piniginių lėšų, kurias santuokos metu gavo nuomodamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį aukščiau nurodytą turtą. Nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad tokios piniginės lėšos, nesant kitų aplinkybių, būtų laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau svarbu yra tai, kad minėtos lėšos buvo generuotos iš turto, kurį atsakovas įgijo ne už savo, o už M. H. B. paskolintas lėšas ir iš iš skolintų lėšų įsigyto turto nuomos gautomis lėšomis dengė paskolą suteiktą šiam turtui įsigyti. Vadinasi lėšos gautos iš minėto turto nuomos pirmiausia ir turėjo būti panaudojamos įsiskolinimui skirtam jam įsigyti dengti, o tik jį (įsiskolinimą) padengus iš turto gautos pajamos būtų laikomos bendromis sutuoktinių pajamomis, nes nepadengus išlaidų, negali būti generuojama nauda. Ne mažiau svarbu ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl šių lėšų panaudojimo atsakovo prievolei vykdyti būtų nukentėję ginčo šalių šeimos interesai. Šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į visų atsakovo santuokos metu iš darbinės ir kitos veiklos gautų piniginių lėšų dydį, kurios buvo ženkliai didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos ir kurių proporcingą dalį atsakovas skyrė šeimos poreikiams tenkinti, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, vykdydamas savo asmeninę prievolę grąžinti paskolą JAV pilietei M. H. B., sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir taip pažeidė šeimos interesus, dėl ko turėtų būti įpareigotas sumokėti ieškovei jos prašomą kompensaciją (CK 1.5 straipsnis, 3.98 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nustatė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių baldų ir kitų daiktų vertė yra 50.000 Lt. Ieškovė šį turtą vertino bendra 6.150 Lt suma, remdamasi tuo, jog bute remontas buvo darytas maždaug prieš 10 metų, todėl daugelio baldų būklė yra tik patenkinama, jie susidėvėję, buitinė technika pasenusi ir nevertinga. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad nurodyto turto vertė yra 106.000 Lt, remdamasis Gyventojų draudimo liudijimu Nr. 300-0064893, kuriuo turtas bute apdraustas 106.000 Lt suma. Pirmosios instancijos teismas nurodytų baldų ir daiktų vertę įvertino vidutine tarp ieškovės ir atsakovo nurodytų sumų verte, t. y. 50.000 Lt. Ieškovės teigimu, teismas pasirinko visiškai netinkamą dalintino turto vertės nustatymo metodą, tiesiog atliko aritmetinius veiksmus, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovės pateiktus paaiškinimus ir šiuo metu esančias aktualias rinkos vertes. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka. Šiuo atveju nei viena iš ginčo šalių nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie būtų leidę nustatyti teisingą baldų ir kitų daiktų, esančių nurodytame bute, vertę. Pastebėtina, kad tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, nors būtent ginčo šalys turi būti labiausiai suinteresuotos teisingu sutuoktinių bendro dalintino turto vertės nustatymu (CPK 178 straipsnis). Kadangi šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti atsakovui UAB „Agerona“ 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų. Ieškovės teigimu, šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri dalintina lygiomis dalimis, tačiau teismas be jokio teisinio pagrindo priteisė visas atsakovo valdomas akcijas tik atsakovui. Ieškovė nesutiko su teismo motyvais dėl įmonės įsiskolinimų ir galimo bendrovės veiklos apsunkinimo. Teismas, visas akcijas priteisdamas atsakovui, o ieškovei priteisdamas du butus ir pinigines lėšas, paliko ieškovę nelygiavertėje, prastesnėje padėtyje nei atsakovą, nes atsakovas ir toliau iš akcijų gaus pelną, o ieškovei teks priteisto papildomo nekilnojamojo turto administravimo kaštų našta. Be to, ieškovės teigimu, teismas netinkamai įvertino dalintinų akcijų vertę, nes rėmėsi nominalia verte, kuri šiuo metu gali neatitikti akcijų rinkos vertės. Pasak ieškovės, teismas turėjo skirti akcijų rinkos kainos nustatymo ekspertizę ir taip tinkamu būdu padalinti sutuoktiniams turtą. Teisėjų kolegija tokius ieškovės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Sprendžiant dėl UAB „Agerona“ 50 proc. akcijų padalijimo, teiktinas prioritetas esamo bendrovės akcininkų skaičiaus nedidinimui, siekiant išlaikyti bendrovės strateginį valdymą jį išmanančių asmenų rankose, taip pat sumažinti akcininkų tarpusavio nesutarimų galimybę. Po santuokos nutraukimo netikslinga palikti daline nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams priklausantį turtą, kadangi neišvengiamai kils nesutarimų ir net konfliktų dėl šio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo. Ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, dėl to efektyvus bendrovės valdymas ir sprendimų priėmimas būtų komplikuotas. Atsakovas daug metų yra šios bendrovės vadovas ir geriau supranta jos vystomą verslą. Negalima sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismui priteisus atsakovui UAB „Agerona“ 50 proc. akcijų, ji atsidūrė nelygiavertėje, prastesnėje padėtyje. Ieškovei buvo priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 159.000 Lt, taip pat butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 429.000 Lt. Šis turtas yra geros būklės, strategiškai geroje vietoje, tad ieškovė gali turtą nuomoti ir gauti pajamas (t. III, b.l. 138-189). Be to, ieškovei buvo priteista 1/3 dalis VšĮ „Tientos“, iš kurios veiklos ieškovė taip pat gali gauti pajamas. Pasisakant dėl UAB „Agerona“ akcijų vertės, pažymėtina, kad nei viena iš ginčo šalių nepateikė pirmosios instancijos teismui objektyvių ir patikimų įrodymų dėl šių akcijų rinkos vertės, neprašė skirti šiuo klausimu teismo ekspertizės, todėl teismas pagrįstai rėmėsi pagal bylos medžiagą nustatyta nominalia akcijų verte. Tokių įrodymų bei prašymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis), tačiau byloje yra duomenys, kad įmonė dirba nuostolingai (t. IV b. l. 102). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo proporcingai papildomai priteistai sumai priteistina po 5927 litus žyminio mokesčio už bylos nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimą pakeisti.

Papildomai priteisti I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 246.330 (du šimtus keturiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt) litų ir 40 ct., taip pat 11.854 litus bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisVirginijus KairevičiusDanutė Kutrienė