Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-365/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
1A-504-365/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17924-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Advokatai
Mindaugas Normantas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-365/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17924-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1.;2.4.6.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei, nuo baudžiamosos atsakomybės atleistam A. M., jo gynėjui advokatui Mindaugui Normantui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės ir nuo baudžiamosos atsakomybės atleisto A. M. gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo žmonos I. M. atsakomybei be užstato, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą, ir ši baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius nuspręsta panaikinti.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui nuspręsta panaikinti. A. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, o dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. M. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2021 m. birželio 3 d., apie 20 val. 29 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Pirmosios instancijos teismas, esant proceso šalių sutikimui, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, bylos įrodymus ištyręs sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, konstatavo, jog byloje surinktų duomenų pakanka išvadai, jog A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktą prašymą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas darė išvadą, jog yra visos formalios BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o nustatęs, jog bylos nagrinėjimo metu A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo žmona, kuri išsakė neigiamą požiūrį į A. M. įvykdytą nusikaltimą, įvertinęs teigiamą laiduotojos asmenybę, darė išvadą, kad laiduotoja I. M. yra verta teismo pasitikėjimo, ji gali daryti A. M. teigiamą įtaką.

Spręsdamas klausimą dėl A. M. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas vertino, kad, vadovaujantis BK 68 straipsniu, tikslinga A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus.

Svarstydamas A. M. nusikalstamos veikos metu vairuoto automobilio konfiskavimo klausimą, teismas, įvertinęs bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad automobilis buvo A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, kad transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats A. M., sprendė, jog transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Agnė Šneiderienė (toiau – ir prokurorė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojai I. M. be užstato, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 54 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 36 MGL dydžio baudą.Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2021-06-03, 20.40 val. iki 2021-06-04, 16.09 val. (1 para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorė mano, jog byloje nebuvo įvykdyti BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatyti reikalavimai, susiję su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. Pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Prokurorė nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog A. M. atitiko BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, pagal kurias asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, tvirtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet taip pat įvykdžius ir 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu.

3.2. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismo laiduotojo parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą laiduotojo asmenybę, bendro šeiminio gyvenimo su kaltininku aplinkybes ir jų artimus tarpusavio ryšius (laiduotoja yra A. M. žmona, išsakė neigiamą požiūrį į jo padarytą nusikaltimą, I. M. asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos bei gali daryti A. M. teigiamą įtaką, nes gyvena kartu su juo ir palaiko glaudžius tarpusavio ryšius) nėra pakankamas BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatytų sąlygų buvimui pagrįsti.

3.3. Akcentuojama, kad iš teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų A. M. ir I. M. parodymų matyti, kad I. M. 2021 m. birželio 3 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo kartu su A. M. ir žinojo, kad A. M. už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdosi bei automobilį pradėjo vairuoti būdamas neblaivus. Iš A. M. parodymų, matyti, kad iniciatyva A. M. vairuoti automobilį kilo ne jam pačiam, o būtent I. M. - kaip parodė A. M.: „Mašina stovėjo prie kompresorinės nepatogiai iš šono, aš sėdėjau už vairo. Atėjo žmona, sako šiek tiek patraukti, kad jai išvažiuoti patogiau būtų“. Įvertinusi šiuos duomenis, prokurorė daro išvadą, jog I. M., būdama šalia, ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, kad sustabdytų sutuoktinio neteisėtą elgesį, tačiau pati paskatino sutuoktinį taip pasielgti. Atsižvelgiant į tai teigia, jog I. M. teigiamos įtakos sutuoktiniui A. M. daryti negali, nes jos pačios požiūris į eismo saugumą yra labai neatsakingas ir atsainus.

3.4. Pastebima, jog apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu I. M. parodė, jog „Aš vairuoju mažesnį automobilį, vyras visą laiką rūpinasi savo automobiliu ir gal nepasitikėjo manimi, norėjo išvairuoti iš aikštelės atbuline eiga, kad man patogiau būtų“. Tokie I. M. parodymai, prokurorės vertinimu, bei A. M. veiksmai leidžia teigti, jog A. M. jo sutuoktinė I. M. negalėtų būti ir autoritetu, kadangi ji neturi visiško sutuoktinio pasitikėjimo. Nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti apie jos tinkamumą būti laiduotoja, t. y. gebėjimą kontroliuoti savo sutuoktinio elgesį ir esmingai daryti jam teigiamą įtaką. Be to, duodama parodymus I. M. negalėjo konkrečiau paaiškinti ir pagrįsti, kaip ji galės daryti A. M. teigiamą įtaką ir būti jam autoritetu – galėjimą sutuoktiniui daryti teigiamą įtaką ji argumentavo santuokoje pragyventų metų skaičiumi. Neneigiama, jog I. M. yra charakterizuojama teigiamai – ji yra dirbanti, nėra teista, išreiškė neigiamą požiūrį į A. M. padarytą nusikalstamą veiką, taip pat ji yra A. M. sutuoktinė ir gyvena kartu su juo bei palaiko glaudžius ryšius. Tačiau pabrėžiama, jog šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir tai A. M., kuris yra suaugusi, savarankiška ir brandi asmenybė, nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė, o I. M. negalėjo konkrečiau paaiškinti kaip ir kokiais būdais galėtų paveikti A. M. elgesį, kad jis ateityje nebenusikalstų. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

3.5. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus prokurorė nurodo, kad I. M. negali būti A. M. laiduotoja, kadangi šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką A. M., nes I. M. šių laiduotojui įstatyme keliamų reikalavimų neatitinka. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. M. vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, neabejotinai galinčiu daryti teigiamą įtaką A. M., nepakankamai įvertino aukščiau nurodytas aplinkybes, taigi teismo apsisprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebuvo visapusiškai pagrįstas ir liko formalus. Vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui.

4. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosos atsakomybės A. M. gynėjas advokatas M. Normantas (toliau – ir apeliantai) prašo pakeisti 2021-06-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria paskirtas transporto priemonės konfiskavimas ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu reglamentavimu, prašo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

4.1. Gynėjas akcentuoja, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi, ir pabrėžiama, jog teismas įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantai vertina, jog transporto priemonės, kuri buvo įgyta santuokos metu ir yra bendra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė ir naudojama I. M. darbo funkcijoms vykdyti bei šeimos poreikių tenkinimui, konfiskavimas, yra neproporcinga, per griežta ir perteklinė priemonė.

4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis „VW PASAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas santuokos metu ir yra bendra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 d.). Kadangi šeima gyvena Vilniaus rajone, Bendorių kaime, I. M. minėtu automobiliu naudojasi veždama A. M. motiną į gydymo įstaigas bei nepilnametį sūnų į futbolo treniruotes Vilniaus mieste, o vyresnysis sūnus šiuo automobiliu vyksta į studijas Vilniaus mieste.

4.3. Atkreipiamas dėmesys, kad A. M. nuo 2021-02-26 yra sudaręs transporto priemonės „VW PASAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotoja I. M. minėtą automobilį (darbo priemonę) naudoja atlikdama savo darbo funkcijas. Nors aptariama transporto priemonė registruota A. M. vardu, tačiau faktiškai ja naudojasi jos bendrasavininkė I. M.. Todėl prašoma konfiskuoti ne patį automobilį, bet jo vertę atitinkančią pinigų sumą, o pačią transporto priemonę palikti I. M. disponavimui, kuri šią transporto priemonę naudoja darbo funkcijoms atlikti bei už ką papildomai šeima gauna po 200 eurų papildomų pajamų kas mėnesį (t.y. pagal pridedamą nuomos sutartį).

4.4. Manoma, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti jei teismas nutartų konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o transporto priemonė būtų palikta šeimos poreikių tenkinimui. Pabrėžiama, jog A. M. transporto priemone naudotis negalės, kadangi jam atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemonę 2 metus, paskirtas laidavimas, kurį pažeidus asmuo bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat jis patirs didelius finansinius nuostolius, kas atitinka bausmės paskirtį ir tikslus – sulaikyti asmenį nedaryti naujų teisės deliktų ir jį nubausti, o baudžiamojo poveikio priemonė padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau nuo to nenukenčia sutuoktinė I. M., kuri yra šios transporto priemonės bendrasavininkė ir naudotoja bei kiti šeimos nariai.

4.5. Pabrėžiama, kad A. M. ankščiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, išlaiko šeimą. Manoma, jog konfiskuojant transporto priemonę, A. M. šeima praras dalį pajamų - 200 eurų kas mėnesį, o taip pat nukentės kitų šeimos narių (nepilnamečio ir pilnamečio vaikų) poreikiai ir interesai, tokiu būdu bus pažeistas konstitucinis proporcingumo principas. Pažymima ir tai, kad konfiskavus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, valstybės biudžetą papildys didesnė suma ir ji bus greičiau sumokėta, kadangi realizuojant konfiskuotą automobilį, išvengiama tiek pardavimo administravimo išlaidų, tiek automobilio rinkos vertės sumažėjimo, kadangi organizuojant pardavimą neišvengiamos laiko sąnaudos, dėl kurių automobilio rinkos vertė mažėja.

4.6. Apibendrindami skundo argumentus apeliantai mano, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Teismas neįvertino šios teisinės priemonės suderinamumo su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nusprendė, kad automobilio konfiskavimas yra privalomas, kai kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai yra teismo diskrecija. Taip pat neatsižvelgė į kaltininko asmenybę ir neindividualizavo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių bei visapusiškai ir išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių – kokias pasekmes ir suvaržymus patiria tiek kaltininkas, tiek jo šeimos nariai, kaip nukenčia šeimos interesai ir poreikiai. Neatsižvelgė, kad bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, pasiekiami išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl priėmė per griežtą nuosprendžio dalį, kuri neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, prieštarauja teisinės valstybės principams – teisę į teisingą bylos nagrinėjimą bei konstitucinį proporcingumo principą.

5. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir atmesti atleisto nuo baudžiamosos atsakomybės A. M. gynėjo advokato M. Normanto apeliacinį skundą. Atleistas nuo baudžiamosos atsakomybės A. M. ir jo gynėjas advokatas M. Normantas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti gynėjo apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos A. M. padarytos veikos faktinės aplinkybės, kvalifikavimas, o teisėjų kolegijai patikrinus baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. M. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio pagrindo neturi, todėl kaltės klausimas šiuo nuosprendžiu išsamiau neanalizuotinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

8. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti A. M. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas, mano, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką A. M..

9. Teisėjų kolegija įvertinusi liudytojos – laiduotojos I. M. paaiškinimus pirmosios instacijos teisme, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus ir įvertintus duomenis dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. M. atžvilgiu, pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju yra galimas laidavimo instituto taikymas ir, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti I. M. charakterizuojantys duomenys neleidžia pagrįstai abejoti dėl jos galimybių daryti teigiamą įtaką A. M..

10. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija, kad A. M. atitiko BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, pagal kurias asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat neginčija, jog laiduotojos I. M. asmenybė yra teigiama, o jų bendro šeiminio gyvenimo su kaltininku aplinkybes rodo artimus tarpusavio ryšius. Tačiau prokurorės teigimu, I. M. laiduotojui įstatyme keliamų reikalavimų neatitinka, nes ji: negalėjo konkrečiau paaiškinti kaip ir kokiais būdais galėtų paveikti A. M. elgesį, kad jis ateityje nebenusikalstų; A. M. jo sutuoktinė I. M. negalėtų būti autoritetu, nes iš A. M. parodymų, matyti, kad iniciatyva A. M. vairuoti automobilį kilo ne jam pačiam, o būtent I. M., kuri būdama šalia, ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, kad sustabdytų sutuoktinio neteisėtą elgesį, tačiau pati paskatino sutuoktinį taip pasielgti.

11. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

12. Sprendžiant klausimą dėl I. M. tinkamumo būti laiduotoja pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog I. M. asmenybė yra teigiama, nes ji neteista, jos atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų (b.l. 115), jos padaryti Kelių eismo taisyklių administraciniai nusižengimai per paskutinius 5 metus (b.l. 112-114) nėra laikyti grubiais ar šiurkščiais (protokolu su administraciniu nurodymu bausta už sustojimą (stovėjimą) draudžiamose vietose bei greičio viršijimą, jai skirtas baudas yra sumokėjusi), dirba (b.l. 142). I. M. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme bei jos nurodytos aplinkybės prašyme dėl laidavimo (b.l. 103), priešingai nei tvirtina prokurorė, neleidžia pagrįstai abejoti dėl I. M. galimybių daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui A. M.. Kaip matyti iš byloje esančio prašymo dėl laidavimo, I. M. jame nurodė, jog tai pirmas ir paskutinis toks neapdairus vyro poelgis, dėl kurio savo kaltę pripažįsta ir pati I. M. bei supranta tokio poelgio ir padėties sudėtingumą (b.l. 103), apklausta teisme I. M. nurodė, jog neatsakingai šiuo atveju pasielgė ir ji pati, kuomet vyras perstatė pastarosios automobilį, kuris stovėjo nepatogioje vietoje, suprato judviejų padarytą klaidą, akcentuodama, jog ji gali daryti gerą įtaką savo vyrui, nes jie susituokę jau 25 metai, gerbia vienas kitą, už jį galėtų garantuoti ir savo pinigais (b.l. 107-108). Tokia I. M. pozicija leidžia teigti, kad laiduotoja aiškiai supranta laidavimo esmę. Galimybę daryti teigiamą įtaką paprastai paneigia tai, kad laiduotojas ir kaltininkas nėra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, retai susitinka, bendrauja nereguliariai, jų nesieja glaudūs santykiai. Kaip matyti šiuo atveju abu sutuoktiniai (ne tik A. M., bet ir I. M.) visiškai kaltę pripažįsta, judviejų atgaila ir nuoširdumas dėl padarytos nusikalstamos veikos rodo A. M. ir I. M. glaudžius ir stiprius ryšius šeiminius ryšius ir leidžia daryti išvadą, kad aptariamus asmenis sieja pasitikėjimas bei rūpestis vienas kitu, bendri tikslai ir siekis bendrai spręsti kylančias problemas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. M. nesinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį ir davė nuoširdžius paaiškinimus teisme apie įvykio aplinkybes, kas taip pat rodo, kad I. M. kritiškai vertina ne tik neteisėtus A. M., bet ir savo veiksmus, supranta atsakomybės už tokių veiksmų padarymą svarbą. Prokurorės akcentuojami laiduotojos parodymai, kuriuose ji nurodė: „Aš vairuoju mažesnį automobilį, vyras visą laiką rūpinasi savo automobiliu ir gal nepasitikėjo manimi, norėjo išvairuoti iš aikštelės atbuline eiga, kad man patogiau būtų“, nėra pagrindas išvadai, jog A. M. jo sutuoktinė I. M. negalėtų būti ir autoritetu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie laiduotojos paaiškinimai tik patvirtina, kad sutuoktiniai vienas kitą gerbia, laiduotoja yra gerbiama sutuoktinio A. M., kas tik sustiprina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog I. M. gali daryti ir darys A. M. teigiamą poveikį toliau puoselėdama šeiminius santykius bei savo elgesiu rodydama jam pavyzdį.

13. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad sprendžiant, ar nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galimas laiduotojas gali daryti teigiamą poveikį, būtina atsižvelgti ir į kaltininką apibūdinančius duomenis, kadangi šie duomenys leidžia spręsti, kokių veiksmų laiduotojas turėtų imtis tam, jog kaltininkas būtų veikiamas teigiamai. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. M. nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, akivaizdžiai netinkama reakcija į susiklosčiusią situaciją (automobiliu atbuline eiga buvo pajudėta apie 1,5 metro, tikslu, kad sutuoktinei būtų patogiau išvairuoti iš parkavimo vietos), byloje nėra duomenų, kurie leistų apibūdinti A. M. kaip asmenį, kuris piktybiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, yra linkęs elgtis agresyviai. Taip pat nekyla abejonių, kad A. M. kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus. Tokį faktą patvirtina ne tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir tai, jog ne tik A. M., bet ir jo sutuoktinė (laiduotoja) šiuo metu akivaizdžiai pergyvena ir gailisi dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje yra konstatavęs, kad yra pagrindo manyti, jog A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliaciniame skunde nėra ginčijama.

14. Aptarti duomenys ir teismų praktika ir šios nutarties 11-13 punktuose yra pagrindas išvadai, kad I. M. galėtų daryti teigiamą įtaką savo vyrui. Apygardos teismo vertinimu, šeiminių santykių puoselėjimas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas ir yra veiksniai, kurie daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs I. M. tinkamumą būti laiduotoja, pagrįstai vertino, kad laiduotoja I. M. yra verta teismo pasitikėjimo. Be to, teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalyse įtvirtintos nuostatos kurios skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamą veiką ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl laiduotojos netinkamumo atmestini kaip nepagrįsti

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo.

15. Atleisto nuo baudžiamosos atsakomybės A. M. gynėjas advokatas M. Normantas prašydamas konfiskuoti ne patį automobilį, bet jo vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kelia klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – proporcingumo, vertindamas, kad transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga, per griežta ir perteklinė priemonė.

16. Sutiktina su gynybos argumentais, kad vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą – paskyrė tinkamą ir teisingą baudžiamojo poveikio priemonę ir įstatymų nepažeidė. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018).

18. Svarstant turto ar jo vertės konfiskavimą vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), kad turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju priežasčių nukrypti nuo bendros taisyklės nenustatė ir nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti konfiskuota A. M. vairuota transporto priemonė. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria.

19. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paskirti būtent transporto priemonės konfiskavimą būtų netikslinga ar neproporcinga.

20. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis priklauso A. M. (jis minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas). Byloje nustatyta, kad A. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,60 promilės etilo alkoholio, kas ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors A. M. viso proceso metu savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, tačiau vis tik pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – A. M. vairuoto automobilio konfiskavimas, yra proporcinga ir būtina priemonė įstatyme numatytiems prevenciniams tikslams pasiekti, kas neprieštarauja aukščiau aptartai teismų praktikai.

21. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog automobilis yra šeimos turtas, o A. M. šeima praras dalį pajamų po 200 eurų pagal 2021-02-26 sudarytą transporto priemonės „VW PASAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotoja I. M. minėtą automobilį (darbo priemonę) naudoja atlikdama savo darbo funkcijas. Pabrėžiama ir tai, jog konfiskavus automobilį bus suvaržytos ir kitų A. M. šeimos narių interesai, todėl manoma, jog šiuo atveju turėtų būti konfiskuotas ne automobilis, taip nubaudžiant visą šeimą, o turėtų būti konfiskuota automobilio vertė, transporto priemonę paliekant I. M. disponavimui.

22. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas tik pats. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad automobilis yra šeimos turtas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskirtas turto konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingai baudžia ne tik A. M., tačiau ir jo šeimos narius, kurie taip pat naudojasi automobiliu. Pastebėtina ir tai, kad kaip nurodė laiduoja I. M. teisiamojo posėdžio metu, šeimoje auga du vaikai, kurių vienas yra pilnametis, šeima valdo tris automobilius, tiek A. M., tiek I. M. dirba ir gauna pajamas. Vien tai, kad dėl A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantas ar jo šeimos nariai gali patirti nepatogumų ar suvaržymų, nesant kitoms esminės aplinkybėms, nėra pagrindas konstatuoti, kad turto (o ne jos vertės) konfiskavimas prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, patiriami A. M., jo šeimos narių nepatogumai, susiję su transporto priemonės konfiskavimu, šiuo atveju nelaikytini pateisinantys išimčių iš bendrosios taisyklės taikymą.

23. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos laidavimo taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido pagrįstai. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamos abejonės paneigtos bylos duomenimis, todėl jos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetamas kaip nepagrįstas ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. gynėjo apeliacinis skundas, nes paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra tikslinga, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė A. M. būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės ir nuo baudžiamosos atsakomybės atleisto A. M. gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys