- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1530-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- R.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2393-429/2012 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, trečiasis asmuo R. B., dėl įpareigojimo nesiųsti sąskaitų už paslaugas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-5) ir prašė įpareigoti AB „Kauno energiją“ nesiųsti sąskaitų už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę anuliuoti šiam butui siųstas sąskaitas nuo 2010 m. liepos 7 d. Nurodė, kad 2007 m. pabaigoje jis su sutuoktine nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šildymas bute buvo itin prastas, vienas kambarys beveik nešilo. Name įkūrus bendriją, 2009 m. nuspręsta renovuoti namo šildymo mazgą. Ant rūsiuose esančių stovų buvo pakeisti balansiniai ventiliai, tačiau jie nebuvo sureguliuoti technologiniu būdu, ko pasekoje kampiniuose butuose buvo šalta. 2010 m. balandžio mėn. ieškovas, nesulaukęs AB „Kauno energija“ atsakymo į tai, kas yra atsakingas dėl butams netolygiai tiekiamo šildymo, savo bute nusiėmė radiatorius, vamzdžius izoliavo akmens vatos kevalais ir 2010 m. liepos 7 d. nusiuntė pranešimą atsakovei, kad savo bute nusiėmė šildymo įrenginius ir daugiau nebevartos AB „Kauno energija“ teikiamos šilumos. Ieškovas bute įsirengė elektrinį šildymą, karštą vandenį šildosi elektriniu boileriu ir šias aplinkybes 2010 m. liepos 14 d. užfiksavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Bute liko centrinio šildymo įvadai, todėl butas nėra atjungtas nuo centrinio šildymo, tik centriniu šildymu ieškovas nesinaudoja, nes nėra radiatorių. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovui atsijungus nuo centrinio šildymo sistemos, buvo pažeistos nors vieno daugiabučio namo gyventojo teisės. Ieškovas pasinaudojo savo teise, įspėdamas atsakovę prieš protingą terminą. Ieškovas neatsisako mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, todėl 2011 m. birželio 30 d. nusiuntė atsakovei užklausimą, kiek jis turi mokėti. Atsakovė 2011 m. liepos 29 d. raštu atsisakė sudaryti šilumos vartojimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Atsakovė jau daug metų pažeidinėja tiek ieškovo, tiek kitų vartotojų teises, nes nesilaiko 1997 m. Vyriausybės nutarimo iki 1999 m. sutvarkyti, pakeisti ar naujai įrengti tinkamus šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus. 2007 m. priimtame Šilumos ūkio įstatyme nurodyta, kad iki 2008 m. gegužės 1 d. nesutvarkius apskaitos prietaisų, visi šilumos tiekimo nuostoliai priskiriami tiekėjui. Atsakovė šių įstatymų reikalavimų nevykdo iki šiol.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovo G. B. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl neteisėtai siunčiamų sąskaitų atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 2010-07-07 ir 2010-09-21 rašytiniais pranešimais AB „Kauno energija“ pranešė, kad atsisako atsakovės teikiamų paslaugų, kadangi nuėmė savo buto šildymo įrenginius ir daugiau neketina vartoti jos teikiamos šiluminės energijos bei karšto vandens. Ieškovas nurodė, kad jo netenkina atsakovės teikiamos paslaugos kokybė bei prašė daugiau nesiųsti jam sąskaitų už buto šildymą. Atsakovė 2011-07-29 ieškovui pakartotinai nurodė atsijungimą nuo centralizuoto šilumos tiekėjo reglamentuojančius teisės aktus ir išaiškino, kad tik įvykdžius teisės aktuose nustatytus reikalavimus buto šildymo bei karšto vandens sistemų įrenginiai pripažįstami teisėtai atjungtais, o buto savininkai – buitiniai šilumos vartotojai su šilumos tiekėju privalo sudaryti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. 2010-07-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad ginčo bute gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje nėra centralizuoto šildymo radiatorių, patalpose sumontuota nauja infraraudonųjų spindulių plokščių šildymo sistema. Vonioje nėra karšto vandens gyvatuko ir skaitiklio, įrengta nauja vandens šildymo sistema – boileris, patalpoje taip pat sumontuota infraraudonųjų spindulių šildymo plokštė. Bute esantys centralizuotos šildymo sistemos stovai yra izoliuoti sidabro spalvos medžiaga. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 ieškovas ir trečiasis asmuo įpareigoti pašalinti pažeidimą bute adresu Krėvės pr. 30-9, Kaune, atstatant šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį. Šis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo 2011-09-29 nutartimi paliktas nepakeistas. Šioje civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 teismas konstatavo, kad butų savininkams yra įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Teismas sprendė, kad šioje civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011, kurioje dalyvaujančiais asmenimis buvo nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys, nustatyti prejudiciniai faktai yra reikšmingi nagrinėjamai civilinei bylai, todėl teismas rėmėsi sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų civilinės bylos Nr. 2-905-530/2011 nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes arba, kurie patvirtintų, kad jis atstatė šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį arba įteisino savo buto šildymo prietaisų atjungimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo butas negavo šilumos nuo daugiabučio namo bendrasavininkams priklausančių inžinierinių tinklų, kurie eina per ieškovo butą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neginčijama ieškovo teisė pasirinkti savo nuožiūra nuosavo buto šildymo būdą, tačiau šią teisę jis turėjo įgyvendinti ne savo nuožiūra, o laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ieškovas buto radiatorius atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos neteisėtai, nes nesilaikė Buto šilumos įrenginių atjungimą detaliai reglamentuojančių 2009-04-09 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 patvirtinto Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008-12-04 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617, galiojusių ginčo buto radiatorių demontavimo metu. Atsakovė su ieškovu nėra pasirašiusi jo buto šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo bendrasavininkams priklausančių inžinierinių tinklų akto, todėl teismas padarė išvadą, kad neteisėtai, t.y. ne pagal norminių aktų reikalavimus atjungus ieškovo ir trečiojo asmens buto (duomenys neskelbtini) šilumos įrenginius, jis ir toliau išliko šių sistemų tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
1. teismas ignoravo įrodymus, kad ieškovas 2011-06-30 raštu kreipėsi į atsakovę ir prašė sudaryti bendro naudojimo patalpų apmokėjimo sutartį, tačiau atsakovė atsisakė ją sudaryti;
2. teismas nesiaiškino, už kokių paslaugų teikimą atsakovė siunčia sąskaitas ieškovui. Sąskaitos išrašytos už šildymą, kurio ieškovas negauna, už karštą vandenį, nors ieškovas vandenį šildosi elektriniu boileriu, ir už gyvatuką, nors jo ginčo bute nėra;
3. teismas visiškai nevertino faktų, kad draudžiant pasirinkti šilumnešį, monopolizuojama rinka, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konkurencijos įstatymą ir vartotojų teisių įstatymą, kurio 3 straipsnyje nurodyta, kad vartotojas turi teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir gauti paslaugas, o 19 straipsniu draudžiama be vartotojo sutikimo teikti paslaugas vartotojui;
4. ieškovas pasinaudojo savo teise ir, vadovaudamasis CK 6.199 straipsniu, prieš protingą terminą įspėjo atsakovę, kad sutartį nutraukia, o sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovės paslaugomis nesinaudoja, atsakovė neturi pagrindo siųsti sąskaitas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundą patenkinti ir atsiliepime atkartojo ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas ieškinyje nepasisako apie atsakovės siunčiamas sąskaitas bei jose nurodytus priskaičiuotų mokesčių dydžius, struktūrą. Atsakovės siunčiamų sąskaitų ir priskaičiuotų mokesčių dydžio ieškovas teismo posėdžių metu neginčijo. Ieškovas atjungė buto radiatorius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, nesilaikydamas civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 nurodytos teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atsakovė atsisakė sudaryti Šilumos vartojimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo daugiabučiame name bendrosioms reikmėms tenkinti, nes ieškovas pažeidė CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą piktnaudžiauti savo teise.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinio skundo aspektu kolegija turi pasisakyti dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) svarbos nagrinėjamu atveju, kuomet pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis šiais faktais, o apeliantas laiko kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes nereikšmingomis. Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi pagal įstatymą kitoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai iš naujo neįrodinėjami.
Apeliantas nagrinėjamoje byloje ieškinį įrodinėjo tuo, kad jau nuo 2010-07-07 nesinaudoja AB „Kauno energija“ daugiabučiam namui teikiama šilumos energija. 2011-06-30 raštu prašė atsakovės apskaičiuoti kiek turi mokėti tik už bendroms namo reikmėms tiekiamą šilumą. 2010-07-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodinėjo, kad jo bute sumontuota infraraudonųjų spindulių plokščių šildymo sistema, o vonios kambaryje – nauja vandens šildymo sistema ir t.t., todėl atsakovės tiekiama šilumos energija nesinaudoja nuo 2010-07-07. Tačiau šie įrodymai jau buvo tirti ir įvertinti 2010-09-30 Kauno miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 ir joje 2011-03-07 priimtu sprendimu, kuris įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2011-09-29 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1355-555/2011 palikti sprendimą nepakeistu. Šioje byloje buvo patenkintas ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinys ir įpareigoti buto savininkai R. B. ir G. B. pašalinti pažeidimą ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atstatant šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį per vieno mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimu buvo konstatuoti faktai, kad toje byloje atsakovai, o šios bylos ieškovai, savavališkai nuo bendros šildymo sistemos nusiėmė šildymo įrenginius-radiatorius ir atjungė vandens tiekimą į butą. Nei civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011, nei šioje byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjęs sprendimas būtų įvykdytas, nors ieškovei 2011-10-14 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimo vykdymo priverstinai. Ieškovas ieškinį nagrinėjamoje byloje grindė būtent tuo, kad nuo 2010-07-07 teisėtai nesinaudoja AB „Kauno energija“ daugiabučiam namui tiekiama šiluma, tačiau priešingas faktas, dėl neteisėto prietaisų atjungimo, konstatuotas pirmiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl iš naujo neįrodinėtinas. Byloje yra duomenys, kad ieškovas 2011-06-30 raštu kreipėsi į atsakovę ir prašė sudaryti bendro naudojimo patalpų apmokėjimo sutartį, o atsakovė 2011-07-29 raštu Nr. 20-3383 detaliai nurodė, kokios tvarkos ieškovas turėtų laikytis ir, kad tik įvykdžius Taisyklių bei Aprašo reikalavimus, buto šildymo bei karšto vandens sistemų įrenginiai pripažintini teisėtai atjungtais ir tik tuo atveju butų savininkai-buitiniai šilumos vartotojai su šilumos tiekėju privalo sudaryti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti (b. l. 11). Ieškovas nagrinėjamoje byloje jokių naujų įrodymų apie tai, kad jo buto šildymo bei karšto vandens sistemų įrenginiai pripažintini teisėtai atjungtais nepateikė, todėl šilumos tiekimo ir vartojimo santykiai negali būti laikomi nutrūkusiais.
Apeliantas nurodė, kad įvykdė pareigą pagal CK 3.199 str. prieš protingą terminą įspėti atsakovę, kad nutrauks sutartį dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo. Kolegija šiuo aspektu pažymi, kad sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kaip viena iš sutarčių rūšių, kai įstatymais ribojamas sutarčių laisvės principas. Energijos pirkimo–pardavimo sutartį įstatymų leidėjas tiesiogiai įvardija kaip viešąją sutartį (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280). Tai reiškia, kad asmeniui privalomi ne tik sutartimi prisiimti konkretūs įsipareigojimai, tačiau ir tai, kas sutartyje tiesiogiai nenustatyta, tačiau išplaukia iš jos esmės ar įstatymų. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nebesiųsti sąskaitų bei anuliuoti atsiųstas sąskaitas už butui tiekiamą šilumos energiją yra nepagrįstas, kuomet jis nesilaikė specialių sutarties nutraukimo taisyklių, kurios detaliai jam buvo nurodytos Kauno miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 bei atsakovės 2011-07-29 rašte Nr. 20-3383 ieškovui. Kasacinis teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012 konstatavo, kad neteisėtai atjungę šildymo prietaisus savo bute nuo bendros šildymo sistemos, atsakovai nesukuria teisės aktuose įtvirtintų būtinų prielaidų pakeisti namui tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodą. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, pagal kurią tik teisėtas buto šildymo įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos gali suponuoti tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodo pakeitimą, o naujas metodas – užmokesčio už šilumos energiją skaičiavimo pakeitimus (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012). Šiuo aspektu teisiškai nėra reikšminga apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis šilumos negauna ir nevartoja, nes apeliantas be pagrindo mano, jog neteisėtai atjungęs šilumos prietaisus bus atleistas nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str.). Kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovo siunčiamų sąskaitų paskaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo, o įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas materialiąsias teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.