- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-1355-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- R. B., G. B.
- Trečiasis asmuo
- AB „Kauno energija“
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovams R. B., G. B., trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. B. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams R. B. ir G. B., tretieji asmenys Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir AB „Kauno energija“, dėl pažeistų teisių ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė įpareigoti atsakovus pašalinti pažeidimą bute Nr. 9, kuriame savavališkai demontuota šildymo ir karšto vandens sistema, t.y. atstatyti šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį ir priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-07-07 atsakovai pranešė apie šildymo įrenginių nusiėmimą ir kad daugiau nebevartos AB „Kauno energija“ teikiamos šilumos, 2010-08-17 šildymo ir karšto vandens įrenginių faktinių aplinkybių ir būklės nustatymo aktu nustatytas pažeidimas, nes bute savavališkai demontuotos šildymo, karšto vandens sistemos, įrengtas elektrinis šildymas ir karšto vandens ruošimo boileris. Buto savininkas G. B. atliktiems darbams nepateikė nei leidimo, nei projektinės dokumentacijos. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymu Nr. 8833 ieškovui buvo nurodyta pašalinti minėtąjį pažeidimą. Ieškovas šio reikalavimo įgyvendinti neturi galimybių, todėl kreipiasi į teismą. Atsakovai nepateikė ieškovui nei prašymo, nei jokių dokumentų, nederino to su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais, negavo jų sutikimo minėtiems veiksmams atlikti. Atsakovų veiksmai pažeidė kitų šių savininkų teises bei teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo G. B. ir R. B. pašalinti pažeidimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, atstatant šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį, nustatyti, kad sprendimas turi būti įvykdytas per vieno mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad nors atsakovai teigia, jog ieškinys yra nepagrįstas, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovai siekia įteisinti atsijungimą nuo centralizuoto šildymo. Teismas nurodė, kad 2009-05-21 Kauno miesto Savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-320 patvirtino atnaujintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą, daugiabučio namo buto atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo vykdomas pagal Kauno m. savivaldybės tarybos 2009-04-09 sprendimu Nr. T-244 patvirtintą Šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašą bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau Taisyklės) (patvirtintas 2008-12-04 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617), kurias pakeitė 2010-11-01 įsigaliojusios Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, tačiau jos atsakovų atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos metu, dar nebuvo patvirtintos. Atsakovai privalėjo laikytis Taisyklėse nustatytos specialios atjungimo procedūros, kad nebūtų pažeisti kitų to namo gyventojų (energijos vartotojų) interesai ir jiems nebūtų daroma žala, tačiau pagal bylos duomenis teismas sprendė, kad atsakovai savavališkai nuo bendros šildymo sistemos nusiėmė šildymo įrenginius - radiatorius ir atjungė karšto vandens tiekimą į butą. Atsakovai argumentavo, kad byloje nėra įrodymų, kad jie, atsijungdami nuo ieškovo teikiamų paslaugų teikimo, pažeidė kitų namo gyventojų interesus, nurodė, kad kaimynai davė sutikimą dėl atsijungimo, todėl ieškovo teiginys apie viešo intereso gynimą yra nepagrįstas, tačiau teismas atmetė šiuos argumentus. Nurodė, kad ieškovas šiuo atveju turi teisę pareikšti ieškinį gindamas bendraturčių interesus, kadangi atsakovai pažeidė teisės aktuose nustatytą tvarką, o tai savaime suprantama, jog pažeidžia ir kitų bendraturčių interesus, nes bendrija dėl atsakovų veiksmų privalo vykdyti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymą Nr. 8833 pašalinti minėtąjį pažeidimą, neteisėti atsakovų veiksmai sukelia ieškovui papildomų pareigų, kurių ieškovas negali įvykdyti be atsakovų bendradarbiavimo, be to, kitų namo gyventojų interesai yra pažeisti tuo, kad atsakovai savavališkai be specialistų priežiūros ir leidimo atsijungdami nuo bendro naudojimo inžinerinių tinklų išbalansavo namo šildymo sistemą, kas sukelia kitiems namo gyventojams tenkančių mokesčių padidėjimą. Atsakovai nepateikė šilumos tiekėjo pažymos, kad dėl pakeisto buto šildymo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai, todėl teismas laikė, jog jie pažeidžia kitų namo gyventojų interesus. Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai R. B. ir G. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodo, kad su teismo padaryta išvada, kad atsakovai savavališkai nuo bendros šildymo sistemos nusiėmė šildymo įrenginius - radiatorius ir atjungė karšto vandens tiekimą į butą, nesutinka, kadangi įvedus elektrinį šildymą bute liko centrinio šildymo įvadai, tik centriniu šildymu jie - atsakovai nesinaudoja, nes nėra radiatorių, dėl ko sistema demontuota nebuvo. Teigia, kad kreipėsi į Ieškovą, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją, dėl galimybės leisti keisti buto šildymo būdą, tačiau ieškovas visiškai nebendradarbiavo bei apskritai atsisakė svarstyti šį klausimą. |Kadangi tuo metu šildymo sezonas buvo pasibaigęs, vadovaujantis 2008-12-04 LR Ūkio ministro sakymu Nr. 4-617 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, jie - atsakovai pradėjo rinkti reikalingus dokumentus kad atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos bei tuo pačiu pradėjo paruošiamuosius darbus atjungimui, t. y. nuėmė pasenusius ir sutrūkusius radiatorius, už kurių priežiūrą yra atsakingi. Šias aplinkybes patvirtina 2010 m. liepos 20 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teigia, kad bute buvo atlikti tik paprastojo remonto darbai, kuriems nenumatytas ir neišduodamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir šiems darbams nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas: bute yra išmontuota vartotojo inžinerinė sistema - centrinio šildymo radiatoriai. Pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą 1.01.08:2002 "Statinio statybos darbų rūšys" šie darbai priskiriami paprastajam remontui, nes išmontuoti radiatoriai buvo atskirti nuo namo bendrosios centrinio šildymo sistemos ventiliais. Bute iki šiol yra išlikę centrinio šildymo įvadai, tačiau šis šildymo būdas nėra naudojamas, nes laikinai nėra įrengta buto vartotojo sistema - buto centrinio šildymo radiatoriai. Apeliantai nurodo, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovai nesilaikė tvarkos atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, kadangi, apeliantų nuomone, jie yra prieštaringi, absoliučiai nepagrįsti ir prieštaraujantys faktiniams duomenims, o byloje esantys rašytiniai įrodymai ir specialistų išvados, paskaičiavimai patvirtina priešingas išvadas, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas. Taip pat apeliantai nesutinka su teismo argumentais, kad kitų namo gyventojų interesai yra pažeisti tuo, kad atsakovai savavališkai be specialistų priežiūros ir leidimo atsijungdami nuo bendro naudojimo inžinerinių tinklų išbalansavo namo šildymo sistemą, kas sukelia kitiems namo gyventojams tenkančių mokesčių padidėjimą. Teigia, kad šie argumentai nepagrįsti ir jokiais įrodymais nepatvirtinti. Pažymi, kad teikė specialisto V. S. atliktą butui (duomenys neskelbtini) apšildyti reikalingą maksimalią šildymo prietaisų galią ir solidarų atsiskaitymą tarp šio buto ir kitų šio namo butų savininkų, kuris patvirtina, kad mes jokių kitų butų savininkų teisių ir teisėtų interesų siekdami atjungti savo butą nuo šildymo sistemos nepažeidėme, tačiau teismas šį įrodymą atsisakė priimti, dėl ko teismo argumentai nepagrįsti. Taip pat apeliantai teigia, kad teismas byloje surinktų įrodymų visumos iš esmės netyrė ir apsiribojo formaliais teiginiais bei samprotavimais, kurie nebuvo pagrįsti, jokiais oficialiais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, tretieji asmenys Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir AB „Kauno energija“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantai iš esmės nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovai demontuodami radiatorius bute savavališkai atsijungė nuo namo centralizuotos šildymo sistemos ir taip pažeidė kitų daugiabučio namo butų savininkų teisėtus interesus bei padarė žalą.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, kuriam yra tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotos sistemos (b. l. 22-23). 2010-07-07 atsakovas informavo AB „Kauno energija”, kad nusiėmė šildymo įrenginius ir daugiau neketina vartoti jos teikiamos šilumos ir karšto vandens, atsisako paslaugų (b. l. 11). 2010-08-17 aktu nustatyta, kad ginčo bute savavališkai demontuotos šildymo ir karšto vandens sistemos ir įrengtas savavališkai elektrinis šildymas bei karšto vandens ruošimo boileris (b. l. 17), Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymu ieškovui buvo nurodyta pašalinti minėtąjį pažeidimą bute Nr. 9, atstatant šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį iki 2010-09-17 (b. l. 19-20), tačiau ieškovas jo įgyvendinti neturi galimybės, nes atsakovas nesutiko to padaryti.
Atsakovai yra fiziniai asmenys. Fizinis asmuo - šilumos vartotojas pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį (Šilumos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Buto atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos teisinis reglamentavimas nustatytas Šilumos įstatyme įtvirtintomis nuostatose, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-04-09 sprendimu Nr. T-244. Tai reiškia, kad atjungiant savo buto šildymą ir karštą vandenį nuo bendros daugiabučio namo sistemos atsakovai turėjo laikytis norminiais aktais nustatytos specialios atjungimo procedūros. Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta byloje AB ,,Kauno energija“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-1311/2002; 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ertija“ ir R. M. v. M. B., AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-3-94/2004; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., bylos Nr. 3K-3-155/2005; K. S., G. K., A. P., V. B., V. C., T. J. L., B. Z., M. V., N. Z., K. P., V. V. A., bylos Nr. 3K-3-480/2006). Tai reiškia, kad tiek pagal paminėtas teisės normas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką butų savininkams yra įtvirtinta teisė atsijungti nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis norminiais aktais nustatytos atsijungimo tvarkos, kad nebūtų pažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai, nebūtų padaroma jiems žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų teiginys, kad jie savo bute neatjungė šildymo ir karšto vandens sistemų nuo bendrosios šildymo sistemos, o tik pašalindami radiatorius atjungė prietaisų dalį, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos inicijuotos komisijos- Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos atstovo A. B., AB „Kauno energija“ atstovo V. G., Kauno miesto savivaldybės administracijos energetikos skyriaus atstovės V. L. surašytas 2010-08-17 „(duomenys neskelbtini) Kaune esančių šildymo ir karšto vandens įrenginių faktinių aplinkybių ir būklės nustatymo aktas“, kuriame nustatytas savavališkas atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos faktas, pažymėtina, kad ir patys atsakovai apie radiatorių demontavimą bute ir atsijungimą nuo bendros šildymo sistemos 2010-07-07 informavo AB „Kauno energija“. Nors apeliantai savo skundą grindžia 2010-10-25 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo taisyklėmis, kurios įsigaliojo nuo 2010-11-01, tačiau atsakovams atliekant savavališkus veiksmus galiojo 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 patvirtintos Taisyklės. Taip pat apeliantai nurodo, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja prijungti radiatorius, argumentuodami tuo, jog vartotojo sistemų įrengimas, keitimas ir demontavimas priskirtinas prie paprastojo remonto darbų, kuriems atlikti projektas ir statybos leidimas neprivalomas (SRT 1.01.08.2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.19 punktas). Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu, sprendžia, kad atsakovų veiksmai, kuriais buvo demontuoti visi bute buvę šildymo įrenginiai, traktuotini kaip statinio rekonstravimas, t.y. pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08.2002 9.13 punktą „įrengiamos naujos (pašalinamos, atjungiamos esamos) statinio bendrosios inžinerinės sistemos“. Pažymėtina, kad apeliantų nurodytame 14.9 punktas taikomas, kai „įrengiamos naujos ar pertvarkomos vartotojo inžinerinės sistemos ir jų apskaitos prietaisai, neviršijant sutartyse su tiekėjais nustatytų sistemos pajėgumų“.
Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai yra įvykdę Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-04-09 sprendimu Nr. T-244, nurodytus reikalavimus vykdant savo buto šildymo ir karšto vandens atjungimą nuo bendros daugiabučio namo sistemos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai pažeisdami teisės aktuose nustatytą tvarką, pažeidė kitų bendraturčių interesus bei padarė žalą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nėra savitiksliai: jais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, be to, tokios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose - Šilumos įstatyme, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-04-09 sprendimu Nr. T-244, nenustatyta galimybė juose reglamentuotos atsijungimo tvarkos keisti teismo sprendimu, t. y. ieškovas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokia statyba, todėl ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra teigiama, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog demontavus šildymo sistemą pažeidžiami kitų namo gyventojų interesai ar teisės nagrinėjamos bylos atveju nėra reikšmingi. Kolegijos vertinimu, teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime patvirtina, jog yra pažeidžiami kitų daugiabučio namo butų savininkų teisėti interesai ir padaryta žala.
Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovui, patyrusiam išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu bei atstovavimu teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Ieškovas pateikė duomenis, kad sumokėjo advokatui 2000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau ši suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nurodytus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, todėl iš atsakovų priteistina po 720 Lt (iš viso 1440 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei įvertinus įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų R. B. ir G. B. po 720 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai.