- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2-2393-429/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18184-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- AB „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui G. B., atsakovo AB „Kauno energija“ įgaliotam atstovui Genadijui Kelinui, trečiajam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui AB „Kauno energija“, trečiajam asmeniui R. B. dėl įpareigojimo nesiųsti sąskaitų už paslaugas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo:
įpareigoti atsakovą AB „Kauno energija“ nebesiųsti sąskaitų už butą, esantį (duomenys neskelbtini).Įpareigoti atsakovą AB „Kauno energija“ anuliuoti sąskaitas siųstas butui esančiam (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-07.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinį pilnai palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2007 m. pabaigoje jis ir jo sutuoktinė nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šildymas bute buvo itin prastas, vienas kambarys beveik nešilo. Name įkūrus bendriją, 2009 m. nuspręsta renovuoti namo šildymo mazgą. Ant stovų, esančių rūsiuose, buvo pakeisti balansiniai ventiliai, tačiau jie nebuvo sureguliuoti technologiniu būdu, ko pasėkoje kampiniuose butuose gyvenantys žmonės ir toliau šalo. 2010 m. balandžio mėn. jis siuntė AB „Kauno energija“ raštą, kuriame klausė, kas yra atsakingas dėl butams netolygiai tiekiamo šildymo. Atsakymo iš atsakovo nesulaukė, savo bute nusiėmė radiatorius, vamzdžius izoliavo akmens vatos kevalais ir 2010-07-07 nusiuntė pranešimą atsakovui, kad savo bute nusiėmė šildymo įrenginius, kad daugiau nebevartos AB „Kauno energija“ teikiamos šilumos. Savo bute įsirengė elektrinį šildymą, karštą vandenį šildo elektriniu boileriu. 2010-07-14 antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo faktinę padėtį. Jis demontavo atskirąją vartojimo sistemą. Tiek atskirosios vartojimo sistemos demontavimas (radiatorių nuėmimas, karšto vandens tiekimo demontavimas), tiek naujos vartojimo sistemos įrengimas (elektrinis šildymas ir vandens šildytuvas) priskiriami prie paprastojo remonto darbų, kuriems nereikalingi jokie leidimai ir kaimynų sutikimai. Bute liko centrinio šildymo įvadai, todėl butas nėra atjungtas nuo centrinio šildymo, ieškovas nesinaudoja centriniu šildymu, nes nėra radiatorių (vartojimo sistemos). Nėra nė vieno įrodymo, kad buvo pažeistos nors vieno gyventojo teises, o teiginys, kad ieškovas šildosi nuo kitų butų yra absurdiškas, nes ginčo bute nuolat palaikoma 22 laipsnių temperatūra. Ieškovas prieš protingą terminą įspėjo atsakovą, kad nutrauks sutartį. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Ieškovo šeima jau nuo 2010-07-07 nesinaudoja AB „Kauno energija“ teikiamomis paslaugomis, butą apšildo elektra, o karštą vandenį ruošia elektriniu boileriu, todėl atsakovas neturi jokio pagrindo ieškovui apmokėjimui siųsti sąskaitas už suteiktas paslaugas. Į Urbanistikos skyrių dėl šildymo sistemos bute atjungimo ieškovas kreipėsi po to, kai demontavo centrinio šildymo sistemą bute. Neturėjo išvados, kad pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų nepadarys žalos aplinkai ieškovas sistemos atjungimo metu neturėjo. Turėjo savo laiptinės gyventojų sutikimą dėl šildymo sistemos demontavimo. Turėjo Valstybinės energetikos inspekcijos patikrinimo aktą pažymą, tačiau sistemos atjungimo akto su atsakovu nepasirašė. Leidimo keisti buto šildymo būdą ieškovas sistemos demontavimo metu nebuvo gavęs. Atsakovas nesutiko su ieškovu sudaryti sutarties dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo apmokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino ir atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagrindo teigti, kad savavališkai, ne pagal teisės aktų reikalavimus ir neišlaikant norminių procedūrų atjungus buto radiatorius nuo namo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, taip pat buvo nutraukta ir butui tiekiamos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, nėra. 2009-05-21 Kauno m. savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-320 patvirtino atnaujintą Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą. Daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal nurodytą šilumos tiekimo specialųjį planą yra centralizuos šilumos tiekimo zonoje. Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 29 str. 1 d. numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartį. Buto šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas), šio straipsnio 3 d. nurodo, kad, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir karšto vandens tiekėjo sutartys. Buto šilumos įrenginių atjungimą detaliai reglamentuoja 2009-04-09 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 patvirtintas Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos 2008-12-04 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617. Taisyklių 260 p. numato, kad buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato Valdytojo (Administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas, pastato Valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Taisyklių 261 p. nurodoma, kad buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 p. nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip. Taisyklių 262 p. nurodoma, kad butų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Iki kol buto savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai - buitiniai šilumos vartotojai ir šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Taisyklių 263 p. nurodo, kad buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 p. nurodytų veiksmų. Atjungiant ginčo buto šildymo sistemą, nedalyvavo namo valdytojas (administratorius) ir atsakovo atstovas, nebuvo pasirašytas ir šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo aktas. Ginčo buto šilumos vartojimo įrenginiai nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos buvo atjungti neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, t. y. buto radiatorius ir karštą vandenį ieškovas atjungė nuo bendros daugiabučio namo šilumos tiekimo sistemos piktnaudžiaujant savo teise, todėl šio buto savininkas minėtų Taisyklių 263 p. ir kitų norminių aktų pagrindu išliko šių sistemų tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju. AB „Kauno energija“ ginčo butui nėra išdavusi šilumos vartojimo įrenginių atjungimo techninių sąlygų. AB „Kauno energija“ neturi dokumentų, patvirtinančių, kad šilumos vartojimo įrenginiai buvo atjungti pagal norminių aktų reikalavimus ir jų prisilaikant. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. reglamentuota, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Tik įteisinus savavališką atsijungimą, šilumos tiekėjas turi teisėtą pagrindą savavališką atsijungimą įteisinusiam vartotojui nebeskaičiuoti pilno mokesčio už šilumą, t.y. Paskirstymo metodą papildyti metodu, leidžiančiu apskaičiuoti ir apmokėjimui pateikti mokestį tik už jam tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui mokesčių ir nesiųsti jam sąskaitų apmokėjimui. 2011-03-07 Kauno m. apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 įpareigojo ieškovą pašalinti pažeidimus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atstatant šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį. Atsakovas savo buto radiatorius ir karštą vandenį nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų atjungė nesilaikydamas nurodytų norminių aktų ir nustatytos tvarkos. CK 1.137 str. 3 d. nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
Trečiasis asmuo R. B. ieškinį pripažįsta, prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje paaiškino ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vartotojas turi teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir gauti paslaugas. Draudžiant pasirinkti kitą šilumininką, monopolizuojama rinka, pažeidžiami įstatymai ir vartotojų teisės. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo bute atjungus centralizuoto šildymo sistemą, kiti vartotojai dėl to patyrė kokių nuostolių. Apie šilumos vartojimo nutraukimą atsakovas buvo įspėtas prieš protingą terminą. Prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą išklausius ieškovo ir trečiojo asmens bei atsakovo atstovo paaiškinimų, susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, apžiūrėjus video medžiagą ir nuotraukas, nustatyta, kad ieškovas G. B. ir trečiasis asmuo R. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (b.l. 12-13). Daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini), atsakovas AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. 2010-07-07 ir 2010-09-21 rašytiniais pranešimais ieškovas G. B. pranešė atsakovui AB „Kauno energija“, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai atsisako atsakovo teikiamų paslaugų, nuėmė šildymo įrenginius ir daugiau neketina vartoti atsakovo tiekiamos šiluminės energijos bei atsakovo tiekiamo karšto vandens, kadangi minėto buto gyventojų netenkina atsakovo teikiamos paslaugos kokybė, prašo daugiau nesiųsti sąskaitų, nes gyventojai nebesinaudoja atsakovo teikiama paslauga ir neketina naudotis ateityje (b.l. 8, 9). Atsakovas AB „Kauno energija“ 2011-07-29 raštu Nr. 20-3383 pakartotinai ieškovui G. B. nurodė atsijungimą nuo centralizuoto šilumos tiekėjo reglamentuojančius teisės aktus, išaiškino, kad tik įvykdžius teisės aktuose nustatytus reikalavimus buto šildymo bei karšto vandens sistemų įrenginiai pripažįstami teisėtai atjungtais, o buto savininkai – buitiniai šilumos vartotojai su šilumos tiekėju privalo sudaryti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti (b.l. 11). 2010-07-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje nėra centralizuoto šildymo radiatorių, patalpose sumontuota nauja infraraudonųjų spindulių plokščių šildymo sistema. Vonioje nėra karšto vandens gyvatuko ir karšto vandens skaitiklio, vonioje įrengta nauja vandens šildymo sistema – boileris, patalpoje taip pat sumontuota infraraudonųjų spindulių šildymo plokštė. Bute esantys centralizuotos šildymo sistemos stovai yra izoliuoti sidabro spalvos medžiaga. Kartu su faktinių aplinkybių protokolu yra pateikta ginčo bute sumontuotos šildymo įrangos techninės charakteristikos.
2011-03-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011, ieškovas G. B. ir trečiasis asmuo R. B. įpareigoti pašalinti pažeidimą bute adresu (duomenys neskelbtini), atstatant šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį (b.l. 26-31), šis teismo sprendimas 2011-09-29 Kauno apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas (b.l. 32-36). Civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 išnagrinėtas ieškovo Daugiabučio namo V.Krėvės pr. 30 savininkų bendrijos reikalavimas atsakovams R. B. ir G. B., ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus pašalinti pažeidimą ginčo bute, kuriame savavališkai demontuota šildymo ir karšto vandens sistema, t.y. atstatyti šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį ir priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas. 2011-03-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, išnagrinėjus šį ieškovo reikalavimą buvo konstatuota, kad tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Atsakovai šios tvarkos nesilaikė. Atsakovai norėdami savo butą atjungti nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos nesikreipė į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją, negavo bendrasavininkio sutikimo (LR CK 4.75str.1d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008m.gruodžio 4d. Įsakymu Nr.4-617, 250.1p.). Atsakovai nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyrių su prašymu leisti atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos įsirengiant autonominę šildymo sistemą, nepateikė daugiabučio namo bendrijos nustatyta tvarka priimto sprendimo ir pavedimo bendrijos pirmininkui leisti keisti buto šildymo būdą bei bendrijos pirmininko raštiško sutikimo, nesurašė įsipareigojimo vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jiems tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, negavo kitą pasirinktą šilumnešį (elektrą) tieksiančios įmonės išduotų projektavimo sąlygų, negavo savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvados, kad dėl buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo bendraturčiai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų išklotinės, nepateikė įsipareigojimo pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose, šilumos tiekėjo pažymos, kad dėl pakeisto buto šildymo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai. Atsakovai negavo iš Kauno miesto savivaldybės projektavimo sąlygų sąvado, taip pat iš šilumos tiekėjo AB „Kauno energija” projektavimo sąlygų, neparuošė atjungimo nuo namo centralizuotų šilumos tinklų suderinto su šilumos tiekėju projekto bei elektrinio šildymo projekto, suderinto su elektros energijos tiekėju, savavališkai atliko savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų. Tuo pačiu teismo sprendime konstatuota, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovai siekia įteisinti atsijungimą nuo centralizuoto šildymo, byloje pateikė 2011-01-14 prašymą, adresuotą Kauno miesto savivaldybei, išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus siekiant pakeisti buto šildymo būdą, pateikė butui reikalingos šildymui šilumos energijos kiekio ir solidaraus atsiskaitymo paskaičiavimą bei AB „VST“ raštą, jog atsakovas G. B. yra sudaręs su šia bendrove elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad jam yra išduotos techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini), elektros įvado rekonstrukcijai atlikti, 2010-12-13 atsakovų kaimynai – dalis namo gyventojų, davė sutikimą, kad namo butas atsijungtų nuo centrinio šildymo ir šildytųsi autonominiu būdu (elektra) (civilinė byla Nr. 2-905-530/2011, b.l. 83-86).
Šios civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamai civilinei bylai, teismas remiasi minėtoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje priimtu teismo sprendimu, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-905-530/2011 proceso dalyviais – atsakovais – buvo šios bylos ieškovas bei trečiasis asmuo, byloje buvo nagrinėjamas prašymas teismui įpareigoti ginčo buto savininkus R. B. ir G. B. pašalinti pažeidimą ginčo bute, kuriame savavališkai demontuota šildymo ir karšto vandens sistema, t.y. atstatyti šildymo ir karšto vandens sistemas į projektinę padėtį (CPK 182 str. 2 p.).
Nagrinėjamos civilinės bylos proceso eigoje ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų civilinės bylos Nr. 2-905-530/2011 nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, arba, kurie patvirtintų, kad ieškovas įteisino atsijungimą nuo centralizuoto šildymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra sudaręs sutartį su kitu energijos tiekimo šaltiniu, bei nepateikė įrodymų, kad yra tinkamu ir leistinu būdu atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo butas negavo šilumos nuo daugiabučio namo centralizuoto šildymo sistemos, bei nuo daugiabučio namo bendrasavininkams priklausančių inžinierinių tinklų, kurie eina per ieškovo butą. Byloje nėra ginčijama ieškovo teisė pasirinkti nuosavo būsto šildymo būdą. Tačiau ieškovas teisę nuosavo būsto šildymo ir vandens šildymo sistemas atjungti nuo centralizuotų sistemų turi įgyvendinti ne savo nuožiūra, o laikydamasis teisės aktais nustatytos tvarkos, kurios , kaip jis pats pripažino duotais paaiškinimais teismo posėdyje, bei duotais paaiškinimais teismo posėdyje pripažino ir tretysis asmuo R. B. nesilaikė. CK 1. 137str.3d. nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai Ieškovas, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, savo buto radiatorius atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tai yra piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiui namui tiektą šilumos energiją. Ieškovas savo paaiškinimais pripažino, kad buto šildymo ir karšto vandens paruošimo sistemą nuo centralizuotų sistemų atjungė neturėdamas visų bendraturčių sutikimo, tam leidimo, negavęs techninių sąlygų pasirenkamam alternatyviam buto šildymo būdui bei neįvykdęs kitų teisės aktuose nustatytų sąlygų, tai yra pažeisdamas teisės aktų nustatytą atjungimo tvarką (LAT nutartys: 2007 10 24 nut. civ. byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2012 02 22 nut. civ. byloje Nr. 3K-344/2012; 2001 01 17 civ. byloje Nr. 3K-3-392/2001, 2002 12 23 nut. civ. byloje Nr. 3k-3-1618/2002,2003 01 08 nut. civ. byloje Nr. 3K-3-3/2003, 2003 09 03 nut. civ. byloje Nr. 3k-3-789/2003, 2004 09 29 nut. civ. byloje Nr. 3K-3-514/2004,2006 09 13 nut. civ. byloje Nr. 3K-3480/2006 ir kt.)
Ieškovas nuosavą būstą atjungdamas nuo centralizuoto šildymo privalėjo laikytis Buto šilumos įrenginių atjungimą detaliai reglamentuojančių 2009-04-09 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 patvirtinto Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617, galiojusių ginčo buto radiatorių demontavimo metu (toliau – Taisyklės). Atsakovas ieškovą informavo apie tai, kokių teisės aktų būtina laikytis atjungiant ginčo buto šildymo sistemą nuo daugiabučio namo centralizuoto šildymo sistemos. Taisyklių 260 p. numato, kad buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato Valdytojo (Administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas, pastato Valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Taisyklių 261 p. nurodoma, kad buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 p. nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip. Taisyklių 262 p. nurodoma, kad butų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Iki kol buto savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai - buitiniai šilumos vartotojai ir šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Taisyklių 263 p. nurodo, kad buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 p. nurodytų veiksmų, t.y. iki statinio (buto) šildymo sistemos pripažinimo tinkamu naudoti momento. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas AB „Kauno energija“ ginčo butui nėra išdavusi šilumos vartojimo įrenginių atjungimo techninių sąlygų. Byloje nepateikta dokumentų, patvirtinančių, kad šilumos vartojimo įrenginiai buvo atjungti pagal norminių aktų reikalavimus ir jų prisilaikant. Atsakovas AB „Kauno energija“ su ieškovu nėra pasirašiusi buto šilumos vartojimo įrenginių atjungimo akto. Ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad buto (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginiai atjungti teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių duotus paaiškinimus, trečiojo asmens duotus paaiškinimus, apžiūrėtą video medžiagą ir nuotraukas bei susiklosčiusios faktinės situacijos teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad ginčo buto šilumos vartojimo įrenginiai nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos buvo atjungti neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, todėl ginčo buto savininkai Taisyklių 263 p. ir kitų norminių aktų pagrindu išliko šių sistemų tiekiamos šilumos buitiniais vartotojais. Ginčo buto savininkams išlikus buitiniais šilumos vartotojais nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nesiųsti buto savininkams sąskaitų, o taip pat įpareigoti atsakovą anuliuoti sąskaitas, išrašytas nuo 2010-07-07. Konstatuotina, kad tik įteisinus savavališką atsijungimą, šilumos tiekėjas turi teisėtą pagrindą savavališką atsijungimą įteisinusiam vartotojui nebeskaičiuoti pilno mokesčio už šilumą, o apskaičiuoti ir apmokėjimui pateikti mokestį tik už jam tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Atmetus ieškovo ieškinį, iš jo valstybės naudai priteistina 11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.;88str.1d.3p.).
Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 259str.,263str.- 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo G. B. ieškinį atsakovui AB „Kauno energija“ dėl neteisėtai siunčiamų sąskaitų atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 11Lt ( vienuolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.