Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1080-254/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-04
Bylos Nr.
2S-1080-254/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04190-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „ASK linija“, uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“
Civilinė byla Nr. 2S-1080-254/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04190-2015-2
Procesinio dokumento kategorijos: 3.5.1.13; 3.3.2.2(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8688-638/2015 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „ASK linija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „ASK linija“ (toliau – pareiškėja) prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ (toliau – suinteresuotas asmuo) nesumokėtos skolos pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl 91 655,85 Eur skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens; likusioje dalyje prašymą atmetė. Teismas prašymą tenkino iš dalies, nes suinteresuotas asmuo dalį taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų pareiškėjai įvykdė.

3. Teismas nurodė, kad šalys taikos sutarties 4.2. punkte numatė du skolos sumokėjimo būdus: mokėjimas galėjo būti atliktas sumokant pinigus ir suinteresuotam asmeniui teikiant pareiškėjai techninės priežiūros paslaugas pagal 2010 m. gegužės 12 d. techninės priežiūros darbų atlikimo sutartį Nr. 2010-023-TH/10/15 (toliau – sutartis), taip pat pagal kitas sutartis. Suinteresuotas asmuo visą skolą turėjo sumokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau nesumokėjo. Teismo nuomone, sutarties pasibaigimas, neatleidžia suinteresuoto asmens nuo prievolės sumokėti pareiškėjai skolą pagal taikos sutartį. Taip pat teismas nurodė, kad neturėtų reikšmės taikos sutarties vykdymui ta aplinkybė, jeigu suinteresuotas asmuo ginčytų sutarties nutraukimo teisėtumą, kadangi taikos sutartyje nurodyti skolos sumokėjimo būdai yra taikomi kartu ir vienas kito nepaneigia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Suinteresuotas asmuo (toliau ‑ apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

5. Taikos sutarties 4.2. punktu šalys sulygo, kad skola bus dengiama teikiant techninės priežiūros paslaugas pagal sutartį. Tačiau pati pareiškėja nutraukė sutartį prieš terminą ir pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Tokiu būdu, nesilaikydama taikos sutarties, ji įgijo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl didelės sumos. Apeliantas ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Teismui pripažinus, kad sutartis buvo nutraukta nesant tam teisinio pagrindo, šalys būtų sugrąžintos į iki sutarties nutraukimo buvusią padėtį, t. y. privalėtų sutartį vykdyti, atitinkamai, mažinant pagal taikos sutartį pareiškėjai mokėtiną sumą.

6. Kaip matyti iš CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, teismas turi teisę atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, kai paaiškėja, jog dėl taikos sutarties vykdymo tarp šalių yra kilęs ginčas. Todėl teismas privalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, pasiūlyti pareiškėjai kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kuriame būtų peržiūrėtos taikos sutarties sąlygos, atsižvelgiant į galimą netinkamą sutarties vykdymą. Tokiu būdu, taikos sutarties sąlygų vykdymas nekeltų tarp šalių ginčo ir galėtų būti išduodamas vykdomasis raštas toms sumoms, dėl kurių tarp šalių nekyla ginčo.

Atsiliepimas

7. Pareiškėja atsiliepime prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti.

8. Taikos sutartimi apeliantas neapsiribojo atlikti skolos dengimą vien sutarties pagrindu atsirasiančiais įsipareigojimais. Taikos sutarties 4.2. punktas numatė du būdus kaip apeliantas vykdys savo įsipareigojimus. Visą skolą apeliantas privalėjo sumokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d., o mokėjimas galėjo būti atliktas tiek piniginiais mokėjimai, tiek įskaitant atliktų darbų (paslaugų) piniginę vertę pagal sutartį ar kitas sutartis. Visa skola numatytu terminu nebūtų grąžinta vien įskaitant atliktų darbų (paslaugų) piniginę vertę pagal sutartį.

Šalies argumentai

9. Jeigu būtų pateiktas ieškinys dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tai nesudarytų pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ar panaikinti skundžiamą nutartį, nes nėra ginčo dėl to, kad egzistuoja apelianto įsipareigojimas pareiškėjai. Be to, jau yra suėjęs skolos sumokėjimo terminas (t. y. 2015 m. gruodžio 31 d.), dėl ko visa skola privalo būti grąžinta ir pripažinus sutarties nutraukimą negaliojančiu, šalys nebūtų grąžintos į pradinę padėtį. Ieškinio dėl vienašalio sutarties nutraukimo tenkinimo atveju apeliantas galimai įgytų tik savarankišką reikalavimo teisę ir galėtų reikalauti iš pareiškėjos sumokėjimo už suteiktas paslaugas, jei tokios būtų suteiktos. Iki pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, apeliantas neginčijo sutarties nutraukimo, nors ji nutraukta dar 2015 m. rugpjūčio 28 d. Todėl tokie veiksmai yra apelianto gynybinė pozicija.

10. Sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2015 m. rugpjūčio 28 d., o visos skolos sumokėjimo terminas suėjo 2015 m. gruodžio 31 d. Todėl maksimali suma, kuri galėjo būti sudengta, mažinant skolos likutį, tuo atveju, jei sutartis nebūtų nutraukta, iki 2015 m. gruodžio 31 d. būtų sudariusi 9 731,24 Eur (už 2015 m. rugsėjį – 2 432,81 Eur, spalį – 2 432,81 Eur, lapkritį – 2 432,81 Eur, gruodį – 2 432,81 Eur). Taigi, nors pareiškėja kategoriškai nesutinka su apelianto išdėstytais argumentais ir motyvais, maksimali kvestionuotina suma galėtų sudaryti tik 9 731,24 Eur, bet jokiu būdu ne 91 655,85 Eur.

11. Dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (skolos likučio) ginčo nėra. Tokiu būdu visiškai nesuprantama, kodėl ir dėl kokių priežasčių teismas turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą bei pasiūlyti apeliantui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jei dėl skolos sumos ir jos dydžio tarp šalių ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

13. Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 5 d. nutartimi buvo patvirtinta pareiškėjų UAB „ASK linija“ ir UAB „Manfula“ taikos sutartis. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, jos šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Teismo sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne) išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) sutartyje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1777/2013, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1359/2014; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1859/2014). Byloje nėra ginčo dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies – 91 655,85 Eur likučio. Tačiau apeliantas nesutinka su taikos sutarties 4.2 punkto aiškinimu ir taikymu bei nurodo, kad pareiškėja pati pažeidė sutarties sąlygas, vienašališkai nutraukdama 2010 m. gegužės 12 d. techninės priežiūros darbų atlikimo sutartį Nr. 2010-023-TH/10/15, todėl teismas turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą bei išaiškinti teisę kreiptis dėl teismo nutarties peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

14. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas tik atnaujinus procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad proceso atnaujinimo pagrindu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tarp UAB „ASK linija“ ir UAB „Manfula“ 2010 m. gegužės 12 d. sudarytos sutarties Nr. 2010-023-TH/10/15 nutraukimo, todėl taikos sutarties sąlygos turėtų būti peržiūrimos proceso atnaujinimo tvarka. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010). Apeliantas nenurodė nei vieno CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo, kuris sudarytų prielaidą, jog 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, patvirtinant pareiškėjų taikos sutartį, buvo padaryta esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, todėl šiuo aspektu apelianto atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

16. Pagal taikos sutarties 4.2. punktą, apeliantas sutartą 111 871,03 Eur žalos atlyginimą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad UAB „Manfula“ kiekvieną mėnesį vadovaujantis tarp UAB „ASK linija“ ir UAB „Manfula“ 2010 m. gegužės 12 d. sudarytos sutarties Nr. 2010-023- TH/10/15 pagrindu įgyja (įgis) reikalavimo teises į tam tikras pinigų sumas (ši suma kiekvieną mėnesį skiriasi) bei išrašo PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas ir/ar atliktus darbus, tai šalių susitarimu likusi mokėtina žalos atlyginimo suma – 111 871,03 Eur – be jokio atskiro UAB „Manfula“ informavimo, pranešimo ar pareiškimo kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną bus mažinama kiekvieną mėnesį UAB „Manfula“ įgytos reikalavimo teisės ir/ar išrašytų sąskaitų suma. Šiame punkte aprašyta žalos atlyginimo tvarka galioja ne tik tuo atveju, kai UAB „Manfula“ įgis reikalavimo teises 2010 m. gegužės 12 d. sudarytos sutarties Nr. 2010-023-TH/10/15 pagrindu, tačiau ir visais kitais atvejais ir pagrindais, kuomet UAB „Manfula“ įgis reikalavimo teisę į UAB „ASK linija“.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje nurodytą taikos sutarties 4.2. punkto formuluotę, nesutinka su apeliantu, kad šiuo punktu šalys sutarė, jog skola bus mažinama kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną išimtinai tik įskaitymu (CK 6.131 straipsnis) jo reikalavimo teisės pagal 2010 m. gegužės 12 d. sutartį Nr. 2010-023-TH/10/15. Atlikus paskaičiavimus remiantis šios sutarties 2.1. punktu (b. l. 7) matyti, kad apelianto atliktų darbų kaina per mėnesį negali būti didesnė kaip 8 400 Lt (2 432,81 Eur) be PVM. Vadinasi, apeliantas per taikos sutarties įvykdymo 9 mėn. terminą, t. y. nuo 2015 m. kovo 2 d. (taikos sutarties 10 p.) iki 2015 m. gruodžio 31 d., nebūtų įgijęs sutartos grąžinti 111 871,03 Eur sumos, nes ji sudarytų tik 21 895,29 Eur (2 432,81 Eur x 9 mėn.) + PVM. Šalys susitarė dėl skolos mažinimo ir visais kitais atvejais ir pagrindais, kuomet UAB „Manfula“ įgis reikalavimo teisę į UAB „ASK linija“, todėl sieti skolos mažinimą tik su 2010 m. gegužės 12 d. sutartimi Nr. 2010-023-TH/10/15 yra neteisinga. Bet visais atvejais, nepriklausomai nuo 4.2 punkte nurodytos žalos atlyginimo sumokėjimo tvarkos, apeliantas atsiskaityti visiškai privalėjo iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjas būtent nuo šios datos įgijo teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl žalos atlyginimo priverstinio išieškojimo.

18. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne) išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Byloje ginčo dėl apelianto neįvykdytų įsipareigojimų (skolos) dydžio nebuvo. Pareiškėja su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį kreipėsi (2016 m. sausio 20 d.) jau pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2015 m. gruodžio 31 d.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Pareiškėja UAB „ASK linija“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 564,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja nurodo, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ji patyrė 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o Rekomendacijose nurodyta maksimali suma - 294,04 Eur (735,1 x 0,4) (8.16 punktas), todėl šios išlaidos laikomos pagrįstomis. Pareiškėja nurodo, kad už ginčo klausimu suteiktą konsultaciją, trukusią 1 val. 20 min., ji patyrė 101 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau Rekomendacijose nurodyta maksimali suma už 1 val. – 73,51 Eur (735,1 x 0,1), todėl šios išlaidos mažinamos iki 73,51 Eur (8.19 ir 9 punktai). Pareiškėja nurodo, kad už parengtą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ji patyrė 75,66 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau Rekomendacijose nurodyta maksimali suma – 73,51 (735,1 x 0,1), todėl šios išlaidos mažinamos iki 73,51 Eur (8.17 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš bylą pralaimėjusios apeliantės priteisiamos 437,02 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijų 8.16, 8.17, 8.19 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „ASK linija“ 437,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalė Burdulienė