- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-311-381/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00132-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Antano Rudzinsko, Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3014-910/2018 pagal I. A. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – „If P&C Insurance“ AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, išvadą teikianti institucija – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. A. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – Santaros klinikos) priteisti 50 000 Eur neturtinei ir 100 000 Eur turtinei žalai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginti.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. kovo 9 d. patyrė kairės rankos riešo traumą. 2012 m. kovo 28 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau – RVUL) jai buvo atlikta operacija, tačiau rankos riešo būklė negerėjo, ieškovė vis labiau jautė nuolatinius skausmus, buvo būtina neurologo konsultacija, ar nėra užspausto nervo operuotoje vietoje. 2015 m. gegužės 27 d. ieškovė gavo siuntimą neurologo konsultacijai Santaros klinikose. 2015 m. liepos 10 d. ieškovę konsultavo neurologė I. S., paskyrė elektroneuromiografijos (toliau – ENMG) tyrimą, kuris parodo ne tik periferinių nervų, bet ir raumenų pažeidimus, tačiau vietoje šio tyrimo ieškovei 2015 m. rugpjūčio 14 d. atlikta elektroneurografija (toliau – ENG), parodanti tik periferinių nervų pažeidimus. Ieškovės nuomone, tik paskirtas ENMG tyrimas galėjo nustatyti tikrąją skausmo priežastį, tačiau gydytoja I. S. sąmoningai neatkreipė dėmesio į šią klaidą ir užuot pakartotinai nukreipusi ją atlikti ENMG tyrimą, nukreipė į konsiliumą, kuriame prof. G. K., tuometis Santaros klinikų Neurologijos centro direktorius, rekomendavo ieškovei tik stipriai veikiančius antidepresantų grupės vaistus didelėmis dozėmis, nors to ieškovei visiškai nereikėjo. Ieškovės įsitikinimu, skiriant antidepresantus, siekta ją apsvaiginti, kad nebūtų pajėgi ieškoti tiesos dėl kairės rankos riešo teisingos diagnozės. Vėliau ieškovė sužinojo, kad Santaros klinikų neurologė I. S. yra ją operavusio gydytojo mikrochirurgo S. S. žmona. Ieškovės teigimu, Santaros klinikų gydytojai I. S. ir G. K. siekė nuslėpti tiesą apie jos rankos riešo operaciją netinkamai atlikusio RVUL mikrochirurgo S. S. klaidas ir jo tyčia neteisingai nurodytą diagnozę. Ieškovė taip pat nurodė, kad, remdamasi konsiliumo išvadomis, neurologė I. S. nustatė diagnozę M79.64 – galūnės skausmas, plaštaka. Ši diagnozė tik konstatavo skausmus kairės rankos riešo srityje, bet jų nepaaiškino. Nesutikdama su šia diagnoze, ieškovė 2015 m. spalio 20 d. kreipėsi į Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus vedėją dėl pakartotinio konsiliumo. Prieš konsiliumą 2015 m. lapkričio 5 d. jai buvo pakartotinai atlikta ENG, bet ne ENMG, tą pačią dieną sušauktas pakartotinis konsiliumas, po kurio jai tik padidinta antidepresantų dozė nuo 10 mg iki 150 mg, skiriant amitriptiliną – stipriai veikiantį antidepresantą, kurio jai visai nereikėjo.
3. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovė nurodė, kad Santaros klinikose jai suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos: gydymas netaikytas, neatlikta ENMG, skirti visiškai nereikalingi vaistai – antidepresantai, neatlikta magnetinio rezonanso tomografija, kuri turėjo atskleisti tikrąją ligą. Ieškovės teigimu, skausmai nepraėjo, toliau blogėjo kairės rankos riešo būklė, diagnozė liko neatskleista, neišsiaiškinta skausmų priežastis, dėl skirtų psichotropinių vaistų ji prarado pasitikėjimą medikais ir bijo operacijos, nes gali būti „užmigdyta amžiams“. Pasak ieškovės, dėl to ji atsisakė operacijos pas gydytoją D. J., nors šiuo gydytoju pasitiki, bet operacijos metu dalyvaus ir kiti gydytojai, todėl ieškovė nėra tikra, kad vienas iš jų nesuleis jai per didelės vaistų dozės tam, kad „užmigdytų amžiams“.
4. Remdamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3, 5, 13, 24 straipsniais, ieškovė prašo priteisti jai neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur suma, taip pat 100 000 Eur turtinės žalos, nes jai reikalingas užsienio specialistų, psichologų gydymas, kad atgautų pasitikėjimą Lietuvos medikais, kurį prarado dėl gydytojų I. S. ir G. K. veiksmų.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pažymėjo, kad 2017 m. spalio 23 d. su skundu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), tačiau ši komisija 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimu Nr. PŽK-2-969 informavo, kad pareiškimo iš esmės nenagrinės, nes neva pakartotinai skundžiamos tos pačios paslaugos. Ieškovės teigimu, tokia Komisijos pozicija nepagrįsta, nes 2017 m. spalio 23 d. skundas netapatus – ankstesnis ieškovės kreipimasis į Komisiją buvo dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų RVUL, o 2017 m. spalio 23 d. skundas paduotas dėl Santaros klinikų nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Santaros klinikos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos – nesikreipė nei į Santaros klinikas, nei į Komisiją dėl ieškiniu skundžiamų Santaros klinikose suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl jos ieškinys neturėjo būti priimtas.
7. Atsakovės nuomone, ieškovės samprotavimai prieštarauja medicinos mokslui. ENMG tyrimas apima raumenų ir nervų bioelektrinių procesų tyrimą ir registravimą. Jo metu registruojami ir vertinami elektriniai procesai, vykstantys raumenyse, periferinių nervų aksonuose, neuroraumeninėje jungtyje. Pagrindiniai ENMG tyrimo metodai yra elektromiografija (EMG, raumenų tyrimas), elektroneurografija (ENG, nervinio impulso laidumo tyrimas) ir neuroraumeninės jungties tyrimas ritminės stimuliacijos būdu. Yra ir daugiau įvairių tyrimų (vienos skaidulos elektroneurografija, tiesioginė raumens stimuliacija ir pan.). Remiantis įprasta klinikine praktika, dėl tyrimo metodo ir jo apimčių nusprendžia tyrimą atliekantis gydytojas, bet ne pacientas. Santaros klinikose ieškovei buvo atlikti visi reikalingi neurofiziologiniai tyrimai. ENG tyrimo metu nustatomas periferinių nervų pažeidimas. ENG visada yra pirmo pasirinkimo tyrimas, kai įtariamas periferinio nervo pažeidimas. Taip pat šis tyrimas atliekamas įtariant raumenų ligas. EMG tyrimas leidžia patvirtinti raumens pažeidimą, tačiau, jeigu ENG tyrimas be pakitimų, taip pat jei nėra klinikinių duomenų, būdingų raumens pažeidimui, t. y. raumens atrofijos, EMG tyrimas neinformatyvus. Dėl to ieškovei tyrimai buvo paskirti tinkamai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę. Neurofiziologinių tyrimų praktika Santariškių klinikose pagrįsta Europos bei JAV neurofiziologinių tyrimų rekomendacijomis.
8. Dėl vaisto amitriptilino atsakovė nurodė, kad triciklių antidepresantų (amitriptilino), kurį ieškovei skyrė Santaros klinikų gydytoja, reikšmė gydant lėtinį skausmą pagrįsta ilgamete klinikine patirtimi bei klinikiniais tyrimais. Remiantis Europos rekomendacijomis, šie vaistai rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo vaistai įvairios kilmės lėtiniam neuropatiniam skausmui malšinti. Amitriptilinas skiriamas kaip pirmo pasirinkimo vaistas lėtiniam skausmui gydyti, o ne kaip antidepresantas ar „slopinantis“, kaip neteisingai nurodo ieškovė. Tai visame pasaulyje priimta praktika, užfiksuota ir tarptautinėse skausmo gydymo rekomendacijose. Šie vaistai, skiriant mažesnėmis dozėmis, skiriami lėtiniam skausmui gydyti. Didesnėmis dozėmis jie slopina depresijos simptomus. Šiuo metu amitriptilinas labai plačiai naudojamas skausmui gydyti ir beveik ar visai nenaudojamas depresijai gydyti. Šis vaistas ieškovei skirtas skausmui, o ne depresijai, kurios gydytojas neurologas nediagnozuoja, gydyti. Amitriptilino dozė titruojama – vaistas skiriamas pradedant nuo mažų dozių, didinant pagal poveikį skausmui ir toleravimą iki didžiausios (150 mg) dozės. Ieškovei vaistas taip ir paskirtas. Be to, Antakalnio poliklinikos 2015 m. gegužės 27 d. siuntime nurodyta, kad ieškovei jau buvo skirtas gydymas amitriptilinu 10 mg N50 1 tabletę per dieną, didinti dozę iki 50 mg dienai (25 mg 2 kartus per dieną).
9. Atsakovės nuomone, ieškovei Santaros klinikose buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, nustatyta teisinga diagnozė. Jai patikslinti organizuoti du konsiliumai, kuriuose dalyvavo kvalifikuoti medicinos specialistai, ieškovei skirtas adekvatus gydymas. Ieškovė nepateikė jokių mediciniškai pagrįstų įrodymų dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat neįrodė dėl Santaros klinikų gydytojų veiksmų patirtos žalos. Ieškovės pageidavimas sveikatos priežiūros paslaugas gauti tik užsienyje niekaip nesusijęs su atsakovės pareiga apmokėti tokias paslaugas, net ir nustačius Santaros klinikų kaltę, nes paslaugų teikimo ieškovei tik užsienio sveikatos priežiūros įstaigose būtinybė grindžiama tik ieškovės pageidavimu, nėra mediciniškai pagrįsta, be to, jokiais įrodymais nepagrįstas ir ieškovės nurodomas turtinės žalos dydis. 2017 m. vasario 13 d. ieškovė Santaros klinikoms pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog 2017 m. gegužės 18 d. jai paskirtos kairės rankos riešo operacijos atsisako ne dėl nepasitikėjimo gydytojais, o dėl sudėtingos socialinės padėties, taip pat kad jai priimtina kitokia operacija, kuri, ieškovės manymu, gali būti atliekama tik Vokietijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovės I. A. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės Santaros klinikų naudai 953,92 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Šalies argumentai
11. Teismas nurodė, kad ieškovė 2017 m. spalio 23 d. pareiškimu kreipėsi į Komisiją, nurodydama, kad Santaros klinikų gydytojai neurologai suteikė jai nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau Komisija be pagrindo neišnagrinėjo šio ieškovės pareiškimo, nepagrįstai laikydama, jog pareiškimas tapatus 2017 m. vasario 14 d. pareiškimui, kuris buvo teiktas dėl RVUL veiksmų. Teismas, įvertinęs susidariusią situaciją ir tai, kad Komisija, įtraukta į bylą kaip išvadą teikianti institucija, išnagrinėjo ieškovės 2017 m. spalio 23 d. pareiškimą ir 2018 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 56-39, kuriame konstatavo, kad dėl Santaros klinikose ieškovei teiktų skundžiamų sveikatos priežiūros paslaugų žala jai nepadaryta, padarė išvadą, kad ieškovė laikėsi įstatymo nustatytos privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir kadangi Komisija priėmė jai nepalankų sprendimą, ginčas tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir ieškovės nagrinėtinas teisme iš esmės.
Atsiliepimas
12. Teismas, įvertinęs tai, kad Santaros klinikos atsiliepime į ieškinį, remdamosi medicinos mokslo šaltiniais, pagrindė, kodėl ieškovei nebuvo būtina atlikti ENMG tyrimą ir kodėl ieškovės atveju pakako ENG, o ieškovė prašyti atlikti ekspertizę atsisakė ir savo teiginius dėl Santaros klinikų gydytojų neurologų netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų iš esmės grindė savo nuomone, susiformavusia ieškant informacijos internete, konstatavo, kad ieškovė nepateikė į bylą medicinos mokslo žiniomis pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų jos poziciją dėl jai būtinų, tačiau Santaros klinikų neurologų nepaskirtų tyrimų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad gydytojai specialistai konsultacijas teikia pagal savo kompetenciją. Ieškovė atvyko konsultuotis pas Santaros klinikų neurologus, turėdama Antakalnio poliklinikos gydytojos siuntimą diagnozei patikslinti, ir gydytojai neurologai suteikė konsultacijas, atliko reikalingus tyrimus bei diagnozę nustatė savo kompetencijos ribose. Pagal gydymo paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus siuntimą konsultuotis pas gydytoją ortopedą–traumatologą ieškovė galėjo gauti iš šeimos gydytojo, vykdančio jos sveikatos priežiūrą Antakalnio poliklinikoje, arba šios gydymo įstaigos gydytojo specialisto, todėl ieškovės poziciją, kad ją konsultavę Santaros klinikų neurologai turėjo jai duoti siuntimą gydytojo ortopedo–traumatologo konsultacijai, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, teigdama, jog amitriptilinas jai paskirtas netinkamai, rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone, nepateikdama jokių medicinos mokslo ar praktikos žiniomis pagrįstų įrodymų, o atsakovė, remdamasi medicinos srities šaltiniais, paaiškino, kad triciklių antidepresantų (amitriptilino) reikšmė gydant lėtinį skausmą pagrįsta ilgamete klinikine patirtimi bei klinikiniais tyrimais. Pagal Europos medicinos praktikos rekomendacijas šie vaistai rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo vaistai įvairios kilmės lėtiniam neuropatiniam skausmui malšinti. Amitriptilino dozė titruojama – vaistas skiriamas pradedant nuo mažų dozių, didinant pagal poveikį skausmui ir toleravimą iki didžiausios (150 mg) dozės, todėl ieškovės teiginius, kad Santaros klinikų gydytojų neurologų konsiliumas jai be pagrindo skyrė gydymą amitriptilinu, be to, šios vaisto dozę padidino iki maksimalios – 150 mg per dieną, teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Santaros klinikų gydytojų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog normaliai jautrus, atidžiai savo sveikata besirūpinantis žmogus, manydamas, jog dviejų–trijų gydytojų suteiktos konsultacijos buvo netinkamos, prarastų pasitikėjimą visais Lietuvos gydytojais ir įgytų tokią psichologinę baimę, kad atsisakytų bet kokių sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir žalos fakto. Kadangi ieškovė neįrodė visų trijų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kurias įrodyti pareiga tenka būtent žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui, teismas ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė I. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai ieškovės paaiškinimus vertino kaip subjektyvią nuomonę, nors šalies paaiškinimai turi būti vertinami kaip įrodymai byloje.
16.2. Teismas nepaaiškino ir nevertino aplinkybių, susijusių su ENMG tyrimo, kuris galėjo nustatyti tikrąją skausmo priežastį, neatlikimu. Teismas nepagrindė, nenurodė, kokio teisės akto pagrindu šio tyrimo skyrimas nepatenka į gydytojų kompetencijos ribas. Laiku nustačius diagnozę, kairės rankos riešo sąnarį dar būtų buvę galima išgelbėti atliekant ne artrodezės, o artroskopijos operaciją.
16.3. Didelė antidepresantų dozė buvo paskirta be reikalo, dar nenustačius diagnozės, kas yra pražūtinga. Jei ieškovė būtų vartojusi visą šio vaisto dozę, dėl nuolatinio apsvaigimo būtų praradusi skausmo pojūtį ir neieškojusi tikrosios skausmo priežasties, kas galėjo lemti kairės rankos praradimą.
16.4. Ieškovei buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. gydymas netaikytas, neatliktas ENGM tyrimas, išrašyti nereikalingi vaistai, neatliktas kompiuterinis tomografinis rezonansas, ji nenukreipta pas gydytoją specialistą. Skausmai nepraėjo, kairės rankos riešo būklė toliau blogėjo, diagnozė liko neatskleista, neišsiaiškinta skausmų priežastis. Dėl paskirtų vaistų ieškovė prarado pasitikėjimą Lietuvos medikais. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, nepakankamai jas įvertino.
16.5. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Ieškovė gyvena tik iš neįglumo pensijos ir socialinės pašalpos, kurios dydis 122 Eur, ieškovei skirta antrinė teisinė pagalba, todėl priteistos sumos ji negalės sumokėti.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Santaros klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovės I. A. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas savo sprendime teisingai įvertino atsakovės argumentus, susijusius su ieškovei paskirtu ir atliktu tyrimu. Pacientei buvo atliktas ENMG tyrimas, taikant vieną šio tyrimo metodą (ne tyrimą) – elektroneurografiją (ENG). Teismas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metodą ir apimtis parenka tyrimą atliekantis gydytojas, o ne pacientas. Ieškovės pateikta subjektyvi nuomonė bei neprofesionalus jai taikyto gydymo metodo vertinimas negali būti tinkamai bei pakankamas pagrindas pripažinti netinkamo tyrimo atlikimą.
17.2. Vaistai ieškovei buvo paskirti Santaros klinikų konsiliumo pagal medicinines indikacijas bei tinkamos dozės. Ar laikytis konsultanto ar konsiliumo rekomendacijų, sprendžia gydantis gydytojas, o ne pacientas.
17.3. Ieškovės samprotavimai dėl jai teiktų medicinos paslaugų apimties, pobūdžio prieštarauja medicinos paslaugų teikimo Lietuvoje tvarkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtintu Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašu, paciento ištyrimo ir gydymo planą sudaro bei specialistų konsultacijoms siunčia gydantis (šeimos) gydytojas. Santaros klinikų Konsultacinės poliklinikos konsultantai savo kompetencijos ribose teikia konsultacijas siuntusiam pacientą gydytojui dėl jo siuntime suformuluotų klausimų bei nustato diagnozę savo kompetencijos ribose. Atsižvelgdamas į konsultacines išvadas, tolimesnį paciento gydymą organizuoja gydantis gydytojas, o ne konsultantas. Pacientė atvyko į Santaros klinikas VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojos siuntimu gydytojo neurologo konsultacijai. Siuntime gydytoja suformulavo tikslą – konsultuoti dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo taktikos. Vykdant siuntime suformuluotą pavedimą, ieškovei atvykus pas gydytoją neurologą, šis pacientei paskyrė reikalingus tyrimus, juos atlikus ieškovei buvo nustatyta diagnozė bei rekomenduotas gydymas, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl nepaskirtų tyrimų bei tikrosios diagnozės nenustatymo prieštarauja nustatytai sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkai. Gydytoja konsultantė I. S. jos kompetencijos ribose nustatė ieškovei diagnozę – galūnės skausmas, plaštaka, kodas – M79.64, kuri yra oficiali.
17.4. Paciento ištyrimas vykdomas vadovaujantis principu – nuo paprastų prie sudėtingų metodų. Magnetinio rezonanso tyrimas yra vienas iš sudėtingiausių tyrimo metodų, naudojamų pagrįstu gydytojo sprendimu, bet ne paciento pageidavimu, šis tyrimas susijęs su paciento radiacine apšvita, todėl be pagrindo nenaudojamas.
17.5. Byloje nėra jokių objektyviais medicinos duomenimis pagrįstų įrodymų, kad ieškovės riešo būklė pablogėjo. Priešingai, iš į bylą pateiktos 2018 m. Darbingumo lygio nustatymo pažymos matyti, kad panaikinta 2016 m. darbingumo lygio pažymoje nurodyta diagnozė – peties ir plaštakos sindromas, taigi pacientės būklė pagerėjo. Be to, vien vaisto skyrimas vargu ar gali sukelti apeliantės nurodomas pasekmes – nepasitikėjimą visais Lietuvos medikais, tuo labiau, kad ieškovė nurodė, kad amitriptilino nevartojo. Tą patį vaistą buvo skyrusi ir Antakalnio poliklinikos gydytoja 2015 m. gegužės 27 d. konsultacijos metu, tačiau ieškovė jokių pretenzijų šiai gydytojai neturėjo. Pati apeliantė atsisakė ir šiuo metu atsisako gydymo, todėl turi prisiimti esamas bei galimas neigiamas pasekmes sveikatai.
17.6. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl gaunamų pajamų dydžio. Teismo informavimas, jog išlaidų susimokėti negalės, nėra teisiškai reikšmingas. Įstatymas nenumato galimybės atleisti šalį, kurios ieškinys buvo atmestas, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tuo pagrindu, kad jos gaunamos pajamos yra nepakankamos. Asmuo, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, turi įvertinti visas aplinkybes, galimas neigiamas jam pasekmes (finansinius nuostolius), susijusius su bylinėjimosi procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2012 m. kovo 9 d. patyrė kairės rankos stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje. Dėl nepatenkinamos lūžgalių padėties 2012 m. kovo 28 d. ieškovei RVUL atlikta operacija – kairiojo stipinkaulio osteosintezė plokštele. 2013 m. vasario 12 d. atlikta plokštelės eliminacija. Ieškovei taikytas reabilitacinis gydymas. Ieškovei skundžiantis nepraeinančiu skausmu, Antakalnio poliklinikos gydytoja neurologė paskyrė vaistų – „Amitriptillini“ 10 mg N50 vieną kartą per parą (didinant iki 50 mg du kartus per parą) ir 2015 m. gegužės 27 d. išrašė siuntimą į Santaros klinikų Konsultacinę polikliniką gydytojo neurologo konsultacijai dėl diagnozės (kompleksinio regioninio skausmo sindromo kairėje rankoje (I tipo?), G58.11) patikslinimo ir gydymo taktikos.
20. Santaros klinikų Konsultacijų poliklinikoje ieškovę konsultavo gydytoja neurologė I. S.. 2015 m. liepos 10 d. konsultacijos metu paskirti tyrimai: klinikinio fiziologo konsultacija ir elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimas dėl kairės rankos nervų pažeidimo, taip pat radiologo konsultacija ir abiejų plaštakų rentgenas dėl osteoporozės.
21. 2015 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei atlikta elektroneurografija (ENG). Tyrimo metu nervų pažeidimų nenustatyta (kairės rankos motoriniai ir sensoriniai nervai, F bangos – norma). 2015 m. liepos 16 d. ieškovei atliktas rentgeno tyrimas. Tyrimo išvada: būklė po sugijusio kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžio; neženkliai išreikšta periartikulinė ir kairiojo riešo kaulų osteoporozė; kairiojo riešo sąnario, beprasidedantys pirštų sąnarių artroziniai pakitimai, kairiojo I KMK (karpo-meta-karpalinio) sąnario artrozė.
22. Ieškovės diagnozei patikslinti 2015 m. rugsėjo 8 d. suorganizuotas Santaros klinikų neurologų konsiliumas, susidedantis iš Santaros klinikų Neurologijos centro direktoriaus profesoriaus G. K., gydytojos neurologės I. S. ir Nervų ligų skyriaus vedėjo V. K.. Konsiliumo metu, įvertinus ieškovės nusiskundimus, anamnezę, objektyvią pacientės būklę, tyrimų rezultatus, nustatyta, kad pacientės skausmai nesusiję su periferinių nervų ar autonominių skaidulų pažeidimu; duomenų už kompleksinio regioninio skausmo sindromą nėra; skausmai gali būti susiję su buvusia trauma ir potrauminiais sąnarių ir kaulų pokyčiais. Rekomenduojamas gydymas amitriptilinu (po 10 mg 2 kartus per dieną).
23. 2015 m. rugsėjo 8 d. išraše iš ieškovės medicininių dokumentų, skirtame Antakalnio poliklinikai, nurodyta klinikinė diagnozė – būklė po sugijusio stipinkaulio distalinio galo lūžio; skausminis sindromas; neženkliai išreikšta periartikulinė ir kairiojo riešo kaulų osteoporozė; kairiojo riešo sąnario, beprasidedantys pirštų sąnarių artroziniai pakitimai, kairio IKMK sąnario artrozė. Pagrindinė diagnozė – M79.64 (TLK-10-AM). Rekomenduojama vartoti 10 mg amitriptilino 2 kartus per dieną. Paūmėjus skausmui kreiptis į Santaros klinikų Skausmo kliniką konsultacijai.
24. Ieškovės prašymu 2015 m. lapkričio 5 d. jai pakartota elektroneurografija (ENG). Nustatyta, kad būklė – be pakitimų, be dinamikos, lyginant su 2015 m. rugpjūčio 14 d. tyrimu; F bangų latencija n. medianus ir n. ulnaris normali.
25. 2015 m. lapkričio 5 d. pakartotinio konsiliumo metu, įvertinus ieškovės nusiskundimus, anamnezę, objektyvią pacientės būklę, tyrimų rezultatus, suformuluota galutinė diagnozė – padariniai po sugijusio kairiojo stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje su poslinkiu (2012 m. kovo 9 d.); lėtinio skausmo sindromas; neženkliai išreikšta periartikulinė ir kairiojo riešo kaulų osteoporozė; kairiojo riešo sąnario, beprasidedantys pirštų sąnarių artroziniai pakitimai, kairio IKMK sąnario artrozė. TLK kodas M79.64. Rekomenduojamas gydymas amitriptillinu 10 mg du kartus per dieną, pamažu didinant dozę iki terapinio efekto ar didžiausios toleruojamos dozės (maksimali paros dozė 150 mg); „Etoricoxibi“ 90 mg vieną kartą per dieną, N14; reabilitacijos priemonės.
26. Ieškovės nuomone, Santaros klinikose jai suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – neatlikti reikiami tyrimai, paskirti nereikalingi vaistai, nenustatyta tikroji diagnozė, kurią vėliau jai nustatė gydytojas D. J. – M.84.84 netaisyklingai sugijęs kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kairiojo riešo potrauminė artrozė. Dėl netinkamai suteiktų paslaugų ieškovė nebepasitiki Lietuvos medikais, jai toliau tenka kęsti riešo skausmus. Nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovei Santaros klinikose buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde laikosi savo pozicijos, kad Santaros klinikų gydytojai teikė nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dėl kurių ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės
27. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnis). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
28. Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų nustatymo kriterijus, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Šio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę taikyti specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
29. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Tačiau sveikatos priežiūros srityje tikslių kriterijų, reikalavimų arba, kitaip tariant, veiksmų standarto, kuriuo gydytojas turėtų vadovautis kiekvienoje konkrečioje situacijoje, teisės aktai paprastai nenustato ir negali nustatyti, o reikalauja suteikti tinkamo rūpestingumo laipsnio paslaugas, atitinkančias gydytojo profesijos reikalavimus. Teisės aktai negali tiksliai sureguliuoti visų gydytojo veiksmų pirmiausia dėl to, kad situacijų, kuriomis gydytojas veikia, konkrečių pacientų ypatumai, galima ligos perspektyva ir panašios aplinkybės yra skirtingos, todėl neįmanoma sukurti bendro gydytojo elgesio modelio, tinkamo visais atvejais. Tačiau kuo siauresnė ir labiau specializuota yra profesionalo veiklos sritis, tuo aukštesni jam keliami reikalavimai; iš gydytojo, kuris yra tam tikros srities specialistas, reikalaujama ne tik atitikti protingo, patyrusio ir sąžiningo gydytojo standartą, bet ir atitikti būtent tos specialybės protingo, patyrusio ir sąžiningo gydytojo standartą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
30. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad gydytojo reikiamas rūpestingumas gali būti nustatytas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kuriomis jis veikė, nes rūpestingumo sąvoka yra informatyvi tik tokiu atveju, kai yra žinoma, su kokia problema buvo susidurta konkrečioje situacijoje. Teismo pareiga, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, yra nustatyti, kokia medicinos praktika buvo protinga ir pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis, ar gydytojas veikė kaip protingas ir rūpestingas tos specialybės gydytojas tokiomis aplinkybėmis. Gydytojo veiksmai turi būti vertinami objektyviai pagal sąžiningo gydytojo, kuris turi reikiamas medicinos srities ir specialybės žinias, įgūdžius bei sugebėjimą priimti tinkamus sprendimus, veiksmų standartą, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis veikė, todėl gydytojas atsako už nerūpestingumą, kai jis neišvengia žalos, kurios, veikdamas tinkamai, būtų išvengęs.
32. Nagrinėjamu atveju apeliantė neteisėtais Santaros klinikų gydytojų veiksmais įvardija reikiamų tyrimų neatlikimą, netinkamų vaistų paskyrimą ir diagnozės nenustatymą (netinkamą nustatymą).
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai ir kaip patikimesni gali būti vertinami teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).
34. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas vertino ieškovės teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, tačiau ieškovė savo argumentų apie galimai nekokybiškai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nepagrindė jokiais rašytiniais medicinos mokslo žiniomis pagrįstais įrodymais, savo poziciją grindė iš esmės savo subjektyvia nuomone, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės išsakytos nuomonės nelaikė įrodymu, sudarančiu pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus, ir rėmėsi byloje esančiais rašytiniais medicininiais įrodymais.
35. Šiuo atveju ieškovė klaidingai teigia, jog jai nebuvo atliktas gydytojos I. S. paskirtas ENMG tyrimas. Iš Santaros klinikų paaiškinimų apie ENMG tyrimą matyti, kad šis tyrimas gali būti atliekamas keliais pagrindiniais metodais – elektromiografija (EMG) arba elektroneurografija (ENG). Tyrimo metodą parenka atitinkamos srities specialistas, o ne pacientas (ieškovė). Bylos duomenys patvirtina ir ieškovė neneigia, jog jai buvo atlikta ENG. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ENG yra vienas iš ENMG tyrimo metodų, darytina išvada, kad gydytojos I. S. paskirtas ENMG tyrimas ieškovei buvo atliktas. Pažymėtina, kad ENG metodu ENMG tyrimą atliko tiek gydytoja neurologė I. M., tiek gydytoja neurologė A. K., poreikis ENMG tyrimą atlikti ir EMG metodu nenustatytas. Ieškovės pozicija, jog šis tyrimas buvo nepakankamas ir reikėjo atlikti kompiuterinį tomografinį rezonansą, nepagrįsta jokiais įrodymais ir yra prieštaringa, nes vėliau gydytojo D. J. nustatyta diagnozė, su kuria ieškovė sutinka, paremta tų pačių gydytojos I. S. paskirtų tyrimų (ENMG ir rentgenografijos) pagrindu.
36. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės argumentai dėl vaisto amitriptilino netinkamo paskyrimo, taip pat nepagrįsti jokiais medicinos mokslo žiniomis pagrįstais įrodymais. Nors byloje esančiame minėto vaisto pakuotės lapelyje nurodyta, kad amitriptilinas yra triciklių antidepresantų grupės vaistas, skirtas depresijos epizodams gydyti, tačiau Santaros klinikos paaiškino, jog šie vaistai slopina ne tik depresijos simptomus, bet ir mažesnėmis dozėmis skiriami lėtiniam skausmui gydyti. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovei buvo diagnozuotas ir lėtinio skausmo sindromas, pati ieškovė teigia, kad jai nuolat skaudą riešą. Pažymėtina, kad amitriptiliną ieškovės skausmui malšinti buvo paskyrę ne tik Santaros klinikų Konsultacinės poliklinikos gydytojai, bet ir Antakalnio poliklinikos gydytoja bei Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo klinikos gydytoja. Taigi medicininio išsilavinimo neturinčios ieškovės subjektyvi nuomonė apie amitriptilino skyrimo nereikalingumą negali paneigti gydytojų paskirto gydymo tinkamumo. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė minėtus vaistus vartoti atsisakė, taigi pagrindo teigti, kad paskirti vaistai pakenkė ieškovės sveikatai, nėra.
37. Ieškovės teiginiai, jog jai nebuvo nustatyta diagnozė, nes gydytojai nepaaiškino riešo skausmų, taip pat vertintini kaip nepagrįsti. Visų pirma, diagnozė yra ligos nustatymas, o ne jos kilimo priežasčių įvardijimas. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad Santaros klinikose ieškovei buvo nustatyta diagnozė M79.64 (galūnės skausmas, plaštaka). Tai, kad ieškovė su tokia diagnoze nesutinka, nereiškia, jog diagnozė nenustatyta ar nustatyta neteisingai. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išaiškinimais, jog ieškovė atvyko konsultuotis pas Santaros klinikų neurologus, turėdama Antakalnio poliklinikos gydytojos siuntimą diagnozei patikslinti, ir gydytojai neurologai suteikė konsultacijas, atliko reikalingus tyrimus bei diagnozę nustatė savo kompetencijos ribose. Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, medicinos praktika – gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Antakalnio poliklinikoje ieškovei buvo diagnozuotas kompleksinis regioninis skausmo sindromas kairėje rankoje (G58.11), kuris pagal TLK-10-AM yra nervų sistemos liga. Dėl šios diagnozės patikslinimo ieškovė buvo siunčiama pas neurologus, todėl Santaros klinikų neurologai, kaip nervų sistemos ligų gydytojai, konsultavo Antakalnio poliklinikos gydytojus būtent dėl nervų sistemos ligų, t. y. savo kompetencijos ribose. Kadangi Santaros klinikų neurologai neurologinių susirgimų ieškovei nenustatė, pagal turimus duomenis nustatė diagnozę M79.64, pakonsultavo Antakalnio poliklinikos gydytojus siuntime nurodytais klausimais, pareigos siųsti ieškovę pas kitus specialistus neturėjo. Dėl tolimesnio ieškovės ligos diagnozavimo ir gydymo po neurologų konsultacijų turėjo spręsti ir sprendė ieškovei pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, t. y. Antakalnio poliklinikos gydytojai, išdavę ieškovei siuntimą konsultuotis pas Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoją D. J., pagal savo kompetenciją diagnozavusį ieškovei netaisyklingai sugijusį kairiojo stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, kairiojo riešo sąnario potrauminę artrozę (M84.84) (šiai diagnozei ieškovė pritaria).
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, kad atsakovės neteisėti veiksmai teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, neįrodyti. Byloje nenustatyta, kad Santaros klinikų gydytojai buvo nepakankamai atidūs ar nerūpestingi, vertindami ieškovės sveikatos būklę ir jai atliktų tyrimų rezultatus, paskirdami atitinkamą gydymą. Todėl, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, priteisė iš ieškovės Santaros klinikoms 953,92 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ieškovė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki ir tokios bylinėjimosi išlaidų sumos ji nėra pajėgi sumokėti.
40. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, kad teisės aktai nenumato galimybės atleisti šalį, kurios ieškinys buvo atmestas, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tuo pagrindu, kad jos gaunamos pajamos yra nepakankamos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į ieškinį apimtį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, sumažino iš ieškovės priteistiną sumą už atsakovės atsiliepimo į ieškinį parengimą nuo 1 000 Eur iki 600 Eur. Teisėjų kolegija pagrindo papildomai mažinti iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas nenustatė.
41. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę ir į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 000 Eur išlaidas už atliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų naujumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma mažintina iki 400 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (j. a. k. 124364561) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.