- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- e2-3014-910/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.14.8.33.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovei I. A., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovei advokatei R. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – If P&C Insurance AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, išvadą teikianti institucija – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė 2018 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – atsakovė, Santaros klinikos) priteisti 50 000 Eur neturtinei ir 100 000 Eur turtinei žalai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginti.
Ieškovė nurodė, kad 2012 m. kovo 9 d. patyrė kairės rankos riešo traumą. Nors 2012 m. kovo 28 d. buvo atlikta operacija, tačiau rankos riešo būklė negerėjo, ieškovė vis labiau jautė nuolatinius skausmus, buvo būtina neurologo konsultacija, ar nėra užspausto nervo operuotoje vietoje. 2015 m. gegužės 27 d. ieškovė gavo siuntimą neurologo konsultacijai Santaros klinikose. 2015 m. liepos 10 d. konsultavo neurologė I. S., paskyrė elektroneuromiografijos (toliau – ENMG) tyrimą, tačiau vietoje šio tyrimo ieškovei 2015 m. rugpjūčio 14 d. atlikta elektroneurografija (toliau – ENG). Šių dviejų tyrimų klinikinis skirtumas yra toks, kad ENG parodo tik periferinių nervų pažeidimus, o ENMG – ne tik periferinių nervų, bet ir raumenų pažeidimus. Ieškovės nuomone, tik paskirtas ENMG tyrimas galėjo nustatyti tikrąją skausmo priežastį, tačiau gydytoja I. S. sąmoningai neatkreipė dėmesio į šią klaidą. Pasak ieškovės, užuot pakartotinai nukreipusi ją ENMG tyrimui, neurologė I. S. nukreipė į konsiliumą, kuriame prof. G. K., tuometis Santaros klinikų Neurologijos centro direktorius, rekomendavo ieškovei tik stipriai veikiančius antidepresantų grupės vaistus didelėmis dozėmis, o to ieškovei visiškai nereikėjo. Ieškovės įsitikinimu, skiriant antidepresantus, siekta ją apsvaiginti, kad nebūtų pajėgi ieškoti tiesos dėl kairės rankos riešo teisingos diagnozės. Vėliau ieškovė sužinojo, kad Santaros klinikų neurologė I. S. yra ją operavusio gydytojo mikrochirurgo S. S. žmona. Ieškovės teigimu, Santaros klinikų gydytojai I. S. ir G. K. siekė nuslėpti tiesą apie jos rankos riešo operaciją 2012 m. kovo 28 d. netinkamai atlikusio Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės mikrochirurgo S. S. klaidas ir jo tyčia neteisingai nurodytą diagnozę. Ieškovė taip pat nurodė, kad, remdamasi konsiliumo išvadomis, neurologė I. S. nustatė diagnozę M79.64 - galūnės skausmas, plaštaka. Ši diagnozė tik konstatavo skausmus kairės rankos riešo srityje, bet jų nepaaiškino. Nesutikdama su šia diagnoze, ieškovė 2015 m. spalio 20 d. kreipėsi į Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus vedėją dėl pakartotinio konsiliumo. Prieš konsiliumą 2015 m. lapkričio 5 d. pakartotinai atlikta vėl ENG, bet ne ENMG, tą pačią dieną sušauktas pakartotinis konsiliumas. Ieškovės teigimu, jai tik buvo padidinta antidepresantų dozė nuo 10 mg iki 150 mg, skiriant amitriptiliną – stipriai veikiantį antidepresantą, kurio jai visai nereikėjo.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovė nurodė, kad Santaros klinikose jai suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos: gydymas netaikytas, neatlikta ENMG, skirti visiškai nereikalingi vaistai – antidepresantai, neatlikta magnetinio rezonanso tomografija, kuri turėjo atskleisti tikrąją ligą. Ieškovės teigimu, skausmai nepraėjo, toliau blogėjo kairės rankos riešo būklė, diagnozė liko neatskleista, neišsiaiškinta skausmų priežastis, dėl skirtų psichotropinių vaistų ji prarado pasitikėjimą medikais ir bijo operacijos, nes gali būti „užmigdyta amžiams“. Pasak ieškovės, dėl to ji atsisakė operacijos pas gydytoją D. J., nors šiuo gydytoju pasitiki, bet operacijos metu dalyvaus ir kiti gydytojai, todėl ieškovė nėra tikra, kad vienas iš jų nesuleis jai per didelės vaistų dozės tam, kad „užmigdytų amžiams“.
Ieškovė, remdamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3, 5, 13, 24 straipsniais, prašo priteisti jai neturtinę žalą, kurią ji vertina 50 000 Eur suma, taip pat 100 000 Eur turtinės žalos, nes jai reikalingas užsienio specialistų, psichologų gydymas, kad atgautų pasitikikėjimą Lietuvos medikais, kurį prarado dėl gydytojų I. S. ir G. K. veiksmų.
Ieškovė pažymėjo, kad 2017 m. spalio 23 d. su skundu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), tačiau ši komisija 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimu Nr. PŽK-2-969 informavo, kad pareiškimo iš esmės nenagrinės, nes neva pakartotinai skundžiamos tos pačios paslaugos. Ieškovės teigimu, tokia Komisijos pozicija – nepagrįsta, nes 2017 m. spalio 23 d. skundas netapatus – ankstesnis ieškovės kreipimasis į komisiją buvo dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, tuo tarpu 2017 m. spalio 23 d. skundas paduotas dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė Santaros klinikos nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime pažymėta, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) 23 straipsnio 6 dalį į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos jų teisės. Taigi pacientas pirmiausia turi skundą pateikti gydymo įstaigai. Ieškovė skundo Santaros klinikoms nepateikė. PTŽSAĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privaloma ikiteisminė institucija ginčams, kylantiems taip suinteresuotų asmenų dėl pacientui padarytos žalos fakto nustatymo, yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (Komisija). Ieškovė į bylą pateikė Komisijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. PŽK-2-969, kuriuo atsisakyta nagrinėti pakartotinį pareiškėjos skundą dėl nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, ne Santaros klinikose. Taigi ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos – nesikreipė į Komisiją dėl ieškiniu skundžiamų Santaros klinikose suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl jos ieškinį turėjo būti atsisakytą priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Jeigu teismas nagrinėtų ginčą iš esmės, atsakovė nurodė, kad ieškovė, neturėdama medicininio išsilavinimo, vertina medicinos tyrimų esmę bei nurodo jai taikytiną gydymo taktiką, tačiau jos pateikti samprotavimai prieštarauja medicinos mokslui. Tyrimas elekotroneuromiografija (ENMG) apima raumenų ir nervų bioelektrinių procesų tyrimą ir registravimą. Jo metu registruojami ir vertinami elektriniai procesai, vykstantys raumenyse, periferinių nervų aksonuose, neuroraumeninėje jungtyje. Pagrindiniai ENMG tyrimo metodai yra elektromiograflja (EMG, raumenų tyrimas), elektroneurografija (ENG, nervinio impulso laidumo tyrimas) ir neuroraumeninės jungties tyrimas ritminės stimuliacijos būdu. Yra ir daugiau įvairių tyrimų (vienos skaidulos elektroneurografija, tiesioginė raumens stimuliacija ir pan.). Remiantis įprasta klinikine praktika, dėl tyrimo metodo ir jo apimčių nusprendžia tyrimą atliekantis gydytojas, bet ne pacientas. Santaros klinikose ieškovei buvo atlikti visi reikalingi neurofiziologiniai tyrimai. ENG tyrimo metu nustatomas periferinių nervų pažeidimas. ENG visada yra pirmo pasirinkimo tyrimas, kai įtariamas periferinio nervo pažeidimas. Taip pat šis tyrimas atliekamas įtariant raumenų ligas. EMG tyrimas leidžia patvirtinti raumens pažeidimą, tačiau jeigu ENG tyrimas be pakitimų, taip pat jei nėra klinikinių duomenų, būdingų raumens pažeidimui, t. y. raumens atrofijos, EMG tyrimas neinformatyvus. Dėl to ieškovei tyrimai buvo paskirti tinkamai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę. Neurofiziologinių tyrimų praktika Santariškių klinikose pagrįsta Europos bei JAV neurofiziologinių tyrimų rekomendacijomis.
Dėl vaisto amitriptilino atsakovė nurodė, kad triciklių antidepresantų (amitriptilino), kurį ieškovei skyrė Santariškių klinikų gydytoja, reikšmė gydant lėtinį skausmą pagrįsta ilgamete klinikine patirtimi bei klinikiniais tyrimais. Remiantis Europos rekomendacijomis, šie vaistai rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo vaistai įvairios kilmės lėtiniam neuropatiniam skausmui malšinti. Amitriptilinas skiriamas kaip pirmo pasirinkimo vaistas lėtiniam skausmui gydyti, o ne kaip antidepresantas ar „slopinantis“, kaip neteisingai nurodo ieškovė, ir tai – visame pasaulyje priimta praktika, užfiksuota ir tarptautinėse skausmo gydymo rekomendacijose. Šie vaistai, skiriant mažesnėmis dozėmis, skiriami lėtiniam skausmui gydyti. Didesnėmis dozėmis jie slopina depresijos simptomus. Šiuo metu amitriptilinas labai plačiai naudojamas skausmui gydyti ir beveik ar visai nenaudojamas depresijai gydyti. Šis vaistas ieškovei skirtas skausmui, o ne depresijai, kurios gydytojas neurologas nediagnozuoja, gydyti. Amitriptilino dozė titruojama – vaistas skiriamas pradedant nuo mažų dozių, didinant pagal poveikį skausmui ir toleravimą iki didžiausios (150 mg) dozės. Ieškovei vaistas taip ir paskirtas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Antakalnio poliklinikos 2015 m. gegužės 27 d. siuntime nurodyta, kad ieškovei jau buvo skirtas gydymas amitriptilinu 10 mg N50 1 tabletę per dieną, didinti dozę iki 50 mg dienai ( 25 mg 2 kartus per dieną).
Atsakovė taip pat nurodė, kad gydymo įstaigos civilinė atsakomybė kyla, jeigu nustatomos CK 6.246 - 6.249 straipsniuose įtvirtintos būtinos sąlygos: neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo bei kaltė. Nagrinėjant ieškinį dėl sveikatos priežiūros įstaigos netinkamai teiktų paslaugų, pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą asmens sveikatos priežiūros pagalbą pažeidimo, žalos fakto ir priežastinio ryšio įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Ieškovė nurodo, kad Santaros klinikose jai netaikytas gydymas, neatlikta ENMG, duoti „visiškai nereikalingi vaistai antidepresantai, neatlikta magnetinio rezonanso tomografija, kuri turėjo atskleisti tikrąją ligą“. Priešingai, nei nurodo ieškovė, Santaros klinikose jai buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, nustatyta teisinga diagnozė. Jai patikslinti organizuoti du konsiliumai, kuriuose dalyvavo kvalifikuoti medicinos specialistai, ieškovei skirtas adekvatus gydymas. Gydytojų nustatyta diagnozė (kodas pagal TLK-10-AM M79.64) Galūnės skausmas, plaštaka, patvirtint Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio 2016 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje DL- 1 Nr.721, pateiktoje į bylą. Priešingai, nei teigia ieškovė, diagnozė nepaaiškina susirgimo atsiradimo priežasčių.
Ieškovė nepateikė jokių mediciniškai pagrįstų įrodymų apie Santaros klinikose jai neteisingai nustatytą diagnozę, nepagrįstai skirtus vaistus, šioje gydymo įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų neigiamą poveikį sveikatai. Netinkamai teiktas paslaugas ieškovė įrodinėja savo subjektyviu situacijos suvokimu. Ieškovė neįrodė jai Santaros klinikose neva netinkamai teiktų paslaugų fakto.
Ieškovė taip pat neįrodė dėl Santaros klinikų gydytojų veiksmų patirtos žalos. Pagal PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalį paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – tai pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Ieškovė savo patirtą turtinę žalą vertina 100 000 Eur, siedama su jai, ieškovės manymu, reikalingomis užsienio specialistų paslaugomis. Pakenkimas sveikatai dėl Santaros klinikų medikų veiksmų neįrodytas jokiais objektyviais medicinos dokumentais. Ieškovės pageidavimas sveikatos priežiūros paslaugas gauti tik užsienyje, niekaip nesusijęs su atsakovės pareiga apmokėti tokias paslaugas, net ir nustačius Santaros klinikų kaltę, nes paslaugų teikimo ieškovei tik užsienio sveikatos priežiūros įstaigose būtinybė grindžiama tik ieškovės pageidavimu, nėra mediciniškai pagrįsta. Jokiais įrodymais nepagrįstas ir ieškovės nurodomas turtinės žalos dydis - medicinos paslaugų užsienyje kaina.
Ieškovė nurodo, kad neturtinę žalą vertina 50 000 Eur, šią žalą grindžia pasitikėjimo Lietuvos medikais paradimu, nes bijo būti „užmigdyta amžiams“. Toks ieškovės teiginys preziumuoja tyčinius nusikalstamus gydytojų veiksmus, tačiau tai negali būti susiję su tikrove. Vienos gydymo įstaigos veiksmai nepreziumuoja ir kitų Lietuvos gydymo įstaigų, kuriose gali būti suteikta pagalba ieškovei, galimos žalos pacientei padarymo. Dėl to ieškovės teiginys, kad medicinos paslaugos jai gali būti suteiktos tik užsienyje, nėra pagrindas reikalauti tokių paslaugų apmokėjimo iš atsakovės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. vasario 13 d. ieškovė Santaros klinikoms pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog 2017 m. gegužės 18 d. jai paskirtos kairės rankos riešo operacijos atsisako dėl sudėtingos socialinės padėties, taip pat kad jai priimtina kitokia operacija, kuri, ieškovės manymu, gali būti atliekama tik Vokietijoje. Šio savo noro pacientė su nepasitikėjimu gydytojais nesiejo.
Ieškovė 2017 m. spalio 23 d. skundu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, prašydama nustatyti, kad Santaros klinikos išmokėtų jai 100 000 Eur turtinei žalai ir 50 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neurologės I. S. ir Neurologijos centro vadovo profesoriaus G. K. netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginti.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. PŽK-2-969 nurodė, kad ieškovė pakartotinai skundžia, jos manymu, nekokybiškai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL), Komisija 2017 m. kovo 28 d. posėdyje nusprendė ieškovės skundo nenagrinėti, ieškovės 2017 m. spalio 23 d. pateiktas skundas dėl tų pačių paslaugų, dėl kurių Komisija atsakė priimdama 2017 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 56-32 dėl to paties skundo dalyko. Remdamasi nurodytais motyvais, ieškovės 2017 m. spalio 23 d. skundą paliko nenagrinėtą (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnis).
Ieškovė, gavusi Komisijos 2017 gruodžio 22 d. raštą Nr. PŽK-2-969, 2018 m. sausio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama iš atsakovės Santaros klinikų priteisti 50 000 Eur neturtinei ir 100 000 Eur turtinei žalai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginti.
Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Ieškovė pažymėjo, kad Santaros klinikose jai buvo nekokybiškai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos: nors buvo paskirtas ENMG tyrimas, atliktas ENG, nepaskyrė magnetinio rezonanso tyrimo, konsultavę gydytojai neurologai nusiuntė konsultuotis pas chirurgą, paskyrė didelę dozę antidepresanto amitriptilino, nors šis vaistas jai visiškai nereikalingas. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl gydytojos I. S. neteisingai nustatytos diagnozės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė jai 100 proc. darbingumą, dėl to ji tam tikrą laiką negavo netekto darbingumo išmokų. Ieškovės teigimu, Santaros klinikų neurologai netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas tam, kad padėtų išvengti atsakomybės chirurgui, netinkamai atlikusiam jos rankos riešo operaciją, nes jis yra ieškovę konsultavusios Santaros klinikų neurologės I. S. sutuoktinis. Pasak ieškovės, dėl Santaros klinikų gydytojų neurologų I. S., G. K., V. K. jai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugių ji patyrė didelę žalą – atsirado labai didelė psichologinė problema – prarado pasitikėjimą gydytojais, dėl to atsisakė riešo chirurginės operacijos, taip pat širdies vožtuvo tyrimo. Ieškovės įsitikinimu, ji tik užsienyje gali išsigydyti nuo psichologinės baimės gydytis Lietuvoje, dėl to kaip turtinę žalą prašo priteisti būsimas gydymosi užsienyje išlaidas. Dėl neturtinės žalos ieškovė pažymėjo, kad ji nuolat jaučia skausmą rankoje, patiria baimę dėl širdies, o gydytis Lietuvoje negali dėl didelės baimės ir nepasitikėjimo Lietuvos gydytojais, kurį sukėlė pirmiau nurodytų Santaros klinikų gydytojų neurologų nekokybiškos konsultacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė teismo posėdyje prašė tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus – priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovei netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovei neįrodžius nė vienos iš būtinų sąlygų, kurioms esant galėtų kilti Santaros klinikų civilinė atsakomybė. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad gydytojai specialistai konsultacijas teikia pagal savo kompetenciją. Ieškovė atvyko konsultuotis pas Santaros klinikų neurologus, turėdama Antakalnio poliklinikos gydytojos siuntimą diagnozei patikslinti, ir gydytojai neurologai suteikė konsultacijas, atliko reikalingus tyrimus bei diagnozę nustatė savo kompetencijos ribose. Pasak atsakovės, pagal gydymo paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus Santaros klinikų gydytojai neurologai negalėjo duoti ieškovei siuntimo pas chirurgą, tokį siuntimą ieškovė galėjo gauti iš šeimos gydytojos, kuri formuoja gydymo taktiką. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos fakto. Nors ieškovė žalą grindžia netinkamai jai skirtu vaistu amitriptilinu, tačiau teismo posėdyje pati nurodė, jog šio vaisto nevartojo, jokių neigiamų padarinių dėl šio vaisto skyrimo nenurodė. Ieškovė neprarado galimybės atlikti reikalingą rankos riešo operaciją, tik dėl nepaaiškinamų priežasčių yra nusiteikusi prieš gydymą Lietuvoje. Atsakovės atstovės teigimu, akivaizdu, kad negydoma liga progresuoja, tačiau taip yra tik dėl pačios ieškovės atsisakymo gydytis. Advokatė pabrėžė, kad ieškovės nurodoma psichologinė žala neįrodyta jokiais medicininiais dokumentais, be to, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės įvardytų Santaros klinikų medikų veiksmų ir jos sveikatos dabartinės būklės.
Motyvuojamoji dalis
Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei Santaros klinikoms, priteisiant iš šios gydymo įstaigos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes, ieškovės įsitikinimu, Santaros klinikų gydytojai neurologai nekokybiškai suteikė jai sveikatos priežiūros paslaugas.
Dėl privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos
Atsakovė – Santaros klinikos – teigia, kad ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti, nes ieškovė nesilaikė tokiems ginčams spręsti įstatymų leidėjo nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o ieškinį priėmus byla turėtų būti nutraukta.
Teismas pažymi, kad bendrąja prasme atsakovė teisingai nurodo, jog reikalavimams dėl žalos, grindžiamos pažeistomis pacientų teisėmis, atlyginimo įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, reglamentuojama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) V skyriuje (23-26 straipsniai). Kartu pažymėtina tai, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog su skundu dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė pirmiausia turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje, jos manymu, buvo pažeistos jos teisės, t. y. į Santaros klinikas. PTŽSAĮ 23 straipsnis, kuriuo remiasi atsakovė, reglamentuoja pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Tuo tarpu ieškovė, skųsdama Santaros klinikų gydytojų netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, reikalauja tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Tokio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimas reglamentuotas PTŽSAĮ 24 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens išnagrinėjimo (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė 2017 m. spalio 23 d. pareiškimu (skundu) kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, nurodydama, kad Santaros klinikų gydytojai neurologai suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, ir dėl to prašydama įpareigoti Santaros klinikas sumokėti jos įvardytas sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Šios bylos ypatumas yra tas, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nenagrinėjo ieškovės 2017 m. spalio 23 d. pareiškimo iš esmės, laikydama, jog tai – tapatus pareiškimas tam, kurį ieškovė buvo pateikusi Komisijai 2017 m. vasario 14 d. ir dėl kurio Komisija yra priėmusi 2017 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 56-32.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2017 m. gruodžio 22 d. rašte padaryta išvada dėl ieškovės 2017 m. spalio 23 d. pareiškimo tapatumo šiuo atveju buvo nepagrįsta. 2017 m. vasario 14 d. pareiškimu ieškovė komisijai skundė ne Santaros klinikų, bet Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kurioje jai 2012 m. kovo 28 d. buvo atlikta kairės rankos riešo operacija, gydytojo netinkamai suteiktas gydymo paslaugas. Tuo tarpu 2017 m. spalio 23 d. pareiškimą Komisijai ieškovė padavė dėl Santaros klinikų gydytojų neurologų, jos nuomone, netinkamai suteiktų sveiktas priežiūros paslaugų. Akivaizdu, kad 2017 m. spalio 23 d. pareiškimas netapatus 2017 m. vasario 14 d. pareiškimui, dėl kurio Komisija yra priėmusi 2017 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 56-32.
Ieškovė, 2017 m. gruodžio 27 d. gavusi Komisijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštą, kuriuo jos 2017 m. spalio 23 d. pareiškimą dėl Santaros gydytojų suteiktų paslaugų atsisakyta nagrinėti, dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės 2018 m. sausio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, nepažeisdama PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto termino.
Iš byloje esančių ieškovės medicininių dokumentų ir kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2012 m. kovo 9 d. krito gatvėje ir patyrė kairės rankos stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) lūžis buvo imobilizuotas longete, tačiau dėl nepatenkinamos lūžgalių padėties 2012 m. kovo 28 d. ieškovei RVUL atlikta operacija – kairiojo stipinkaulio osteosintezė plokštele; operaciją atliko RVUL gydytojas chirurgas S. S.. 2012 m. rugsėjo mėnesį ieškovei taikytas reabilitacinis gydymas. 2013 m. vasario 12 d. atlikta plokštelės eliminacija, po to vėl taikytas reabilitacinis gydymas, paskutinis reabilitacinis gydymas – 2015 m. liepos mėnesį. Ieškovei skundžiantis nepraeinančiu skausmu, Antakalnio poliklinikos gydytoja neurologė I. J. paskyrė Amitriptillini 10 mg Nr. 50 vieną kartą per parą (didinant iki 50 mg du kartus per parą) ir 2015 m. gegužės 27 d. išrašė siuntimą į Santaros klinikas gydytojo neurologo konsultacijai dėl įtariamo kompleksinio regioninio skausmo sindromo kairėje rankoje (I tipo?). 2015 m. liepos 10 d. ieškovei atvykus į Santaros klinikų Konsultacijų polikliniką, ją konsultavo gydytoja neurologė I. S.. Konsultacijos metu įvertinti pacientės skundai, anamnezė, objektyvi neurologinė būklė, suformuluota diagnozė (kairės plaštakos skausmai, diferencijuojamas kompleksinio regioninio skausmo sindromas, kairės rankos nervų pažeidimas). Objektyvios būklės tyrimo metu pacientei nustatyta: jutimų sutrikimai: hipestezija kairėje rankoje įvairiose vietose, kairės plaštakos raumenų jėgos sumažėjimas (4 balai iš 5), raumenų atrofijų nestebėta; sausgyslių refleksai simetriški, patologiniai refleksai neišgaunami. Diagnozei patikslinti ieškovė nukreipta tyrimams: klinikinio fiziologo konsultacijai ir elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimui dėl kairės rankos nervų pažeidimo. 2015 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei atlikta elektroneurografija (ENG)). Tyrimo metu kairės rankos vidurinio, alkūninio bei stipininio nervų pažeidimų nenustatyta. Pirmosios neurologo konsultacijos metu, siekiant diferencijuoti kompleksinio regioninio skausmo sindromą, ieškovė taip pat nukreipta radiologo konsultacijai ir abiejų plaštakų rentgeniniam tyrimui dėl osteoporozės (siekiant įvertinti skirtumą tarp dešinės ir kairės rankų). Tyrimas atliktas 2015 m. liepos 16 d. Tyrimo išvada: būklė po sugijusio kairiojo stipinkaulio distalinio galo lūžio; neženkliai išreikšta periartikulinė ir kairiojo riešo kaulų osteoporozė; kairiojo riešo sąnario, beprasidedantys pirštų sąnarių artroziniai pakitimai, kairiojo I KMK (karpo-meta-karpalinio) sąnario artrozė. Šių tyrimų rezultatams įvertinti ieškovė nukreipta į Santaros klinikų neurologų konsiliumą. 2015 m. rugsėjo 8 d. konsiliumo metu nustatyta, kad pacientės skausmai nesusiję su periferinių nervų ar autonominių skaidulų pažeidimu; duomenų už kompleksinio regioninio skausmo sindromą nėra; skausmai gali būti susiję su buvusia trauma ir potrauminiais sąnarių ir kaulų pokyčiais. Ieškovei rekomenduotas gydymas vaistu amitriptilinu (po 10 mg 2 kartus per dieną). Tą pačią dieną (2015 m. rugsėjo 8 d.) ieškovei duotas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta klinikinė diagnozė (Būklė po sugijusio stipinkaulio distalinio galo lūžio; skausminis sindromas; neženkliai išreikšta periartikulinė ir kairiojo riešo kaulų osteoporozė; kairiojo riešo sąnario, beprasidedantys pirštų sąnarių artroziniai pakitimai, kairio IKMK sąnario artrozė; pagrindinė diagnozė M79.64), suteiktos rekomendacijos dėl tolesnio gydymo (vartoti 10 mg amitriptilino 2 kartus per dieną; paūmėjus skausmui kreiptis į Santaros klinikų Skausmo kliniką konsultacijai). 2015 m. spalio 20 d. prašymu Santaros klinikų Nervų ligų skyriaus vedėjui V. K. ieškovė prašė sušaukti pakartotinį konsiliumą ir pakartotinai įvertinti kairės rankos būklę. 2015 m. lapkričio 5 d. ieškovei pakartotas elektroneurografijos tyrimas (ENG). Tyrimo metu tirta kairėje vidurinio nervo (n. medianus), alkūninio nervio (n. ulnaris) bei stipininio nervo (n. radialis) sensorinės ir motorinės skaidulos. Nustatyta, kad būklė – be pakitimų, be dinamikos, lyginant su 2015 m. rugpjūčio 14 d. tyrimu; F bangų latencija n. medianus ir n. ulnaris normali. Išvada: be pakitimų. 2015 m. lapkričio 5 d. surengtas neurologų konsiliumas, suformuluota galutinė diagnozė – padariniai po sugijusio kairiojo stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje su poslinkiu (2012-03-09); lėtinio skausmo sindromas; neženkliai išreikšta periartikulinė ir kairiojo riešo kaulų osteoporozė; kairiojo riešo sąnario, beprasidedantys pirštų sąnarių artroziniai pakitimai, kairio IKMK sąnario artrozė (M.79.64). Rekomenduotas gydymas: Amitriptillini 10 mg du kartus per dieną, pamažu didinant dozę iki terapinio efekto ar didžiausios toleruojamos dozės (maksimali paros dozė 150 mg); Etoricoxibi 90 mg vieną kartą per dieną, N. 14; reabilitacijos priemonės. 2015 m. lapkričio 10 d. ieškovei duotas išrašas iš medicininių dokumentų, suteiktos rekomendacijos dėl tolesnio gydymo, suformuluotos konsiliumo metu. Išrašai iš medicininių dokumentų (2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. sausio 5 d.) patvirtina, kad ieškovė gydyta Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Skausmo gydymo dienos stacionare. Ieškovė 2016 m. vasario mėnesį konsultuota II lygio traumatologo, rekomenduotas kairiojo riešo įtvaras su papildoma juosta sutvirtinimui. Antakalnio poliklinikos gydytojas traumatologas–ortopedas 2016 m. vasario 17 d. davė ieškovei siuntimą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos chirurgo konsultacijai dėl gydymo taktikos. Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas D. J. diagnozavo ieškovei netaisyklingai sugijusį kairiojo stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje; kairiojo riešo potrauminę artrozę ir rekomendavo gydymą, t. y. operaciją – stipinkaulio, laivelio, mėnulio sąnarių artrodezę. Ieškovė 2016 m. liepos 8 d. raštu prašė perkelti jai 2016 m. spalio 13 d. paskirtą operaciją vėlesniam laikui dėl netektų socialinių garantijų, neteisingai nustačius netekto darbingumo lygį, o 2017 m. vasario 13 d. raštu atsisakė jai rekomenduoto operacinio gydymo (stipinkaulio, laivelio, mėnulio sąnarių artrodezės, kuri buvo paskirta atlikti 2017 m. gegužės 17 d.), remdamasi sudėtinga socialine padėtimi ir tuo, kad „vienintelis Lietuvoje operacijos variantas – kairės rankos riešo sąnario šalinimas – nepriimtinas. Priimtinas tik alternatyvus variantas – implanto įsodinimas į kairės rankos riešo sąnarį, kuris įmanomas Vokietijoje“.
Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų, nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma, kai nustatomos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama.
Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), imdamasis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudodamas atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Kasacinio teismo pažymėta, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Vadinasi, gydytojams taikomas profesionalo veiksmų standartas, t. y. jų veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos bei gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų, diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus, teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad 2018 m. gegužės 3 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovei buvo išaiškinta, jog gydytojų veiksmų (neveikimo) neteisėtumui įrodyti reikalingos specialios medicinos srities žinios, pasiūlyta pateikti įrodymų, pagrįstų medicinos specialistų išvadomis, svarstyti dėl teismo ekspertizės, tačiau ieškovė nurodė, kad ekspertizės neprašys, jos nuomone, įrodinėjamoms aplinkybėms dėl jai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pagrįsti pakanka tų medicininių dokumentų, kurie yra byloje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla yra dispozityvi, tokioje byloje teismas neturi aktyvaus vaidmens, taip pat įvertinus tai, jog teismo proceso metu ieškovė naudojosi advokato teisine pagalba, šalių ginčas spręstinas pagal šalių į bylą pateiktus įrodymus.
Santaros klinikų gydytojų veiksmų neteisėtumą ieškovė grindžia tuo, kad jai nebuvo atlikti tyrimai, būtini jos ligai tiksliai diagnozuoti: 1) neurologė I. S. nepareikalavo, kad būtų atliktas elektroneuromiografijos tyrimas (ENMG), vietoje šio tyrimo ieškovei atlikta tik elektroneurografija (ENG); 2) nepaskirta kompiuterinė magnetinio rezonanso tomografija; 3) neduotas siuntimas pas ortopedą-traumatologą, kuris būtų nustatęs teisingą diagnozę. Ieškovė taip pat teigia, kad nebuvo jokio pagrindo skirti konsiliumus, be to, juose dalyvavę gydytojai neurologai nepagrįstai paskyrė stipriai veikiantį antidepresantų grupės vaistą didelėmis dozėmis, o to ieškovei visiškai nereikėjo.
Pažymėtina, kad nurodytus teiginius dėl Santaros klinikų gydytojų neurologų netinkami suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė iš esmės grindžia savo nuomone, susiformavusia ieškovei ieškant informacijos internete. Tačiau ieškovės pateikti į bylą interneto tinklapiuose rasti elekroneuromiografijos, elektroneurografijos, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų aprašymai šiuo konkrečiu atveju nėra pakankami įrodymai ieškovės pozicijai dėl jai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalies). Pabrėžtina tai, kad teismo proceso metu ieškovė pripažino, kad, gydytojui D. J. nustatant diagnozę, su kuria ieškovė sutinka, nei elekroneuromiografijos, nei magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai jai nebuvo atlikti. Šios aplinkybės paneigia ieškovės poziciją, kad tam, jog būtų tiksliai nustatyta ją varginančio rankos riešo skausmo priežastis, buvo būtina atlikti nurodytus du tyrimus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė Santaros klinikos atsiliepime į ieškinį, remdamasi medicinos mokslo šaltiniais, pagrindė, kodėl ieškovei nebuvo būtina atlikti elekroneuromiografijos tyrimą, kodėl ieškovės atveju pakako elektroneurografijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta pagrįsta atsakovės poziciją, kad tyrimo metodą ir jo apimtis parenka tyrimą atliekantis gydytojas, ne pacientas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, be jos pačios, neturinčios medicininio išsilavinimo, nuomonės, nepateikė į bylą medicinos mokslo žiniomis pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų jos poziciją dėl jai būtinų, tačiau Santaros klinikų neurologų nepaskirtų tyrimų. Dėl to ieškovės argumentai, kad jai Santaros klinikose nebuvo paskirti ir atlikti būtini tyrimai, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Ieškovės pozicija, kad ją konsultavę Santaros klinikų neurologai turėjo jai duoti siuntimą gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, taip pat nepagrįsta. Atsakovė teisingai nurodė, kad gydytojai specialistai konsultacijas teikia pagal savo kompetenciją. Ieškovė atvyko konsultuotis pas Santaros klinikų neurologus, turėdama Antakalnio poliklinikos gydytojos siuntimą diagnozei patikslinti, ir gydytojai neurologai suteikė konsultacijas, atliko reikalingus tyrimus bei diagnozę nustatė savo kompetencijos ribose. Pagal gydymo paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus siuntimą konsultuotis pas gydytoją ortopedą-traumatologą ieškovė galėjo gauti iš šeimos gydytojo, vykdančio jos sveikatos priežiūrą Antakalnio poliklinikoje, arba šios gydymo įstaigos gydytojo specialisto. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent tokia tvarka ieškovė gavo siuntimą konsultuotis pas Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoją D. J., kurio diagnoze ieškovė nurodė visiškai pasitikinti: ieškovė 2016 m. vasario mėnesį konsultuota Antakalnio poliklinikos gydytojo traumatologo–ortopedo, kuris 2016 m. vasario 17 d. davė ieškovei siuntimą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos chirurgo konsultacijai Santaros klinikose.
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Santaros klinikų gydytojų neurologų konsiliumas jai be pagrindo skyrė gydymą itin stipriai veikiančiu antidepresantu – amitriptilinu, be to, šios vaisto dozę padidino iki maksimalios – 150 mg per dieną. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovė, teigdama, jog šis vaistas jai paskirtas netinkamai, remiasi tik savo subjektyvia nuomone, nepateikdama jokių medicinos mokslo ar praktikos žiniomis pagrįstų įrodymų. Atsakovė, remdamasi medicinos srities šaltiniais, paaiškino, kad triciklių antidepresantų (amitriptilino) reikšmė gydant lėtinį skausmą pagrįsta ilgamete klinikine patirtimi bei klinikiniais tyrimais. Pagal Europos medicinos praktikos rekomendacijas šie vaistai rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo vaistai įvairios kilmės lėtiniam neuropatiniam skausmui malšinti. Amitriptilino dozė titruojama – vaistas skiriamas pradedant nuo mažų dozių, didinant pagal poveikį skausmui ir toleravimą iki didžiausios (150 mg) dozės. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad aptariamas vaistas ieškovei būtent taip ir buvo paskirtas: 2015 m. lapkričio 5 d. neurologų konsiliumo išvadoje aiškiai nurodyta, kad rekomenduotas gydymas – Amitriptillini 10 mg du kartus per dieną, pamažu didinant dozę iki terapinio efekto ar didžiausios toleruojamos dozės (maksimali paros dozė 150 mg). Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovės medicininių dokumentų matyti, jog nurodytas vaistas ją varginančiam skausmui malšinti buvo skirtas ir Antakalnio poliklinikoje ją gydančio gydytojo dar iki siunčiant konsultacijai į Santaros klinikas (Antakalnio poliklinikos 2015 m. gegužės 27 d. Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas).
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia Santaros klinikų gydytojų neurologų jai netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Santaros klinikų gydytojų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.246 straipsnis).
Patirtą žalą ieškovė kildina iš psichologinės baimės gydytis Lietuvoje dėl prarasto pasitikėjimo Lietuvos gydytojais. Ieškovės įsitikinimu, įveikti šią psichologinę baimę ji gali tik gydydamasi užsienyje, todėl kaip turtinės žalos prašo būsimų gydymosi išlaidų užsienyje, apskaičiuotų remiantis privačių Lietuvos gydymo įstaigų psichoterapijos paslaugų įkainiais, be to, numatant lėšas vertėjų paslaugoms užsienyje apmokėti.
Teismas pažymi, kad ieškovė galėtų reikalauti būsimų gydymosi išlaidų atlyginimo, tačiau tam būtina įrodyti tiek netinkamai suteiktų gydymo paslaugų faktą, tiek žalos sveikatai faktą, tiek priežastinį ryšį tarp netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju ieškovės teiginiai dėl jai atsiradusios psichologinės baimės gydytis Lietuvoje nepagrįsti kitais duomenimis, todėl negali būti laikomi įrodytais (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad normaliai jautrus, atidžiai savo sveikata besirūpinantis žmogus, manydamas, jog dviejų-trijų gydytojų suteiktos konsultacijos buvo netinkamos, prarastų pasitikėjimą visais Lietuvos gydytojais ir įgytų tokią psichologinę baimę, kad atsisakytų bet kokių sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė ir antros būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos fakto.
Duodama paaiškinimus teismo posėdyje, ieškovė, be kita ko, nurodė, kad dėl gydytojos neurologės I. S. neteisingai nustatytos diagnozės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė 100 proc. darbingumą, dėl to ieškovė tam tikrą laiką negavo netekto darbingumo išmokų. Pažymėtina, kad ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja būsimų gydymosi išlaidų. Reikalavimas dėl negautų pajamų nebuvo nurodytas kaip žalos atlyginimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje ieškovės nurodyta aplinkybė dėl negautų socialinių išmokų nebuvo šioje byloje reikalavimo atlyginti žalą pagrindas ir įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje, teismas dėl šių argumentų nepasisako.
Ieškovės teiginiai, kad, jeigu Santaros klinikų gydytojai neurologai būtų nustatę tinkamą diagnozę ir laiku nusiuntę konsultuotis pas ortopedą-traumatologą arba chirurgą, galbūt ji būtų turėjusi galimybę išvengti sąnario šalinimo, grindžiami tik prielaidomis, pačios ieškovės subjektyviais samprotavimais. Teismo proceso metu ieškovė nepateikė į bylą medicinos specialistų išvadų, kurios galėtų pagrįsti jos teiginius (CPK 12, 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė grindžia nuolat jaučiamu rankos skausmus, negalėjimu dirbti ir užsidirbti, baime dėl širdies būklės, nes, pasak ieškovės, dėl prarasto pasitikėjimo Lietuvos gydytojais, jis nesutinka atlikti širdies vožtuvo tyrimų.
Jau pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė vienos iš būtinų atsakovės Santaros klinikų civilinės atsakomybės sąlygų – Santaros klinikos gydytojų neurologų netinkamai suteiktų gydymo paslaugų. Nesant bent vienos iš būtinų sąlygų, negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė neturtinės žalos atlyginimo forma. Be to, teismo vertinimu, ieškovė, reikalaudama neturtinės žalos nepagrindė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp nurodytų kaip netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei įvardytų neturtine žala padarinių (CK 6.247 straipsnis). Iš byloje esančių ieškovės raštų, kuriais ji atsisakė riešo operacijos, galinčios išspręsti riešo skausmų problemą, matyti, kad atsisakymas operuotis grindžiamas kitomis aplinkybėmis, ne Santaros klinikų gydytojų neurologų konsultacijų ir paskirto gydymo sukelta baime. Ieškovė turi savo nuomonę dėl jai tinkamo gydymo būdo ir siekia gydytis užsienyje. Byloje esančių duomenų analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės įvardyto pobūdžio neigiamus išgyvenimus, praradimus, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, sukėlė būtent Santaros klinikų neurologų, ieškovės nuomone, netinkamai suteiktos konsultacijos (CK 6.247 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog Santaros klinikose jai netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (CK 6.246 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovės nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai pagrįsti medicinos mokslo šaltinių, taip pat medicinos praktikos duomenimis. Byloje nėra mediciniškai pagrįstų duomenų, kad po ieškovės įvardytų gydytojų skirtų tyrimų, suteiktų konsultacijų ar paskirto gydymo, kilo neigiamų padarinių ieškovės sveikatai (CK 6.249 straipsnis). Ieškovė taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp jos įvardytų netinkamai teiktų paslaugų bei nurodomos žalos (CK 6.247 straipsnis). Ieškovei neįrodžius visų trijų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kurias įrodyti pareiga tenka būtent žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui, nėra pagrindo taikyti atsakovei Santaros klinikoms civilinę atsakomybę (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinė pagalbos išlaidų, taip pat 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, tačiau, atmetus ieškinį, ji turi pareigą atlyginti atsakovės Santaros klinikų patirtas advokato pagalbos išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Pagal atsakovės pateiktus į bylą įrodymus Santaros klinikos turėjo 1500 Eur išlaidų už advokato pagalbą: 1000 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 500 Eur už atstovavimą teisme.
Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovės turėtų advokato pagalbos išlaidų suma (1000 Eur) neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydžio. Kartu pažymėtina tai, kad vien aplinkybė, jog turėtų išlaidų dydis yra ne didesnis už Rekomendacijose nurodytą maksimalų, savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti visą patirtų išlaidų sumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).Įvertinus šios bylos sudėtingumą, parengto procesinio dokumento apimtį, turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parenti, pagrįsta ir atlygintina išlaidų suma pripažintina 600 Eur.
Parengiamasis posėdis nagrinėjamoje byloje truko 1 val. 21 min., teismo posėdis – 2 val. 52 min., taigi bendra atstovavimo teisme trukmė – 4 val. 13 min. Pagal Rekomendacijų 7, 8.19, 9 punktų nuostatas už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimali rekomenduotina priteisti suma būtų nagrinėjamu atveju būtų 88,48 Eur. Taigi maksimali atsakovei atlygintinų už atstovavimą teisme suma būtų 353,92 Eur (88,48 Eur x 4 val.). Teismas neturi pagrindo priteisti atsakovei atstovavimo išlaidų sumą, viršijančią pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų atlygintiną tokių išlaidų dydį. Dėl to už atstovavimą atsakovei priteistina 353,92 Eur.
Apibendrinant, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 953,92 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovės I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (juridinio asmens kodas 124364561) naudai 953,92 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.