- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1152-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05826-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- R. P., N. E. J., E. P.
- Ieškovas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams N. E. J. ir E. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė I. J.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priimti teismo sprendimą patenkinti jos ieškinį ir panaikinti (duomenys neskelbtini) notaro biure sudarytą 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip prieštaringą teisiniams argumentas ir motyvams ieškovės atžvilgiu, surašytiems jos ieškinyje ir ieškinio prieduose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje; 2) atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė ieškovei R. P. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Išaiškino, jog nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
3. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto ieškinio nėra aišku, kokios konkrečiai jos (ieškovės) teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ir kokioms konkrečiai imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei dovanojimo sandoris prieštarauja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 1.81 straipsniai). Ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu, sandorių šalys grąžinamos į pirminę padėtį, todėl nėra aišku, kokias teisines pasekmes pareikšto reikalavimo tenkinimas sukeltų ieškovei.
4. Ieškinio reikalavimai negali būti sąlyginiai ar numanomi, todėl ieškovė įpareigotina suformuluoti reikalavimą (dalyką) ir faktinį pagrindą taip, kad būtų suprantamas byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepatenka į asmenų, atleidžiamų nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą (CPK 83 straipsnio 1 dalis) ir nėra sumokėjusi nei dalies žyminio mokesčio už reiškiamą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įpareigota sumokėti visą (2 115,00 Eur) žyminį mokestį arba minėto žyminio mokesčio dalį, prašant atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Tuo atveju, jeigu ieškovę teisme ketintų atstovauti jos sugyventinis R. M., jis teismui privalėtų pateikti ne tik įgaliojimą, patvirtintą notarine tvarka, kuris prie ieškinio pateiktas, bet ir aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo įgijimą patvirtinančius dokumentus bei įrodymus, patvirtinančius, kad jį su ieškove sieja sugyventinių santykiai. Ieškovė ieškinyje neišreiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Nagrinėjamu atveju ieškinio priedai yra nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovė įpareigota pateikti minėtų priedų originalus ar įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas. Ieškovė, šalindama teismo nustatytus ieškinio trūkumus, turi pateikti vientisą procesinį dokumentą, kuris atitiktų CPK keliamus reikalavimus ieškiniui ir bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui bei formai.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria ieškovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti, konstatuojant, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
6. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad remiantis Piniginės paramos neturintiems gyventojams įstatymu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo įstatymu, CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 2 dalimi ieškovė nuo žyminio mokesčio yra 100 procentų atleista. Nurodytą aplinkybę de jure ir de fakto įrodo prie šio atskirojo skundo pridėti procesiniai dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei nustatytas terminas sumokėti už ieškinį žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas
9. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priimti teismo sprendimą patenkinti jos ieškinį ir panaikinti (duomenys neskelbtini)notaro biure sudarytą 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip prieštaringą teisiniams argumentas ir motyvams ieškovės atžvilgiu, surašytiems jos ieškinyje ir ieškinio prieduose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje; 2) vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 14 p. atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovei R. P. be kitų ieškinio trūkumų nustatė, kad ieškovė nėra sumokėjusi 2 115 Eur žyminio mokesčio, o kiti ieškovės argumentai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 14 p. pagrindu ir pateikti įrodymai nepagrįsti.
11. Iš atskirojo skundo argumentų galima suprasti, kad ieškovė nekvestionuoja, kad jos teikiamas ieškinys apskritai neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio CPK 83 str. 1 d. 14 p. ir 2 dalies pagrindu, teikė, jos vertinimu, nurodytą pagrindą pagrindžiančius įrodymus.
12. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-42-178/2017).
13. Pažymėtina, kad atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuota CPK 83 straipsnis. Šio straipsnio CPK 83 str. 1 d. 1-16 p. reglamentuoti bendrieji atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, t. y. koks subjektas, kokio pobūdžio bylose yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šiuo atveju prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo nereikia išreikšti, kadangi konkrečius atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus numato įstatymas.
14. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nenumatytais atleidimo pagrindais, galima situacija, kai teismas gali iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau tokiu atveju asmuo turi teikti motyvuotą ir rašytiniais įrodymais pagrįstą prašymą, kurie pagrįstų sunkią turtinę padėtį, kliudančią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
15. Dar viena galimybė būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, numatantis antrinės teisinės pagalbos teikimo faktą ir dydį (kiek procentų teikiama nemokama teisinė pagalba).
16. Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad ji atleistina nuo žyminio mokesčio CPK 83 str. 1 d. 14 p., o taip pat ir dėl sunkios jos turtinės padėties, taigi ieškovė iš esmės vieną prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio grindžia skirtingais pagrindais.
17. Šiuo atveju iš ieškovės ieškinio turinio galima suprasti, kad ji ginčija 2016 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį, kuria dovanotoja N, E. J. padovanojo savo vaikaičiui E. P. dovanojimo sutartyje nurodytus objektus, t. y. butą, gyvenamąjį namą ir kt. Tačiau, iš ieškovės pateikto ieškinio ir kitų duomenų suprasti ir vertinti, kad ieškiniu keliamas ginčas kaip nors susijęs su tėvo valdžios apribojimu, dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, nėra jokio pagrindo. Tėvo valdžios apribojimas suprantamas taip, kaip reglamentuota CK 3 knygos 5 skirsnyje, todėl ieškovės ieškinio ginčo situacija neatitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte, o taip pat ir kitų 83 straipsnio 1 dalyje, numatytų pagrindų.
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 20 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis. Taigi nurodyta teisės norma reiškia, kad asmuo, kuriam yra suteikta antrinė teisinė pagalba, t. y. priimtas institucijos sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje ir konkrečia apimtimi (nurodyta procentine išraiška), yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
19. Šiuo atveju iš ieškovės ieškinio ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė laiko, jog ji yra atleista nuo žyminio mokesčio 100 procentų, remiantis Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo įstatymu. Teikia teismui 2024 m. birželio 3 d. VGTP tarnybai adresuotą užpildytos formos prašymą Suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 2024 m. birželio 3 d. metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, 2024 m. birželio 3 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 176-183), tačiau šie duomenys yra pagrindas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai vertinti ir spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos (ne) teikimo ieškovei konkrečioje byloje, tačiau ne teismui – atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo 100 procentų. Šiuo atveju ieškovė teismui nėra pateikusi jokio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, iš kurio turinio būtų matyti, kad institucija yra priėmusi sprendimą ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą ir kokia apimtimi (kiek procentų). Kadangi nėra jokių duomenų apie antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme 22 straipsnyje numatytu pagrindu.
20. Šiuo atveju teismas galėtų spręsti tik dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, kas reiškia, kad ieškovė dalį žyminio mokesčio turėtų sumokėti, o būtų atleidžiama tik nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovė negali būti atleidžiama 100 procentų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės prašymą ir pateiktus duomenis pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti - sumokėti 2 115 Eur žyminį mokestį arba sumokėti dalį žyminio mokesčio, teikiant prašymą atleisti nuo likusios dalies mokėjimo. Tačiau ieškovė nei vieno iš jų nėra įvykdžiusi, o kitų pagrindų atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo pagrindu nėra.
21. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, turėtų nustatyti ieškovei naują terminą ieškinio trūkumams dėl žyminio mokesčio mokėjimo pašalinti. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina iš esmės pasikeitusią byloje procesinę situaciją.
22. Remiantis LITEKO duomenimis matyti, kad ieškovė teismui teikė patikslintą ieškinį 2024 m. birželio 10 d., taip pat teikė 2024 m. birželio 12 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. birželio 28 d. kitus procesinius dokumentus (prašymus, pareiškimus, dokumento registracijos numeris 72345, 76750, 78689), prašant teismo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrių patenkinti ieškovės Tarnybos Kauno skyriui pateiktus visus prašymus – pareiškimus, suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
23. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. P. 2024 m. birželio 12 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. birželio 28 d. pateiktus procesinius dokumentus kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka. Ši teismo nutartis ieškovės apskųsta atskiruoju skundu.
24. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi netenkino ieškovės R. P. 2024 m. liepos 5 d. prašymo (DOK-81498) pratęsti terminą 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytiems trūkumams pašalinti iki datos, kol Tarnyba priims sprendimą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, patenkinant 2024 m. birželio 3 d. Tarnybai pateiktą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas laikė, kad ieškovė netinkamai įvykdė 2024 m. gegužės 30 d. teismo nutartį ir pateikdama ieškinį po trūkumų šalinimo tinkamai nepašalino minėtoje teismo nutartyje nurodytų pateikto ieškinio trūkumų, kurie yra esminiai bei teisiškai reikšmingi jau šioje civilinio proceso stadijoje. Teismas ieškovės R. P. ieškinį atsakovams N. E. J., E. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei I. J. laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ši teismo nutartis nebuvo skundžiama atskiruoju skundu, ji įsiteisėjusi 2024 m. liepos 20 d.
25. Taigi, šiuo atveju civilinė byla Nr. 2-12596-1158/2024 yra baigta, byloje priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas - ieškovės ieškinį laikant nepaduotu, todėl net ir nustačius 2024 m. gegužės 30 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumą, šiuo atveju nustatyti ieškovei naują terminą trūkumams šalinti, įvertinus bylos procesinę stadiją, nėra jokios teisinės reikšmės.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.