Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės „Periodont“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Periodont“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Spaudos įmonių grupė“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis nepagrįsta, nes apeliantės pateikti dokumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dabartinė jos turtinė padėtis nėra pakankamai gera iškart sumokėti visą likusį mokėtiną 9 000 Eur žyminį mokestį. Įmonėje dirba 27 žmonės, kuriems kas mėnesį privalu mokėti darbo užmokestį, 6 110 Eur įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 5 308 Eur mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, 894,34 Eur įmokas AB DNB lizingui, 17 895 Eur įsipareigojimus tiekėjams. AB DNB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina, kad apeliantės pajamos per mėnesį šioje sąskaitoje yra 38 740,28 Eur, o išlaidos – 43 903,56 Eur. AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina, kad apeliantės pajamos per mėnesį šioje sąskaitoje yra 2 141,66 Eur, o išlaidos – 3 245,39 Eur. Minėti išrašai patvirtina, kad apeliantės turtinė padėtis nėra pakankamai gera žyminiam mokesčiui sumokėti, nes jos gaunamos pajamos yra mažesnės nei turimi įsipareigojimai. Tačiau yra tikimybė, kad ateityje žyminį mokestį apeliantė galės sumokėti, nes 2016 m. rugpjūčio 1 d. abiejose sąskaitose buvo likę lėšų (5 215,49 Eur ir 1 317,15 Eur), kas patvirtina, kad ne kiekvieną mėnesį apeliantės išlaidos viršija gautas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.Atskirasis skundas netenkintinas.Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.Nagrinėjamu atveju pagal apeliantės pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis yra 9 416 Eur. Apeliantė pateikdama ieškinį sumokėjo dalį mokėtino žyminio mokesčio – 416 Eur, o likusios žyminio mokesčio dalies (9 000 Eur) mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliantės pateikti įrodymai neleidžia jos turtinės padėties vertinti kaip sunkios, todėl prašymo netenkino. Apeliantė, kvestionuodama šią nutartį, teigia, kad jos gaunamos pajamos yra mažesnės nei turimi įsipareigojimai, todėl turtinė padėtis nėra pakankamai gera visai žyminio mokesčio sumai sumokėti. Šioms aplinkybėms patvirtinti, apeliantė su atskiruoju skundu pateikė DNB banko ir AB SEB banko sąskaitų išrašus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme yra ribotas naujų įrodymų pateikimas, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės finansinės padėties vertinimui yra pagrindas jos pateiktus įrodymus priimti (CPK 314 str. 338 str.). Apeliantė prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo grindžia finansiniais sunkumais. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012). Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantė būtinumą atidėti 9 000 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimą iš esmės grindžia DNB banko ir AB SEB banko sąskaitų išrašais bei įsipareigojimais darbuotojams ir tiekėjams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir lizingo bendrovei. Tačiau pateikti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepakankami apeliantės finansinei padėčiai nustatyti. Iš apeliantės pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti gaunamų pajamų ir turimų įsipareigojimų santykio. Apeliantės pateikti dviejų bankų sąskaitų išrašai už vieną mėnesį nepagrindžia nei jos gaunamų pajamų dydžio, nei jos turimų piniginių lėšų. Apeliantė nepateikė duomenų, kad jai priklauso tik šios dvi sąskaitos, taip pat nepateikė jokių duomenų apie įmonės kasoje esančias lėšas. Nors atsižvelgiant į apeliantės veiklos pobūdį – odontologijos paslaugų teikimas, spręstina, kad apeliantės pajamas sudaro ir gaunami grynieji pinigai į įmonės kasą. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių apie apeliantės (ne)turimą registruotiną (tarp jo ir kilnojamąjį) turtą. Todėl darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, kad ji dėl turtinės padėties iš tikrųjų neturi galimybės šiuo metu sumokėti už pareikštą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio.Kaip jau minėta, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įrodyti ir tai, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens finansinė padėtis ateityje realiai tikėtinai pasikeis taip, kad atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Tuo tarpu net ir sutikimo su apeliante dėl jos dabartinės turtinės padėties vertinimo atveju į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis iš tikrųjų gali pasikeisti. Nors apeliantė nurodo, kad yra tikimybė, jog ateityje ji galės sumokėti žyminį mokestį, vien tai, kad ji vykdo veiklą, dar savaime nereiškia, jog per tam tikrą laikotarpį bus sukauptos lėšos žyminio mokesčio sumokėjimui ir per artimiausią laiką apeliantės turtinė padėtis leis jai sumokėti nagrinėjamu atveju mokėtiną žyminį mokestį, nes veiklą ji vykdo ir šiuo metu. Taigi, vien pagal apeliantės nurodytus argumentus bei pateiktus duomenis nėra galimybės konstatuoti ne tik jos negalėjimą šiuo metu sumokėti visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet nėra ir pagrindo išvadai dėl jos turtinės padėties pasikeitimo po tam tikro laikotarpio.Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas sumokėti 9 000 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei individualiai įmonei „Periodont“ terminą iki 2017 m. sausio 13 d. sumokėti žyminį mokestį už paduotą ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.