Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nukentėjusiajai L. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Algimantui Paljanskui, laiduotojai E. Ž., kaltinamajai J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pil., lietuvė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. Ž. 2016-02-15 apie 07:22 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini)g., vairuodama automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja prie „Rasos gimnazijos“, pirmoje eismo juostoje kliudė ir sužalojo pėsčiąjį A. B. B, gim. (duomenys neskelbtini), ėjusį pėsčiųjų perėja iš kairės kelio pusės, kuris dėl patirtų sužalojimų 2016-02-19 16.25 val. Kauno Klinikų galvos smegenų traumų skyriuje mirė, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad pripažįsta kaltę visiškai ir labai gailisi dėl nukentėjusiojo mirties. Ji parodė, kad 2016-02-15 apie 07:15 min. po atostogų važiavo į darbą su jai priklausančiu, techniškai tvarkingu ir apdraustu „BTA“ draudime, automobiliu Mazda 6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. automobilio greitis buvo apie nedidelis, neviršijo leistino, važiavimo kryptimi prie kelkraščio stovėjo daug pristatytų automobilių. Jai kertant pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) g. esančią prie Rasos gimnazijos, staiga pajuto didelį smūgį į automobilio kairę pusę, t. y. ant priekinio stiklo užkrito žmogus. Iš karto sustojo ir iš karto išlipo pasižiūrėti kaip tas žmogus. Išlipus pamatė, kad jis gulėjo ant žemės prie kairės pusės priekinio rato, jis buvo be sąmonės, nekalbėjo, tačiau kvėpavo. Iš patirto šoko po eismo įvykio neviską gerai prisimena, avarijos vietoje pamiršo greitosios pagalbos numerį, tačiau sustojo kažkoks vaikinas, kuris jos prašymu iškvietė greitąją. Dėl šoko, ji buvo stipriai pasimetus, todėl paskambino tėvams ir paprašė, kad atvažiuotų į įvykio vietą. Atvykus medikams vyriškis buvo apžiūrėtas ir nuvežtas į Kauno klinikas, o kuomet atvyko policijos pareigūnai kartu su jais nuvyko į Kelių policiją paaiškino surašymui. Vėliau sužinojo, kad jos partrenktas vyriškis mirė. Ji labai pergyveno, jos tėvai davė nukentėjusiojo šeimai 2000 Eur laidotuvėms, prieš paskutinį teismo posėdį ji dar atlygino nukentėjusiajai 3500 Eur turtinę žalą, be to likusią neatlygintą žalą padengė draudimo kompanija. Kaltinamoji prašo, kad būtų taikomas laidavimas, neskiriant užstato, laiduotoju paskiriant jo motiną E. Ž. su kuria gyvena viename name ir yra jų geri tarpusavio santykiai, nori kad baudžiamoji byla būtų nutraukta ir jai nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes jai reikia mašina važiuoti į darbą, tvarkyti kitus reikalus, padėti tėvams.

Kaltinamajai J. Ž. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str), tik apklausta laiduotoja E. Ž. ir nukentėjusioji L. B., kuri kartu su atstovu atstovavo ir kitų nukentėjusiųjų – savo dukrų G. T. ir L. M. valią, pareiškusių civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Be kaltinamosios J. Ž. prisipažinimo, jos kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga:

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-15 dirbo turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune. Apie 07.15 pas ją į darbo vietą atėjo jos vyras A. B. B.. Šiek tiek jiems pabendravus jis pasakė, kad eina į IKI parduotuvę apsipirkti, kadangi parduotuvė dirbo nuo 07.30 val. taip pat paminėjo, kad turėtų grįžti maždaug už 20 min. Jis buvo blaivus. Kad, nueiti iki „IKI“ parduotuvės jis turėjo kirsti (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi ėjo (duomenys neskelbtini)g. Praėjus maždaug 20 min. nesulaukus grįžtančio A. ir pradėjo jam intensyviai skambinti į mobilų telefoną, tačiau jis neatsiliepė. Maždaug 10.00 val. vėl skambino jam į mobilų telefoną ir tuomet atsiliepė moteriškas balsas, kuris pasakė, kad yra palatos seselė ir kad L. B. vyras patyrė galvos traumą eismo įvykio ir šiuo metu yra Kauno klinikose. Iš karto pakalbėjus su seselę paskambino dukrai G. T. kuri gyvena užsienyje ir pranešė, kas nutiko. Tada G. paskambino savo sesei kitai jos dukrai L. M.. L. B. nuvykus į gydymo įstaigą jos vyras buvo be sąmonės, nereagavo į nieką, nekalbėjo. 2016-02-16 atskrido dukros L. ir G. į Lietuvą iš Anglijos. 2016-02-19 buvo tryse ligoninėje pas A., šiek tiek pavyko su juo pakalbėti jis prisiminė, kad buvo tragedija ant perėjos, taip pasakė pats. Apie 15 val. jos išvažiavo iš ligoninės namo, o apie 17 val. L. B. paskambino iš Kauno klinikų ir pasakė, kad A. mirė. 2016-02-17 jai paskambino telefonu kaip prisistatė automobilio vairuotojos mama, pasakė, kad gailisi ir atsiprašo dėl įvykio ir bandė kartu išspręsti žalos atlyginimo klausimus, tačiau vis nesusitarė. Ji su dukromis pasakė, kad vertina visą tai 10 000 eurų, nes taip pasakė joms draudimas, kad preliminariai gali būti tokia suma, tačiau kaltai pusei tai netiko ir ji atsisakė mokėti pinigus, tačiau ji po A. B. B. laidotuvių, sumokėjo 2000 eurų už laidojimo paslaugas. (b. b. 1. 27)

Teisme nukentėjusioji nurodė, kad prieš paskutinį teismo posėdį kaltinamoji dar sumokėjo 3500 Eur, tuo atlygino jai ir jos dukroms G. ir L. dėl vyro ir jų tėvo mirties patirtą žalą, viso 5500 Eur, likusią turtinę ir neturtinę žalą 8000 Eur padengė draudimo kompanija. Ji ir jos dukros sutinka, kad būtų nutraukta baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu pagal laidavimą. (b. b. 1. 125)

Nukentėjusioji G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-15 apie 10.05 val. gavo skambutį iš mamos L., kad tėtis A. yra ligoninėje su galvos trauma po eismo įvykio. Iš karto gavus tokį skambutį ji paskambino savo sesei L. M. ir pasakė kas nutiko. Kadangi abi gyvena Anglijoje negalėjo tą pačią dieną nuvykti pas tėtį į ligoninę pasižiūrėti kokia jo būklė, todėl pavyko nusipirkti bilietus į Lietuvą ir atskrido 2016-02-16. 2016-02-15 apie 12.00 val. jai paskambino mama ir pasakė, kad tėčio būklė yra labai sunki, todėl ir nusipirko bilietus grįžti greičiau į Lietuvą. Atvykus sužinojo, kad tėtis pateko į eismo įvykį eidamas per pėsčiųjų perėją ir kiekvieną dieną girdėjo, kad jo būklė vis sunkėja. 2016-02-19 trise su sese ir mama vėl atvyko į ligoninę, tėtis trumpam buvo atgavęs sąmonę ir prisiminęs pasakė, kad įvyko tragedija pėsčiųjų perėjoje ir vėl prarado sąmonę, todėl apie 15 val. jos grįžo namo. Tą pačią dieną apie 17 val. paskambino iš Kauno klinikų ir pranešė, kad tėtis A. mirė. Su sese L. turėjo išvažiuoti 2016-02-21 atgal į Angliją tačiau jau neišvažiavo dėl tėčio mirties. Tą pačią dieną po pranešimo, kad mirė tėtis paskambino kaltininkei ir apie tai jai pranešė. Norėjo su ta puse taikytis, tačiau neišsprendę finansinių klausimų nusprendė, kad reikš civilinį ieškinį teisme. Kaltininkės mama po tėčio laidotuvių sumokėjo 2 000 eurų už laidojimo išlaidas. Šiuo metu jos sesė L. yra Anglijoje, tačiau ji taip pat patyrė moralinę ir turtinę žalą, dėl to, su jos sutikimu ir patvirtintais dokumentais atstovaus už ją teisme. (b. 1. 30)

Kelių eismo įvykio vietos plane ir nuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-02-15 Kaune, (duomenys neskelbtini) g.. (b. l. 4-6, 20-23).

Iš bylos dokumentų matyti, kad kaltinamoji J. Ž. turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, vairavo būdama blaivi, transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkinga ir drausta (b.l. 10, 12, 13)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M216/2016(02) duoda išvada, kad žuvusiojo A.B. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirtis 2016-02-19 KMUK yra tiesiogiai susijusi su autoįvykio 2016-02-15 metu patirtais sužalojimais (b.l. 36-40).

Remiantis bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad kaltinamoji J. Ž. yra kalta dėl 2016-02-15 eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas A.B. B. bei jo mirties 2016-02-19 gydimo įstaigoje nuo patirtų traumų.

Byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padariusi nusikaltimą, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamoji J. Ž. anksčiau neteista (t. 1, b.l. 54), metus iki įvykio nebausta administracine tvarka (t. 1, b.l. 55-57), nėra psichikos sveikatos centro įskaitoje (b.l. 65).

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiųjų L. B., G. T. ir L. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 94-95), tačiau teisme kaltinamajai atlyginus nukentėjusiosioms patirtą žalą, nukentėjusioji L. B. nurodė, kad ji turtinių pretenzijų kaltinamajai J. Ž. neturi, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl prašymo taikyti laidavimą

Kaltinamosios gynėjas, kaltinamoji bei kaltinamosios mama E. Ž. prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir teismui pateikė prašymą (t. 2, b.l. 124).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmąją dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Byloje surinkta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga iš esmės rodo, kad kaltinamoji J. Ž. nusikalto pirmą kartą, tai rodo, kad ji nėra linkusi nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad ji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji pripažino savo kaltę pilnai, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, teisiama pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 ir 16 straipsniai), pilnai atlygino padarytas žalas nukentėjusiesiems, turi aukštąjį išsilavinimą, yra dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke.

Laiduotoja kaltinamosios J. Ž. mama E. Ž. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, be užstato (t. 2, b.l. 124 - 131). Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja parodė, kad sutinka būti savo dukters J. Ž. laiduotoja, ji gali daryti jai įtaką, tiki savo dukra, gerai charakterizuoja, laiduotoja yra dirbanti, neteista, nebausta administracinio baustumo, todėl tikėtina, kad ji gali padaryti teigiamą įtaką savo dukrai, nes jos kartu gyvena, ji klauso jos patarimų, dukra yra gera ir rūpestinga šeimoje, laiduotoja padėjo dukrai lėšomis, kad būtų atlyginta nukentėjusiosioms padaryta žala.

Taigi, teismo manymu, E. Ž. yra asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti E. Ž. tinkamumu būti J. Ž. laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamosios ir jos mamos prašymas atleisti J. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant laiduotojos E. Ž. prašymui, kaltinamoji J. Ž. perduotina pagal laidavimą be užstato dviems metams jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas bet kurioje BK 281 str. dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji J. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasekoje žuvo žmogus, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo blaivi, tačiau dėl nepakankamo atidumo sukėlė eismo įvykį, padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, tačiau teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas J. Ž. vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nukentėjusiosios neprašė atimti teisę kaltinamajai ateityje vairuoti transporto priemones, todėl konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai nebuvo paskirta kardomoji priemonė, J. Ž. atvyko į visus teismo posėdžius, todėl jai taikyti kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo – netikslinga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Ž., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jos mamą E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti laiduotojai E. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Išaiškinti J. Ž., kad jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu J. Ž., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiųjų L. B., G. T. ir L. M. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.