Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1853-880/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
e2S-1853-880/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00696-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Linas Zinkevičius (pirm.)
Pareiškėjas
S. P.
Suinteresuotas asmuo
BUAB „Elsi“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.4.5.2Atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą
Civilinė byla Nr. e2S-1853-880/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00696-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmestas jo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. e2FB-4362-727/2022.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. P. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti pareiškėjo bankroto administratoriumi UAB „EksMokumas“, patvirtinti 914,76 Eur bankroto administratoriaus paslaugoms apmokėti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 440 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 3 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo nemokumą lėmė tai, kad nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2013 m. birželio 28 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, o nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2013 m. birželio 27 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas. Atlikus mokestinį patikrinimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka 2011 m. sausio 1 d. sudarė 21460,94 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2463-340/2019 pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 22058,08 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-424/2019 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkino ir iš pareiškėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 20058,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 222,15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat, VMI, 2018 m. atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir papildomai apskaičiavo 27214,31 Eur GPM, 9507,15 Eur GPM delspinigius ir 2721,43 Eur GPM baudą. 2019 m. pareiškėjas su VMI susitarė, kad mokėtina į biudžetą suma yra 27214 Eur GPM, VMI atidėjo 27214 Eur GPM nepriemokos mokėjimą ir ją išdėstė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. Iki šio pareiškimo pateikimo dienos pareiškėjui yra likę sumokėti 23291,37 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo finansinės situacijos pabloginimą lėmė ir tai, kad antstolės Birutės Čereškienės antstolių kontoroje yra pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0129/20/00924 ir Nr. 0129/20/01229 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-230-424/2019, ko pasėkoje įsiskolinimų dydis dar labiau išaugo, nes yra apskaičiuotos ir vykdymo išlaidos, jos sudaro 1701,51 Eur.

3. Pareiškėjas nurodė, kad yra nemokus, negali įvykdyti susidariusių kreditorinių įsipareigojimų, kurių suma sudaro 51910,76 Eur ir kurie viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą 25 MMA (18250 Eur) sumą, todėl pareiškėjo atžvilgiu turi būti keliama fizinio asmens bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmetė ir nurodė, kad pareiškėjas šiai dienai turi objektyvias galimybes įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, nors jų suma ir viršija 25 MMA, nes pareiškėjo turto vertė apytiksliai sudaro 85 103,38 Eur. Todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė neatitinka fizinio asmens nemokumo, kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė visos reikiamos informacijos apie turimo turto vertę: pareiškėjas nėra nusistatęs jo dalies dviejuose nekilnojamojo turto objektuose bei juridinio asmens akcijose, šiems turto vienetams jam priklausant bendrosios junginės nuosavybės teise; nėra pateikęs pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančių šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos vertės įvertinimo; pareiškime nėra nurodęs viso jam priklausančio turto bendros vertės. Teismas ėmėsi šias aplinkybes aiškintis 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu. Nepaisant to, pakankamas aiškumas šiais klausimais pasiektas nebuvo. Pareiškėjo atstovas, klaidindamas teismą, nurodė, kad bendrą pareiškėjo turto vertę sudaro apytiksliai 70000 Eur, kas yra net 15103,38 Eur mažiau nei apskaičiavo teismas.

6. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjo elgesys, kai šis nepateikė teismui visos reikiamos informacijos apie turimo turto vertę, o jo atstovas teismo posėdžio metu klaidino teismą, nulėmė, kad teismui kilo sunkumų nustatant tikrąją faktinę situaciją byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad toks pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas esant aktyviu, bendradarbiavimu pagrįstu dalyvavimu byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tad teismas sprendė, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu pirmuoju pareiškėjo sąžiningumo vertinimo aspektu.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus, padengti esamas skolas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. pagal realiai turėtas galimybes. Todėl teismas konstatavo, kad toks nagrinėjamas pareiškėjo (ne)veikimas bei požiūris rodo, kad pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nedėdamas pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais bei nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali būti pripažintas sąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas S. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas šiai dienai turi objektyvias galimybes įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, nors jų suma ir viršija 25 MMA, yra teorinio pobūdžio ir objektyviai nepagrįsta, kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus, nevertindamas didžiausią pareiškėjo turto dalį sudarančio gyvenamojo namo galimos realios realizavimo vertės atsižvelgiant į šio nekilnojamo turto ypatumus (1/2 dalis, gyvenamasis namas nepritaikytas gyventi 2 šeimoms, įrengtas pagal pareiškėjo šeimos poreikius, jam nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nėra pakankamai sanitarinių mazgų ir pan.). Tai turėjo esminę reikšmę netinkamai išvadai dėl pareiškėjo turto ir turimų kreditorinių įsipareigojimų santykio įvertinimo ir pareiškėjo būklės atitikties fizinio asmens nemokumo, kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, įvertinimui.

8.2. Pareiškėjo pareiškime buvo nurodytos visos turto vertės, išskyrus šaunamųjų ginklų vertes. Tam, kad būtų galima pateikti šaunamųjų ginklų vertes, pareiškėjui būtų buvę reikalinga atlikti jų individualų vertinimą, kas atitinkamai reiškia papildomas pinigines išlaidas ir šioje bylos stadijoje nebuvo objektyviai būtina. Atsižvelgiant į tai, kad naudoti šaunamieji ginklai parduodami ginklų komisuose, darytina išvada, kad parduodamo ginklo kainą gali siūlyti kreditoriai kreditorių susirinkimo metu iškėlus fizinio asmens bankroto bylą. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo procesinis elgesys negali būti vertinamas esant aktyviu, bendradarbiavimu pagrįstu dalyvavimu byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu pirmuoju pareiškėjo sąžiningumo vertinimo aspektu, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos duomenims. Be to, vertinant tai, kad įsiskolinimų kreditoriams suma yra nuolat auganti, šaunamųjų ginklų vertė apskaičiuojant turto ir įsiskolinimų santykį didelės įtakos nedarys. Pareiškėjo turimi šaunamieji ginklai nėra antikvariniai ar kolekciniai eksponatai, kurie ypatingai padidintų turto vertę.

8.3. Esant teisminiam ginčui pareiškėjas nemokėjo jokių sumų kreditoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai negali būti vertinama kaip pasyvus pareiškėjo elgesys, nes pareiškėjas naudojosi įstatymu numatyta teise ir nesutiko su priteistu nuostolių dydžiu, todėl su šiuo kreditoriumi vyko teisminiai procesai. Teisminiai procesai pasibaigė 2021-06-23, o bankui įsipareigojimus pareiškėjas įvykdė 2021 m. gegužės mėn. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas nenustatė pareiškėjo nesąžiningų sandorių ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė bankroto administratorė UAB „Projektų investicijos“ prašė 2022 m. gegužės 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ji nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas turi pakankamai turto pilnai atsiskaityti su savo kreditoriais. Skolininkas iki pareiškimo iškelti jam bankroto bylą pateikimo elgėsi pasyviai ir net trukdė kreditoriams patenkinti savo reikalavimus, todėl patiems kreditoriams teko imtis iniciatyvos ir teismo keliu atskirti skolininko ir jo sutuoktinės turtą. Antstolei pradėjus išieškojimą iš S. P. šis į jokius antstolės raginimus ir patvarkymus nereaguodavo, vengė sudaryti galimybę turto vertintojai atlikti jam priklausančios nekilnojamo turto dalies vertinimą. Taip pat, yra pakankamai neįtikima, jog pareiškėjas būdamas veikiančios įmonės vadovu gauna tokias menkas pajamas. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjui apskritai nėra nei būtinybės, nei pagrindo bankrutuoti, nes jis net nėra išnaudojęs visų galimybių tartis su savo kreditoriais, kreditoriai gavę pasiūlymą dėl sutikimo jam priklausantį nekilnojamą turtą parduoti savo pasiūlytam pirkėjui, tokį pasiūlymą neabejotinai svarstytų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl fizinio asmens nemokumo

12. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

13. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-269-219/2015).

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo turimo turto vertę, sprendė, jog iš pareiškėjo turimo turto įmanoma įvykdyti visus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas iš viso turi 5 nekilnojamojo turto objektų dalis, automobilio dalį, 4 šautuvus, dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, taip pat lėšų likutį banko sąskaitoje. Pareiškėjas debitorių neturi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodyto pareiškėjo turto vertė apytiksliai sudaro 85103,38 Eur. Teismas apskaičiuodamas turto vertę preziumavo, kad jei būtų nustatyta pareiškėjo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ši dalis būtų ½. Be to, teismas nurodė, kad į nurodytą bendrą turto vertę nėra įtraukta 4 šautuvų vertė, nes teismas neturi duomenų, kuriais remdamasis, galėtų ją nustatyti. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo turto vertė viršija 85103,38 Eur, o pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro 38 947,17 Eur, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas gali įvykdyti savo pradelstus įsiskolinimus nekeliant bankroto bylos, juolab, kad jis gauna pastovų atlyginimą, turi išsilavinimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas turi realią galimybę įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, nes turimo turto vertės pakanka visiškai atsiskaityti su kreditoriais, atitinkamai nėra pagrindo laikyti pareiškėjo nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Priešingos išvados daryti neleidžia ir jo atskirojo skundo motyvai, jog teismas netinkamai įvertino turtą. Net ir teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu nurodyta pareiškėjo atstovo 70000 Eur turto vertė yra ženkliai didesnė nei pradelsti pareiškėjo įsisikolinimai kreditoriams.

18. Nesutiktina su pareiškėju, kad teismas netinkamai įvertino didžiausią pareiškėjo turto dalį sudarančio gyvenamojo namo dalies realią rinkos vertę, neatsižvelgė į šio nekilnojamo turto ypatumus.

19. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo aktyvus vaidmuo nepaneigia šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus bandė nustatyti realią turto vertę, o pareiškėjas priešingai, nepateikė įrodymų nei su pareiškimu, nei su atskiruoju skundu, kurie patvirtintų, kokia yra reali ½ namo dalies rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, jo argumentai dėl netinkamai nustatytos namo dalies kainos laikytini neįrodytais ir nepagrįstais.

Dėl fizinio asmens (ne)sąžiningumo

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, jog pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu, nes: 1) pareiškėjas nepateikė teismui visos reikiamos informacijos apie turimo turto vertę, o jo atstovas teismo posėdžio metu klaidino teismą, kas nulėmė, kad teismui kilo sunkumų nustatant tikrąją faktinę situaciją byloje ir 2) pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o priešingai – selektyviai dengė jam palankius skolinius įsipareigojimus, siekdamas išsaugoti turimą turtą, todėl toks jo (ne)veikimas pripažintinas nesąžiningu.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi nesąžiningumas turi būti įrodytas. Teismo argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bendro pobūdžio, kurie negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos asmens nemokumui.

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės nesuponuoja išvados dėl asmens sąžiningumo prezumpcijos paneigimo, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir (ar) jo įtakos jo nemokumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta.

24. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-3-269-219/2015).

25. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš esmės pateikė visus FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus; bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo nurodyti duomenys iš esmės nebuvo paneigti, todėl nėra pagrindo sutikti su išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo pateikiant teismui aiškiai neteisingus duomenis apie savo turtą, pajamas ir pan. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareškėjas turėjo nurodyti ginklų vertę, tačiau tai padaryti pirmosios instancijos teismas galėjo įpareigoti pareiškėją priimdamas jo pareiškimą arba nustatyti jų kainą nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pareiškėją pripažinti nesąžiningu.

26. Nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėją nesąžiningu ir tai, jog neva jis nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, o tik selektyviai dengė jam palankius skolinius įsipareigojimus, siekdamas išsaugoti turimą turtą.

27. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas turėjo iš viso keturis kreditorius: banką, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolės Birutės Čereškienės antstolių kontorą.Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019-12-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-424/2019 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkino, iš pareiškėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 20058,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 222,15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismas 2020-09-16 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eA2-501-425/2020, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-12-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-230-424/2019 paliko nepakeistą ir priteisė 108,90 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir 351 Eur žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 Panevėžio apygardos teismo 2020-09-16 nutartį paliko nepakeistą ir iš pareiškėjo priteisė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Atsižvelgiant į tai, kad teisminis ginčas tarp pareiškėjo ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsėsi nuo 2019 m. iki 2021 m. birželio 23 d., natūralu, kad pareiškėjas nesutikdamas su iš jo priteista nuostolių suma neatliko jokių mokėjimų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nemokėjo antstolių kontorai vykdymo išlaidų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jis sudarė susitarimą su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 27214 Eur Gyventojų pajamų mokesčių nepriemokos grąžinimo dalimis laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. Taigi pareiškėjo įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo dengiamas. Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai vykdė įsipareigojimus bankui, kuriuos pabaigė mokėti 2021 m. gegužės mėn.

28. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

29. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl pareiškėjo nesąžiningumo, vien faktas, kad pareiškėjas yra mokus ir turi galimybę (pagal turimą turtą ir gaunamas pajamas) atsiskaityti su kreditoriais per protingą terminą, nesudaro pagrindo jam kelti bankroto bylą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjas Linas Zinkevičius